Populiariausios dvimetės ir daugiametės gėlės

astilbe daugiametes geles
Dvimetėmis vadinamos tokios gėlės, kurios pirmaisiais metais išaugina tik vegetatyvinius organus, o žydi ir sėklas subrandina antraisiais metais. Gvazdikas. Labai puošnūs žiedai. Yra daug gvazdikų veislių. Jie įvairių spalvų. Žydi nuo birželio—liepos mėnesio iki rudens šalnų. Populiariausi —grenadiniai ir Šabo gvazdikai. Pir­mieji atsparūs šalčiams, gausiai žydi, tinka gėlynams apsodinti, puokštėms sudaryti. Dauginami sėklomis. Sabo gvazdikai jautrūs papildomam tręšimui. Darželinis katilėlis — 50—80 cm aukščio. Žiedai stambūs, bal­ti, rožiniai, mėlyni, violetiniai. Žydi birželio—liepos mėnesį. Tinka lysvėms apsodinti, grupėms sudaryt i ir skini i Mėgsta saulėtu ir purią dirvą. Dauginamas sėklomis. Tikroji našlaitė - 20-25 cm aukščio gėlė. Žiedai pavieniai balti, geltoni, mėlyni, purpuriniai, juodi, raudoni arba trispalviai. Žydi nuo balandžio mėnesio iki rudens. Pagal žiedų dydį, formą, spalvą ir kitus požymius tikrosios našlaitės veislės skirstomos į šias grupes: žiemines ankstyvąsias stambiažiedes, Pirnos anksty­vąsias, šveicarų stambiąsias, gausiažiedes ir kt. Sodinamos klom­bose, lysvelėse, balkonuose, kapinėse. Jos mėgsta trąšią drėg­nesnę dirvą ir saulėtą vietą. Dauginamos sėklomis. Saulutė—15—20 cm gėlė. Žiedai balti, rožiniai ir raudoni. Žy­di nuo gegužės mėnesio iki rudens. Ji auginama klombose, lys­velėse ir kapinėse. Mėgsta pusiau saulėtą vietą ir derlingą, sun­kesnę drėgną dirvą. Dauginama sėklomis.   Daugiametės gėlės. Tai gėlės, kurios daug kartų dera ir ilgai gyvena. Astilbė — 60—100 cm aukščio gėlė. Žiedai balti, rožiniai, rau­doni, purpuriniai, violetiniai. Žydi liepos—rugpjūčio mėnesiais. Gentyje daug rūšių. Astilbės tinka lysvelėms, grupėms, skynimui ir pražydinimui žiemą. Auga pavėsyje, lengvoje dirvoje. Daugi­nama kero dalijimu ir sėklomis. Astras. Pagal žydėjimo laiką astrai skirstomi į ankstyvuo­sius — žydi gegužės—birželio mėnesiais, vidutinio ankstyvumo — žydi birželio—rugsėjo mėnesiais ir vėlyvuosius — žydi rugsėjo- spalio mėnesiais. Iš ankstyvųjų astrų auginamas alpinis ast­ras — 25—30 cm aukščio. Žiedai balti arba violetiniai. Vidutinio ankstyvumo — kalninis astras —40—60 cm aukščio. Žiedai melsvai violetiniai. Iš vėlyvųjų paminėtinas liaukingasis astras—60—150 cm aukščio. Žiedai balti, melsvi arba raudonai violetiniai. Astrai tinka lysvėms, grupėms ir skinti. Auga saulėtoje ir trąšioje dirvoje. Dauginami sėklomis ir kero dalijimu. Baltažiedis bijūnas — 60—100 cm aukščio augalas. Žiedai bal­ti, rožiniai, kreminiai, raudoni, purpuriniai. Žydi birželio—liepos mėnesiais. Dauginamas sėklomis ir kero dalijimu. Tinka lysvėms, bordiūrams, skinti. Mėgsta saulėtą vietą ir giliai įdirbtą dirvą. Krūminis, bijūnas — 2 m aukščio puskrūmis arba krūmas. Žie­dai dideli, raudoni, rožiniai, violetiniai, balti. Bijūnas mėgsta pusiau  užpavėsintą vietą. Daugiametis flioksas — 40—120 cm aukščio augalas. Yra daug veislių. Žiedai įvairių spalvų. Jie tinka grupėms sudaryti, skyni­mui. Gerai auga saulėtoje ir sunkioje, kalkingoje dirvoje. Daugi­nami sėklomis, kero dalijimu ir ūgliais. Paprastoji pakalnutė — 20—25 cm gėlė. Žiedai balti. Žydi ge­gužės mėnesį. Auga pusiau užpavėsintoje vietoje ir trąšioje, pu veningoje dirvoje. Tinka mišrioms gėlių lysvėms, skynimui. Dau­ginama sėklomis ir dalijant šakniastiebius. Raktažolė. Jos yra daug rusių. Žinomesnės ausi aukštoji, au­sytoji, paprastoji raktažolė ir kt. Tinka klomboms, alpinariumarns, grupėms sudaryti ir pan.  Mėgsta šviesų ir drėgnų puveningą dir­vų. Dauginamos sėklomis. Žalioji rūta musų  šalyje  laikoma nacionaline gėle. Tai 30—60 cm aukščio puskrūmis. Stipriai kvepia. Tinka bordiūrams, skynimui.  Dauginama sėklomis ir ūgliais. Rytinis šilokas — 30 50 cm aukščio augalas. Žiedai rožiniai, raudoni. Žydi rugsėjo—spalio mėnesiais. Tinka grupėms, lysvėms sudaryti bei auginti vazonuose. Mėgsta saulėtą ir trąšią priesmėlio dirvą. Dauginamas sėklomis, dalijant kerą, ūgliais ir lapais. Vilkdalgis. Jo yra daug veislių ir rūšių: tai k e m p f e r o, mė­ly n ž i e d i s, s i b i r i n i s, žemasis vilkdalgis. Žydi įvairiu laiku, nevienodo aukščio — nuo 10 iki 120 cm. Žiedai įvairūs. Gerai auga ir saulėtoje  ir užpavėsintoje vietoje. Tinka sodinti prie dekoratyvinių baseinų, lysvėse, skynimui. Dauginami sėklo­mis ir dalijant kerą.   Svogūninės gėlės. Lietuvoje daug kur auginamos daugiame­tės svogūninės gėlės. Rytinis jacintas — 15—30 cm aukščio augalas. Žiedai  įvairių spalvų. Žydi balandžio—gegužės mėnesiais. Tinka lysvelėms, klom­boms apsodinti, skinti ir pražydinimui. Mėgsta saulėtą, šiltą vie­tą ir trąšią priesmėlio dirvą. Dauginamas sėklomis ir svogū­nėliais. lelijos Lelija. Jos yra daug rūšių: baltoji, formorinė, karališkoji, skė­tinė ir kt. Lelijos tinka grupėms sudaryti, lysvėse, vazonuose auginti, pražydinimui žiemą ir skynimui. Gerai auga saulėtoje bei pusiau užpavėsintoje vietoje ir giliai įdirbtoje trąšioje prie­smėlio arba priemolio dirvoje. Lelijos dauginamos svogūnų skil­telėmis, svogūnėliais ir kt. Narcizas — 20—45 cm aukščio gėlė. Žiedai balti arba geltoni. Jų yra labai įvairių formų: vamzdiniai, plačiakarūniai, pilnavi- duriai ir kt. Tinka grupėms sudaryti, lysvėse, skinti ir pražydinti žiemą. Mėgsta saulėtą vietą, priesmėlio arba priemolio geros struktūros dirvą. Dauginami svogūnais. Tulpė—15—80 cm aukščio augalas. Žydi balandžio—gegužės mėnesiais. Pagal žiedų spalvą ir kitus požymius jos skirstomos į labai daug grupių. Dažniausiai jos skirstomos pagal žydėjimo laiką — ankstyvosios, vidutinio ankstyvumo, vėlyvosios. Tulpės gerai auga saulėtoje vietoje, puveningoje, giliai suartoje prie­smėlio arba priemolio dirvoje. Lengvoje dirvoje sodinamos 15— 17 cm, o sunkesnėje—12—13 cm gyliu. Tulpės dauginamos sėk­lomis ir svogūnėliais. Svogūnėliais dauginama rudenį.   Iš gumbasvogūninių gėlių dažniau auginamas kardelis, kuris skirstomas į stambiažiedes ir smulkiažiedes.  Jo yra labai daug gražių veislių, kurios skiriasi aukščiu, žiedų stambu­mu, jų forma ir spalva. Tinka lysvėms, grupėms sudaryti ir ypač skynimui. Mėgsta saulėtą, šiltą vietą ir trąšią, giliai įdirbtą dirvą. Jie dauginami sėklomis ir gumbasvogūnėliais (vaikučiais). Iš šakniagumbinių ir šakniastiebinių gėlių plačiai auginamos šios gėlės. Gumbinė begonija — įvairių formų stambiažiedė, smulkiažiedė ir svyrančioji. Dauginama sėklomis, ūgliais ir gumbų dalijimu. Gali augti ir pavėsyje. Jos tinka auginti gėlynuose, ant palan­gių, balkonuose, kapinėse ir vazonuose. Jurginai. Jų žiedai labai įvairių spalvų. Žydi nuo liepos mė­nesio iki šalnų. Pagal gražią žiedų formą skiriamos 8 jurginų pagrindinės grupės: paprastieji tuščiaviduriai, apykakliniai, de­koratyviniai, chrizanteminiai ir kt. Jų visų yra labai daug veislių. Jurginai tinka grupėms su­daryti, gėlių lysvėse, skynimui. Mėgsta saulėtą vietą ir trąšią, giliai įdirbtą dirvą. Dauginami dalijant šakniagumbius, ūgliais ir sėklomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *