avietes raudonosios

Avietė priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai, avietės (Ru­pus) genčiai. Avietės veislės kilusios iš trijų aviečių rūšių: 1) rau­donosios avietės (R. idaeus), 2) juodosios, arba gervuoginės, avietės (R. occidentalis) ir 3) purpurinės avietės (R. neglectus).

Avietė  –  uogakrūmis su dvimete šakų ir daugiamete šaknų sistema. Lapų  pažastyse formuojasi du pumpurai – pagrindinis ir atsarginis. Geriausi pumpurai esti ūglio vidurinėje dalyje. Pa­prastosios avietės metūglis nesišakoja. Remontantinių veislių metūglių viršūnėse formuojasi žiedai, rudenį noksta uogos. De­rėję ūgliai nudžiūsta. Iš antramečių ūglių pažastinių pumpurų formuojasi įvairaus ilgio vaisinės šakelės. Avietės žydi šalnų pavojui praėjus. Uogos noksta birželio pabaigoje – liepos vidury­je. Žiedai dvilyčiai, savidulkiai. Uogos sudėtinės, ant minkšto vaiskočio, nuo kurio sunokusios lengvai atsiskiria. Derėję dvi­mečiai ūgliai nudžiūsta. Juos pakeičia vienamečiai ūgliai, išaugę iš šaknų atžalų.

juodos avietes

Šaknys susideda iš šakniastiebių ir pridėtinių šaknų. Vidur­vasaryje šaknyse formuojasi pridėtiniai pumpurai ir vystosi ūglių pradai. Vertingiausi ūgliai auga anksti pavasarį. Daugiausia šak­nų pasiskirsto 10-30cm dirvos sluoksnyje, 50 cm nuotolyje nuo krūmo.

Žiemą avietė neištverminga. Šaltomis besniegėmis žiemomis pašąla stiebai. Jiems kenkia temperatūros svyravimai žiemos ant­rojoje pusėje. Pumpurai pašąla – 30 °C temperatūroje. Jai tinka gerai aeruojamos dirvos. Nemėgsta sausų ir pernelyg drėgnų dirvų, bet drėgnas oras palankus. Kai pasninga ant nesušalusios žemės, stiebai gali iššusti. Avietė šviesamėgė uogine kultūra. Vienoje vietoje dera 10 – 12 metų.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here