Kaip, kas, kada – viskas ką reikia žinoti apie serbentus

serbentai
Serbentai priklauso uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimas., ser­bento (Ribes) genčiai. Baltojo ir raudonojo serbento veisles ki­lusios iš Ribesia pogenčio, o juodieji serbentai priklauso Coreus- ma pogenčiui. Serbentas daugiametis, iki 1,5 metro aukščio uogakrūmis, gy­venantis nuo 10 iki 40 metų. Tačiau senesnių kaip 15 metų uogakrūmių auginti neverta, nes uogos esti smulkesnės. Pagal uogų spalvą skiriami juodieji,, raudonieji ir baltieji serbentai. Serbento krūme būna įvairaus amžiaus šakų. Jauno krūmo ša­kos auga stipriai, vėliau augimas susilpnėja ir šakos augina daug mažųjų vaisinių šakelių. Produktyviausios iki 5-6 metų amžiaus šakos. Senesnes šakas reikia išgenėti. Sakų sistema formuojasi iš šaknies sąlyginio kaklelio, kuris sodinant atsiduria giliau. Tai krūmo pagrindas. Iš šaknies kaklelio miegančių pumpurų kasmet išauga nauji pašakniniai ūgliai, papildantys krūmo šakų skaičių ir kasmet jį atjauninantys. Serbentų šaknų yra įvairių. Kai kurios vertikalios šaknys skver­biasi iki 2 m gylio, o horizontaliosios - iki 1,5 metro nuo krūmo vidurio. Tačiau daugiausia šaknų susitelkia 10-60 cm dirvos sluoksnyje. juodieji serbentai Serbentas yra savidulkis augalas, tačiau, kryžmiškai apsidulkinęs su jam tinkamomis veislėmis, duoda stambesnes uogas, jų užsimezga daugiau. Todėl rekomenduojami mišrūs veisliniai ser­bentynai. Serbentas pradeda vegetuoti 5-6°C temperatūroje, žy­di balandžio viduryje-gegužės pirmą savaitę apie 10-15 dienų. Pirmiausia pražysta raudonasis, paskui juodasis serbentas. Žiedai kekėse, dvilyčiai. Uoga sveria 0,3-3,0 g, noksta liepos vi­duryje. Gausiai pradeda derėti 3-4-ais metais po pasodinimo į serbentyną. Tikslinga sode eksploatuoti iki 10-12 metų. Ser­bentai dera kasmet. Serbentas atsparus šalčiams, pakelia iki - 32 °C temperatūrą. Tačiau, kai žiemą būna nepastovi temperatūra su atlydžiais, ša­kas pažeidžia saulės spinduliai. Nemėgsta sausros ir karščio. Jam tinkamiausias drėgnas oras ir vėsokas klimatas. Ankstyvosios ser­bento veislės nukenčia nuo šalnų. Raudonuosius serbentus ga­lima auginti aukštesnio reljefo vietose, o juoduosius - žemesnė­se. Gausiai dera tik saulėtose vietose. Nemėgsta pavėsio. Jam nereikia derlingų dirvų. Auga ir lengvose smėlio dirvose, šlai­tuose. Tačiau tokiose vietose jis turi būti rūpestingai prižiūrimas, dažniau laistomas, gausiau tręšiamas. Geriausiai auga priemolio dirvose. Pakenčia aukštesnius gruntinius vandenis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *