zemuogiu auginimas

Žemuogė priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai, žemuogės (Fragaria) genčiai. Tai žolinis uogakrūmis. Miškuose auga sep­tynių rūšių žemuogės: miškinė, kalvine, lyguminė, rytinė, bucharinė, sachalininė ir braškė. Sodininkystėja dažniausiai auginamos stambiauogės ir remontanimė žemuogės. Visos jos skirtingos kilmės. Stambiauogė žemuogė (Pragariu grandįflora Ehrh.) kilusi iš dviejų rūšių žemuogių: amerikinės- ėiliškos (Fr. chilocnsis Ehrh.) ir virgininės (F r. virginiana Milh). Jos buvo kryžminamos ir atrenkamos. Starnbiauogės veislės žemuogės, at­vežtos iš Vakarų, mūsų šalyje pradėtos auginti XVIII a. Seniau­sia Viktorijos veislė. Dabar yra išvesta daug naujų žemuogės veislių: Festivalnaja, Zaria, Purpurovaja, Talisman, Senga Sengana ir kt.

Stambiauogė žemuogė-daugiametis žolinis uogakrūmis su ryškiu šakniastiebiu, kurio viršutinėje dalyje yra rageliai su pašakninių lapų skrotelėmis. Vegetacijos laikotarpiu ant ragelių susiformuoja dviejų tipų ūgliai: pirmieji 1-2 cm ilgio labai trum­pais tarpubambliais, besibaigiančiais viršūniniu pumpuru, kuriame rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais formuojasi žiedynų pradai; antrieji pasirodo birželio-liepos mėnesiais ūsų pavidalu su ilgais tarpu­bambliais. Ūsai-vegetatyvinio dauginimosi organai. Jų bamb­liuose formuojasi lapų skrotelės, kurios, susilietusios su žeme, šaknijasi suformuodamos savarankiškus augalus, vadinamus dai­gais. Vienas pradinis augalas per vasarą gali išauginti 20-50 ūsų su 50-150 skrotelių.

zemuogiu saknys

Žemuogės šaknų sistema kuokštinė su daugeliu pridėtinių šaknelių, besivystančių šaknyne ir rageliuose. Pagrindinė šaknų sistemos dalis pasiskirsto 10-40 cm dirvos sluoksnyje ir tik pa­vienės šaknys įsiskverbia į 1 metro gylį. Jos auga visą vegeta­cijos laikotarpį, bet labiausiai pavasarį ir nuėmus derlių. Šaknys pradeda augti, kai dirvoje yra  5-8°C šilumos. Geriausiai auga 14-30 °C temperatūroje. Viršutiniame dirvos sluoksnyje išsidės­to apie 90% šaknelių. Į šalis šaknys nueina tiek kiek lapai.

Žiedynai formuojasi rugpjūčio-spalio mėnesiais, kai yra švie­sos, šilumos ir drėgmės, o diena sutrumpėja iki 12-10 h, naktį temperatūra nukrinta iki 5-8°C šilumos. Papildomi žiedynai gali formuotis anksti pavasarį, kai auginama šiltnamiuose. Žydi gegužės Mėnesį. Dauguma veislių savidulkės.  Tokias veisles galima auginti dideliuose plo­tuose be kitu veislių dulkininkių. Kai kurios veislės – Komsomolka, Obilnaja – turi tik piestelinius žiedus ir joms reikalin­gos veislės dulkininkės. Tačiau veislės dulkininkės ir savidulkiu veislių derlių gali padidinti 10-20%. Derėjimo laikotarpis trunka 20-30 dienų. Kuo jis ilgesnis, tuo sunkiau nuimti uogas.

zemuogiu uogos

Žemuogių uogos rausvos arba raudonos, sveria nuo 5- 10 iki 40-50 g. Uogos pradeda nokti gegužės pabaigoje ir noksta iki liepos pradžios. Remontantinių veislių-Ada, Chauttet, Sacha- linskaja, – dera du kartus – birželio ir rugpjūčio mėnesiais.

Žemuogė nelabai ištverminga žiemai. Gerai žiemoja po sniego danga. Besniegę žiemą -10 °C-temperatūroje žemuogės pašąla, o -13°C temperatūroje – žūva. Kad neiššaltų, turi būti 20 cm sniego sluoksnis. Žiemą kenkia temperatūros svyravimai su ato­drėkiais. Peržiemoja pusiau ištvermingos veislės – Festivalnaja, Zark; ir k.t. Nemėgsta drėgmės pertekliaus.

Žemuoges naudinga laistyti. Žemuogės nemėgsta didesnio pa­vėnio. Geriausias derlius išauginamas saulė­tose vietose.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here