Išsamus gidas apie Šermukšnius – jų maistinės savybės, auginimas, uogos, priežiūra

sermuksniu krumas

Iš 90 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio vidurio zonoje, Mūsų regione auga apie 25. Šermukšnis yra ilgaamžis, gerai derantis, labai atsparus šalčiams ir sausroms, kenkėjams ir ligoms augalas. Įvairių rūšių šermukšniai paplitę visur. Auga įvairaus tipo miškų pomiškyje, kirtimuose, pamiškėse, krūmynuose, prie tvenkinių. Aptinkamas ir akmenuotuose šlaituose. Vartojami sunokę vaisiai. Jei norima perdirbti šviežius, vaisių kekės pjaunamos su vaiskočiais, tik be lapų, o jei laikyti žiemą  – su vaiskočiais ir lapais. Vaisiai džiovinami gerai vėdinamose patalpose arba įvairiose džiovyklose 60 -70 °C temperatūroje. Šermukšniai gausiai dera kas 1 -2 metus; nuo medžio surenkama po 120 kg vaisių.

Vaisiuose yra 4 -16% cukrų, iki 2,7% rūgščių, 1% pektininių ir 0,3% rauginių medžiagų, iki 160’mg% vitamino C, 18 mg% karotino, 400 mg% vitamino P, 1 mg% vitamino Ki, 2,1 mg% vitamino E. Sėklose yra apie 22% riebiojo aliejaus.

Maistui vartojami švieži, ypač po šalnų surinkti vaisiai – tuomet jie būna saldesni. Iš vaisių gaminama pastilė, marmeladas, uogienė, vynas, sirupai, sultys, likeriai, actas, gira ir kt.

Džiovinti vaisiai įeina į vitamininių vaistažolių mišinius, vartojamus profilaktiškai, skrandžio ligoms gydyti, kaip šlapimą varanti ir kraujavimą stabdanti, apskritai organizmą stiprinanti ir tonizuojanti priemonė. Žiedai ir vaisiai vartojami kaip laisvinantys ir prakaitą varantys vaistai.

Šermukšnis nuo seno kultivuojamas kaip maistinis augalas, vaisiai aitriai kartoki. Pastaruoju metu labai paplito kultūrinė Nevežino forma stambiais, beveik saldžiais vaisiais.  Tai iki 10 ir daugiau metrų aukščio medis. Lapai stambūs, neporiškai plunksniški, susidedantys iš 11 -15 pailgai lancetiškų, pjūkliškų lapelių, kurių apatinė pusė melsvai pilka, kartais pilkšva, o viršutinė  – pilkšvai žalia. Žiedai sukrauti daugiažiedžiuose, iki 10 cm skersmens skydįškuose žiedynuose, aštraus specifinio kvapo. Atskirų žiedų vainikėlis iki 1,5 cm skersmens, baltas, vainiklapiai apskriti. Vaisiai  – obuolėliai, primenantys uogą, rutuliški, ryškiai raudoni arba raudonai oranžiški, iki 1,5 cm skersmens; prinokę būna minkšti, su 2 -3 sėklomis. Žydi gegužės-birželio mėnesį, vaisiai nunoksta rugsėjo-spalio mėnesį. Natūraliomis sąlygomis dauginasi sėklomis, o kultūrinės veislės  – vegetatyviškai: atlankomis, žaliais auginiais, skiepijant.

sermuksniu auginimas

Žinoma ir kita paprastojo šermukšnio forma  – Moravijos šermukšnis, kuris buvo aptiktas Čekoslovakijos miškuose. Jo vaisiai saldūs, bet mažiau atsparūs šalčiams. Esama ir kitų saldžiavaisių formų.

Švedinis šermukšnis paplitęs Pabaltijyje. Tai iki 6 m aukščio medis su plačiu piramidiniu vainiku. Lapai pusiau plunksniški. Ištvermingas žiemą ir gerai dera. Vaisiai stambūs, pailgi, raudoni, rūgščiai saldūs, šiek tiek miltingi, juose yra apie 10% cukraus. Maistui vartojami ir kitų rūšių šermukšniai.

Auginant šermukšnį sodybiniame sklype, reikia atsiminti, kad tai šviesamėgis ir reiklus dirvos drėgmei augalas. Lengvose dirvose jis prasčiau auga ir dera. Šermukšniui nekenkia šalnos, nes jis vėlai žydi. Vaisiai ilgai nenubyra, jiems nepavojingos rudenio šalnos. Ūgliai auga greitai ir iki žiemos gerai išsivysto.

Sode tinka kultivuoti saldžiavaises šermukšnio formas ar veisles, tačiau didelę žalą padaro paukščiai, lesantys vaisius.

sermuksniu uogos

Saldžiavaises šermukšnio formos dažniausiai dauginamos skiepijant į paprastojo šermukšnio sėjinukus. Žemaūgį šermukšnį (sachalininį ir kamčiatkinį) galima dauginti sėklomis, nes jo požymiai praktiškai nekinta.

Sodinimo schema parenkama atsižvelgiant į medžio stiprumą, bet dažniausiai jie sodinami eilėmis 2 -3 m atstumu vienas nuo kito, o silpnai augantys -1 -1,5 m. Šermukšnis labai gerai auga patręštas, ypač organinėmis trąšomis. Formuojant vainiką, reikia atsižvelgti į tai, kad jis piramidinis ir šakos su liemeniu sudaro smailų kampą, dėl to vainikas nėra labai tvirtas. Todėl formuojamas pagrindines skeletines šakas reikia atlenkti stačiu ar buku kampu. Derančių vaismedžių vainikas retinamas ir atjauninamas. Vainikas formuojamas ir genimas pavasarį. Vaisiai skinami rudenį, kai prinoksta.


Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *