darzoviu sodinimo vietos parinkimas

Kokių rūšių daržoves geriausia auginti sklype, priklauso nuo to, kur jis yra: sode ar darže, kam jis skirtas, ar toli nuo namų. Arčiau namų auginamos šilumamėgės ir ankstyvosios daržovės (ridikėliai, salotos, krapai, svogūnai laiškams ir kt.). Dažniausiai čia būna geresnis dirvožemis, užuovėja, arčiau vanduo.

Daugiametes daržoves (rabarbarus, šparagus, žieminius svogūnus, rūgštynes, krienus) reikėtų auginti sklypo pakraščiuose, kad jos nekliudytų įdirbti dirvą.

Kopūstai, pomidorai, bulvės ir šakniavaisinės daržovės auginamos laikantis sėjomainos, t. y. kasmet vis kitoje vietoje. Gūžinius, žiedinius ir kitų veislių kopūstus geriausia auginti viename plote, šakniavaisinės daržoves  – kitame, kad būtų galima laikytis kultūrų kaitaliojimo, arba sėjomainos, reikalavimų. Svarbiausias iš jų – kad tos pačios botaninės kilmės augalai vienoje vietoje nebūtų auginami ilgiau kaip 3 -4 metus. Laikantis sėjomainos, augalai geriau auga, juos lengviau apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų.

Šiluma yra viena iš svarbiausių augalų augimo sąlygų. Kai kurios daržovės dygsta, kai dirvos temperatūra esti 5°C, bet greičiau sudygsta ir geriau auga 15 -20° temperatūroje. Todėl ankstyvosios daržovės dažniausiai sėjamos į lysves, nes ten dirva greičiau įšyla.

Dirva greičiau įšyla, jei sklypas nuolaidus į pietų pusę, ir daug vėliau  – medžių pavėsyje. Tamsios, puveningos dirvos taip pat greičiau įšyla negu šviesios smėlio dirvos.

darzo irengimas

Šviesa augalams būtina kaip ir šiluma. Pavėsį pakenčia žieminiai svogūnai, rūgštynės. Medžių tarpueiliuose, jei nėra saulėtos vietos, galima sodinti rabarbarus. Mūsų klimato sąlygomis kai kurios daržovės šiltnamiuose sodintinos tik vasario pabaigoje; pasodinus anksčiau, reikia papildomai apšviesti elektra.

Dirva. Sukultūrinta, t. y, patręšta organinėmis trąšomis, dirva pavasari greičiau Įšyla, joje augalai geriau auga.

Dirvai gerinti labiausiai tinka mėšlas, kompostas, durpės ir kt.

Daržovėms dirva ruošiama rudenį. Ji perkasama arba suariamąja -27 cm gyliu ar giliau, patręšiama mėšlu ar kompostu. Šiuo metu jau kai kur naudojami frezeriai, kuriais dirva supurenama iki 40 cm gylio. Dirvos dirbimui ir augalų priežiūrai reikalingų padargų ir įrankių dažniausiai būna kiekvienoje sodyboje. Jų galima įsigyti ir parduotuvėse.

Tiek rudenį, tiek pavasarį dirvą geriausia tręšti organinėmis trąšomis, tačiau reikalingos ir mineralinės trąšos. Sunkias molio ar lengvo priesmėlio dirvas labiausiai gerina mėšlas ir įvairūs kompostai.

darzo laistymas

Drėgmė. Daugiausia drėgmės reikia daug lapų turinčioms daržovėms  – kopūstams, ypač žiediniams, salotoms, ridikėliams, špinatams, salierams. Mažiau jos reikia šakniavaisinėms bei svogūninėms daržovėms, o mažiausiai  – pomidorams, pupelėms, pupoms. Svogūnams bei pomidorams daugiausia drėgmės reikia augimo pradžioje, kol pradeda formuotis ropelės ar vaisiai, o vėliau laistymas gali net pakenkti, nes nuo drėgmės pertekliaus svogūnai blogiau bręsta, o pomidorų vaisiai sutrūkinėja.

Kaip minėjome, kopūstinėms daržovėms reikia drėgmės, todėl jas gausiai laistant gaunamas didesnis derlius. Laistymo laikotarpis (sezonas) priklauso nuo kopūstų veislės. Antai ankstyviesiems kopūstams jis trunka 4 savaites ir baigiasi prieš pat nuimant derlių. Vėlyviesiems, jei vasara sausa, jis gali užtrukti iki 3 mėnesių ir baigtis tik rudenį, kai naktys būna ilgos ir šaltos. Jei daigų sodinimo metu dirva būna labai sausa, ją reikia palaistyti, kad žemė sudrėktų iki 30 -40 cm gylio. Skaičiuojama, kad 1 m2 reikia apie 40 – 50 1 vandens.

Daigų su neišsivysčiusiomis šaknimis dažnai laistyti nereikia. Laistoma tik vėjuotomis ir saulėtomis dienomis, kad jie nepradėtų vysti.

Agurkams reikia ne tik drėgnos dirvos, bet ir drėgno oro. Jų šaknys būna dirvos paviršiuje (iki 20 cm gylio), todėl svarbu, kad šiame sluoksnyje netrūktų drėgmės, nes nuo to priklauso derlius. Jei dirva labai sausa, palaistoma prieš sėjant sėklas. Po sėjos laistoma taip, kad nesusidarytų plutelė, kuri trukdo sėkloms dygti. Agurkų nereikia laistyti, kai jie masiškai žydi, kad nenubaidytume bičių, arba kai šaltas oras, nes, temperatūrai nukritus iki 10 -12 °C, agurkai nustoja augę ir nemezga vaisių, o užmegztieji būna kreivi, sustorėjusiu galu. Toks pat reiškinys pastebimas ir šiltnamiuose, kai naktį temperatūra nukrinta žemiau jų augimui reikalingos normos. Agurkus geriausia laistyti vidudienį, kad iki nakties apdžiūtų lapai, nes ant šlapių lapų greičiau vystosi miltligė. Agurkams derant, jei oras šiltas, laistoma kas 2 -3 dienos, t. y. kiekvieną kartą nurinkus agurkus.

Morkoms daugiausia drėgmės reikia augimo pradžioje, o salierams  – visą laiką. Pomidorai nėra reiklūs drėgmei, juos reikia laistyti tik pasodinus, kol įsišaknija daigai. Jei drėgmės per daug, brendimo metu vaisiai trūkinėja, greičiau plinta maras (fitoftorozė).

Laistant reikia žiūrėti, kad dirva permirktų iki augalo šaknų. Ar drėgmės pakanka, galima patikrinti paėmus pavyzdį iš 10 -15 cm gylio. Jei suspaudus saujoje žemė nesubyra, drėgmės užtenka, jei pro pirštus sunkiasi vanduo – jos per daug.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here