sparagu auginimas

Šparagai (smidrai). Si daržovė mūsų krašte mažai paplitusi. Kaip dekoratyvinį augalą darželiuose jį augino jau mūsų prosenelės. Žalius stiebus su smulkiais lapeliais dėdavo

prie gėlių puokščių. Tačiau šparagų ūglius kaip priedą prie mėsiškų valgių vartojo tik kai kurie turtingieji dvarininkai.

Si daržovė vertinga tuo, kad jos derlius imamas jau gegužės mėnesį, kai maža kitų daržovių. Maistui vartojami ūgliai, kurie savo skoniu panašūs į ankstyvąsias bulves. Ūgliuose yra apie 3,6% angliavandenių, 1,9 baltymų, šiek tiek kalcio, magnio, fosforo druskų. Vitamino C žaliuose smidrų ūgliuose būna net iki 30 mg%, o etiliuotuose, t. y. kauptuose prieš dygimą,-—20 mg%.

Labai svarbu šparagams parinkti tinkamą vietą, nes jie vienoje vietoje augti ir duoti derlių gali 12 ar net daugiau metų. Kolektyviniuose soduose  juos reikėtų auginti sklypo pakraštyje.

Sparagai auga bet kokioje dirvoje, jei gruntinis vanduo ne aukščiau kaip 80 cm, vieta saulėta ir šiek tiek apsaugota nuo vyraujančių vėjų. Daigai sodinami pavasarį į griovelius. Jie kasami iki 40 ar 50 cm gylio ir 30 cm pločio. Iškasta žemė sumaišoma su kompostu, kurio imama iki 50% ar daugiau. Dar geriau perpuvęs mėšlas.

smidru auginimas

Sparagai labiau mėgsta neutralią dirvą (pH apie 7), todėl priesmėlio ar smėlio dirvoje į griovelio žemę reikia įmaišyti kalkinių medžiagų (kreidos, kalkinių statybos atliekų, silikatinių plytų trupinių).

Pirmaisiais augimo metais mineralinėmis trąšomis galima ir netręšti. Paruoštus griovelius karkartėmis reikia palaistyti, kad susigulėtų žemė ir vėliau, pasodinus augalus, neslūgtų. Daigai sodinami į griovelius taip, kad jų pumpurai būtų apie 15 cm žemiau dirvos paviršiaus (nuo nekasto). Pasodinus griovelis užberiamas žeme. Kokiu atstumu sodinti, priklauso nuo veislės: baltaūgliai sodinami kas 40 cm, žaliaūgliai — kas 25 cm.

Baltaūglių veislės — ’Argenteuil hative’, ’Braunšveig’, žaliaūglių — ‘Meri Vashington’.

Nuo veislių priklauso ir agrotechnika. Kad šparagų ūgliai derliaus nuėmimo metu negautų saulės šviesos ir neapkarstų, anksti pavasari apkaupiami. Žaliaūglių šparagų kaupti nereikia, nes jų žalsvi ūgliai nekartus. Pjaunant baltaūg-lius šparagus, žemė atkasama, o nupjovus krūmelius— vėl apkasama, o žaliaūgliai šparagai pjaunami pagal dirvos paviršių.

Daigai auginami iš sėklų. Šparagų sėklos dygsta ilgai, apie 3 savaites, todėl į lysvę sėjamos sudaigintos. Sudygę daigeliai išpikuojami arba išretinami kas 10—15 cm. Pirmaisiais metais ne visi daigai užauga iki standartinių, todėl kai kuriuos tenka laikyti daigyne dar vienerius metus.

Pasodinus derlius gaunamas antraisiais ar net trečiaisiais metais. Pirmaisiais derliaus metais ūgliai pjaunami iki birželio 1, o vėliau—iki 20 dienos. Po to augalams leidžiama augti, kad jie šaknyse susikauptų maisto medžiagų kitų metų derliui.

Antraisiais ir vėlesniais metais šparagus reikia tręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Laikoma, kad  m2 reikia 3,5g P, 19g K ir 10g N. Tręšiama rugpjūčio mėnesį. Kas antri metai įterpiama organinių trąšų — mėšlo ar komposto. Nudžiūvę stiebai rudenį ar anksti pavasarį nupjaunami, kad netrukdytų augti naujiems ūgliams. Rudenį iš dirvos pašalinamos senų nudžiūvusių ūglių liekanos, nes jose būna kenkėjų ir ligų pradų.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here