bulviu tresimas

Norėdami išauginti gausų bulvių derlių, turime žinoti jų augimo ir vystymosi sąlygas.

Dirvai bulvės nėra reiklios. Jos gerai auga lengvo priemolio ir priesmėlio dirvose, bet geriau uždera juodžemiuose. Svarbu, kad dirva būtų puri, laidi vandeniui, orui bei šilumai. Bulvėms netinka dirvos, kur arti yra gruntinis vanduo. Auga jos ir rūgščioje dirvoje, bet geriausiai dera, kai pH yra 5-6.

Viena iš svarbiausių priemonių dideliam bulvių derliui gauti yra trąšos. Augimo pradžioje bulvės daugiausia sunaudoja azoto, bet vėliau didesnė jo norma neigiamai veikia gumbus ir mažiau susikaupia krakmolo. Pertręštos azoto trąšomis bulvės vešliau augina bulvienojus, o gumbų mažiau, be to, jie būna ne tokie atsparūs ligoms.

Iš mineralinių medžiagų bulvėms daugiausia reikia kalio. Kaliu tręšiamos bulvės atsparesnės ligoms, gumbuose daugiau kaupiasi krakmolo, tačiau pertręštų kalio trąšomis bulvių skonis pablogėja. Fosforo trąšos greitina brendimą, padidina gumbų odelės stiprumą, atsparumą ligoms, gerina jų laikymąsi.

Gausiai mineralinėmis trąšomis tręšiamų bulvių skonis pablogėja, todėl labai svarbu išlaikyti tinkamą jų santykį.

bulviu seja

Bulvėms reikia ir organinių trąšų.

Paskaičiuota, kad vienas bulvių keras per visą vegetacijos periodą gali išgarinti 60-70 kg vandens, tačiau lyginant su kitomis žemės ūkio kultūromis, laikoma, kad bulvės vandenį naudoja taupiai.

Drėgmės skirtingose augimo fazėse bulvėms reikia nevienodai, nes jaunas daigas vandenį ima iš gumbo. Kai viršutiniame dirvos sluoksnyje trūksta drėgmės, bulvių šaknys skverbiasi gilyn ir vandenį ima iš gilesnių sluoksnių. Daugiausia vandens joms reikia butonizacijos ir žydėjimo fazėse.

Sausrai jautriausios bulvės yra 20 dienų po sudygimo, 15 dienų po butonizacijos pradžios ir 15 dienų po žydėjimo pradžios. Tais laikotarpiais dėl sausros bulvių derlius sumažėja 48-59%. Derlius daug labiau sumažėja, kai drėgmės bulvėms trūksta antroje vegetacijos pusėje, palyginus su pirmąja puse.

Bulvės geba pasinaudoti drėgme, esančia ore garų bei rūko pavidalu. Rasos arba rūko lašeliai, nusėdę ant bulvių lapų, plaukeliais sugeriami.

Drėgmės perteklius taip pat neigiamai veikia bulvių vystymąsi: bulvienojai greit apmiršta, o gumbai sustoja augę Drėgnai augusios bulvės turi mažiau krakmolo ir ne tokios atsparios ligoms.

Lietuvoje meteorologinės sąlygos dažniausiai būna palankios bulvėms augti ir vystytis. Gumbams sudygi minimali dirvos temperatūra yra 7°C, o geriausios sąlygo jiems augti, kai dirvos temperatūra būna 16-18 °C. Dirvo temperatūrai pakilus iki 20 °C, gumbai lėčiau auga. Kai ilgesnį laiką dirvoje laikosi tokia temperatūra, stolonai šakejasi, gumbai lieka maži. Dirvai įšilus iki 29 °C, gumbai visai sustoja augę, pradeda susidaryti daugiau ūglių.

Bulvienojams augti geriausia 20-25 °C temperatūra. Aukštesnėje kaip iki 26 °C temperatūroje asimiliacija lėtėjo, esant 30-35°C, ji visai sustoja.

Pavasarį, pasitaikius 1-2°C šalnoms, daigai nušąla, iš gumbų išauga nauji daigai. Pavojingesnės bulvėms ankstyvosios rudeninės šalnos, po kurių vegetacija baigiasi.

Bulvės – šviesą mėgstąs augalas. Kai trūksta šviesos, stiebai ištįsta, nežydi, vėliau mezga gumbus ir derlius būna daug mažesnis. Labai piktžolėtoje dirvoje arba pasodinta tarp medžių dėl šviesos stokos bulvių gumbų derlius gali visai žūti. Turi reikšmės ir sodinimo kryptis. Siaurės pietų kryptimi padarytose vagose esti geresnis apšvietimas, to bulvių derlius padidėja 10-15%, o krakmolingumas –  2%.

Bulvėms reikia purios dirvos, kad gerai prieitų oras. kvėpuoja žievėje esančiomis žiotelėmis. Lietingais metais dirvoje susidaro vandens perteklius, kuris trukdo prieiti o tada žiotelės labai išsiplečia ir žievės paviršiuje susidaro baltos papurusios karpelės, pro kurias gumbai sparčiau kvepuoja ir išgarina vandenį. Nepajėgdamos išgarinti drėgmės pertekliaus, bulvės pradeda pūti. Be to, kai trūksta drėgmės gumbai negali laisvai plėstis, menkiau auga, būna prastesnio skonio, mažesnio krakmolingumo, greičiau suserga įvairiomis ligomis. Nenormaliai bulvės auga sunkiose, drėgnose dirvose.

Blogai įdirbtoje dirvoje gumbai formuojasi dirvos paviršiuje. Išauga daug smulkučių, pažaliavusių, netinkamų vartoti gumbų.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here