Kova su daržovių ligomis ir kenkėjais

pomidoru ligos
Daržovėms daug žalos daro įvairios ligos ir kenkėjai. Be bakterinių, grybinių ir virusinių daržovių ligų išskiriama dar ir fiziologinių daržovių ligų grupė. Fiziologinėmis ligomis vadinamos tokios, kurios atsiranda dėl blogai suderinto trąšų santykio, nepalankių meteorologinių sąlygų ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, pomidorų vaisių trūkinėjimas (esant drėgmės arba temperatūros svyravimams), agurkų viršūnių smailėjimas (trūkstant azoto) arba vaisiakočio smailėjimas (trūkstant kalio). Daugumas bakterinių, grybinių ir virusinių ligų persiduoda sėklomis, todėl ligoms sumažinti svarbią reikšmę turi profilaktinės kovos priemonės. Iš jų svarbiausios:
  1. Sėjomainos laikymasis, kad tos pačios arba giminingos daržovės nebūtų auginamos po kelis metus toje pačioje vietoje.
  2. Gilus žemės dirbimas, padedantis sunaikinti kai kuriuos žiemojančius vabzdžius ir grybinių ligų sukėlėjus.
  3. Sistemingas piktžolių naikinimas, nes kai kurios piktžolės yra infekcinių ligų platintojos.
  4. Augalų liekanų tvarkingas kompostavimas, išvežimas iš daržo teritorijos arba sudeginimas.
  5. Savalaikis ligotų augalų šalinimas.
Lauke auginami pomidorai dažniausiai serga maru. Nuo šios ligos juos apsaugosime keletą kartų nupurkšdami 1% Bordo skysčiu. Pirmą kartą nupurškime, praėjus dviem savaitėms pasodinus daigus. Vėliau purškime kas 10-14 dienų. Likus 8 dienoms iki vaisių skynimo (pradėjus gelsti vaisiams), nebepurkškime. Iš viso galima purkšti 4 kartus. Purkštus vaisius prieš valgant būtinai nuplaukime. Bordo skystis tinka ir nuo svogūnų netikrosios miltligės, agurkų antraknozės, rauplių, askachitozės. Šias daržoves reikia purkšti ligoms išryškėjus. Nuo ligų daugiau kenčia silpni augalai, todėl labai svarbu daržoves tręšti optimaliomis normomis. Pertręštos azotinėmis trąšomis daržovės mažiau atsparios ligoms. Iš agurkų ligų daug žalos daro miltligė. Šios ligos apsisaugosime, jei agurkus reguliariai laistysime kalio trąšų tirpalu ir apipurkšime vario sulfato tirpalu (5g vario sulfato į 101 vandens), arba tokios pat koncentracijos kalio permanganato tirpalu. Pastebėję, kad agurkai pradeda sirgti miltligė, labiau ligos pažeistus lapus nupjaukime ir pašalinkime iš daržo, o augalus nupurškime 0,05% vario sulfato tirpalu, pridėdami dar 50 g koloidinės sieros. Ant agurkų lapų atsiradusios šviesiai žalsvos dėmelės, kurios vėliau darosi kampuotos, o ant vaisių - apskritos įdubusios dėmelės rodo, kad agurkai pradeda sirgti bakterioze. Ištirpinkime 10-yje litrų vandens 20g superfosfato, 7g karbamido, 20g kalio chlorido, 2g mangano oksido ir 4g vario sulfato. Palaistę agurkus šiuo tirpalu, ligą sustabdysime. Ligotus vaisius pašalinkime. agurku ligos Iš kenkėjų daugiausia žalos padaro kopūstams- kopūstinės, o svogūnams - svogūninės musės, kurių lervos minta augalų šaknimis. Kopūstinių musių lervas galime sunaikinti, daigus 2-3 kartus palaistę 0,2% karbofoso skiediniu. Svogūninės musės lervas sunaikinsime, palaistę svogūnus medžio pelenų šarmu (500 g pelenų užpilti 101 karšto vandens). Jei neturime medžio pelenų, aplink daigus pabarstykime durpių ir naftalino mišinio. Chemijos pramonė kovai su daržovių ligomis ir kenkėjais gamina daug cheminių preparatų, kurie gana plačiai vartojami daržininkystės ūkiuose, tačiau reikia atsižvelgti į jų toksįškumą. Neturint galimybių nustatyti toksiškų medžiagų likučių, auginant nedidelius kiekius daržovių toksiškų pesticidų reikia atsisakyti. Daugelis kultūrinių bei laukinių augalų turi insekticidinių (vabzdžius žudančių) savybių, todėl jų nuovirais arba ištraukomis galima naikinti kai kuriuos daržovių kenkėjus. Amarus ir jaunus vikšrus naikina pomidorų lapų nuoviras, bulvienojų, kraujažolės, ramunėlių užpilai. Be to, amarams naikinti tinka svogūnų lukštų, kiaulpienių arba arkliarūgščių užpilai, česnakų ištrauka.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *