svairainiai

Pietryčių Azijoje paplitusios 4 rūšys, Mūsų klimate auga irgi 4. Tai krūmai arba neaukšti nuo 0,5 iki 6 m aukščio medeliai. Atvaisa, kaip vaisinis augalas, mažai paplitusi. Praktinę reikšmę turi 2 rūšys. Žiemą neaukštus krūmus su nusvirusiais ūgliais padengia sniegas, kuris apsaugo juos nuo šalčių. Vainikas tankus, šakos dygliuotos. Vaisiai įvairios formos. Atvaisa turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, ji nereikli išorinėms sąlygoms,ištverminga žiemą, dera jauna ir kasmet. Dėl šių savybių ji yra vertingas augalas, kurį rekomenduojama plačiai auginti.

Vaisiai labai aromatingi, juose yra 26-233 mg% vitamino C, iki 2,5% cukrų, 3,8-7,2% organinių rūgščių, 0,9- 1,3% pektininių medžiagų, 0,38-0,46% pelenų, 0,4-0,49% celiuliozės, 1,5-1,7% rauginių ir dažančių medžiagų, 8- 11% sausų medžiagų. Minkštimas sudaro 82-89% vaisiaus.

Iš atvaisos vaisių gaminamos uogienės, marmeladas, kompotai, zefyras, pastilė, limonadas, vynas, likeris, techninė citrinos rūgštis (pramonėje).

Atvaisa(svarainis) – nereiklus dirvos bei klimato sąlygoms, tačiau šviesamėgis augalas. Dauginama sėklomis, šaknų atžalomis, atlankomis, žaliais auginiais ir dalijant krūmą. Gerai auga paskiepyta į medlievos, gudobelės ir kriaušės liemenį. Atšiauriomis sąlygomis auginamos atvaisos vainiką žiemai galima uždengti, prilenkus jį prie žemės.

Japoninė atvaisa, arba japoninis svarainis, auga visoje Lietuvos teritorijoje. Krūmai iki 3 m aukščio. Sakutės rusvai žalios, su 1-1,5 cm ilgio dygliais. Lapai 3-8 cm ilgio, kiaušiniški, pavasarį rausvi, vėliau jų viršutinė pusė esti tamsiai žalia, blizganti, apatinė – šviesesnė; rudenį ilgai

svarainiu medeliai

nenukrinta. Žiedai stambūs ir labai gražūs, prisegti po 2- 6 ant trumpų žiedkočių pernykščiuose ūgliuose. Jų vainikėlis iki 5 cm skersmens, skaisčiai ar oranžiškai raudonas, taurelė varpiška. Žydi prieš sulapodama gegužės mėnesį, ūgliai pradeda augti įpusėjus gegužei. Vaisiai 3-6 cm ilgio, įvairios formos: apskriti, ropės, kriaušės formos, neretai briaunoti, žalsvai geltoni. Vaisius sveria nuo 20- 30 iki 60 g. Jame yra 50-80 rudų blizgančių sėklų, kurios subręsta rugsėjo antroje pusėje-spalio pradžioje. Derėti pradeda trečiais augimo metais, penkiamečių krūmų derlius – 5 kg.

Maulėjo atvaisa, arba žemasis svarainis, auga visoje Lietuvoje. Tai ilgaamžis, neaukštas, dygliuotas, 1 m aukščio krūmelis. Sakutės nusvirusios. Lapai atvirkščiai kiaušiniški, buki, 3-5 cm ilgio, tamsiai žalia viršutine puse, lapkočiai 1,0-1,5 cm ilgio, su laisvais pum- puriškais, iki rudens nenukrintančiais prielapiais. Žiedai ant trumpų žiedkočių, po 2-6 trumpose kekėse, oranžiškai raudoni, 2,5-3,5 cm skersmens, išsidėstę aplink visą ūglį. Vaisiai labai įvairios formos, 3-4,5 cm pločio ir 6-7 cm ilgio, nuo geltonai žalios iki ryškiai oranžinės, spalvos, rūgštūs, labai aromatingi, su nestoru minkštimo sluoksniu, daugiasėkliai. Vienas vaisius sveria 20 g. Nuo krūmo surenkama 0,6-0,8 kg vaisių. Pradeda derėti penktais šeštais metais. Atvaisa nereikli šilumai, po sniegu nenušąla, pavėsyje prastai žydi ir dera.

Storas sniego sluoksnis pridengia šakas ir apsaugo augalą nuo šalčio, todėl atvaisa sodinama tokiose vietose, kur žiemą susikaupia daug sniego. įprastiniam dauginimui augalai veisiami sėklomis. Jos sėjamos rudenį.

Atvaisos veislės ar rinktinės formos dauginamos žaliais auginiais arba skiepijant į liemenį. Nuolatinėje vietoje augalai sodinami į organinėmis ir mineralinėmis trąšomis gerai patręštas duobes, ne giliau kaip augo medelyne. Jie išdėstomi taip, kad būtų galima kiekvieną atskirai prižiūrėti. Paprastai eilėje sodinami 0,6-1 m atstumu. Dirva prižiūrima panašiai kaip uogynuose. Jeigu kasmet įterpiamos trąšos, ypač diferencijuotu būdu, iš krūmo gaunama po 5 kg vaisių.

Formuojama atvaisa gerai auga. Formuojant reikia kuo geriau prašviesinti krūmus, pašalinti silpnai išsivysčiusias, sausas ir senas šakas. Pačios produktyviausios trimetės šakos, todėl genėjimu siekiama formuoti vienametes, dvimetes ir trimetes šakas. Senesnes, kaip 5 metų šakas reikia išpjaustyti. Dėl nusvirusių, dygliuotų ūglių atvaisą sunkiau prižiūrėti – tai vienas iš jos trūkumų. Be to, vaisiai labai vėlai sunoksta, todėl ankstyvosios rudenio šalnos gali pakenkti derliui.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here