Pomidorų kilmė ir paplitimas

pomidoru kilme

Daugumos tyrėjų duomenimis, kultūriniai pomidorai yra kilę iš Pietų Amerikos, Peru ir jos kaimyninių valstybių, vietovių. Laukinių pomidorų rūšys, pagal geografinį jų paplitimą, auga tarp Andų kalnų grandinės ir Ramiojo vandenyno (Ekvadoras, Čilė, Peru).

Nėra žinių, kas ir kada kultūrinius pomidorus yra į vežęs į Europą ir pradėjo juos auginti. Tačiau pirmasis šį augalą botaninėje literatūroje 1554 m. aprašė italų botanikas P. Matiolis (P. Mattioli), priskirdamas jį prie vaistingųjų augalų. Savo knygoje ,,Mandragorasn jis nurodo: ,, … jų vaisiai panašūs į dynias, primenančias obuolį, pradžioje jie būna žalios spalvos, po to, vaisiui nokstant, pasidaro auksinės spalvos, o vėliau parausta, dėl to vadina Pomi d’oro (auksinis obuolys). Juos valgo.

Dėl to manoma, kad pomidorai buvo įvežti 1553 m. iš Pietų Amerikos ispanų kolonizacijos metu. Pirmąjį pomidoro augalą pavaizdavo P. Dodoenso 1553 m. ir pavadino Poma amoris (meilės obuolys).

Kai kas yra linkęs manyti, kad pomidorai kilę iš Meksikos, kur jie buvo auginami nuo seniausių laikų. Tačiau manoma, kad į Meksiką jie pateko iš Peru kaip piktžolė, bet Meksikoje jie buvo sukultūrinti.

Europoje pomidorai pirmiausia buvo pradėti auginti Ispanijoje ir Portugalijoje, o po to Italijoje. Į Olandiją jie pateko 1554 m. Vakarų Europos valstybėse pomidorai pradžioje buvo auginami kaip dekoratyviniai ir vaistingieji augalai.

Prancūzijoje pomidorai kaip daržovės buvo pradėti auginti 1840 m., o paskui Anglijoje. Vokietijoje pomidorai pradėti auginti tik 1880 m. ir labiausiai jie paplito tik po pirmojo pasaulinio karo. Vilhelmas Krauza nurodo, kad 1913 m. Vokietijoje buvo auginama 25 ha pomidorų. Rusijoje pomidorai buvo pradėti auginti XVIII a. pabaigoje.

Kaip ir kada pomidorai pateko į Lietuvą ir kada jie buvo pradėti auginti, tikslių žinių nėra, tačiau P. Kamenogradskis 1904 m. ir A. Karcovas 1914 m. nurodo, kad dar XIX a, pradžioje pomidorai į Peterburgą buvo pristatomi iš Vilniaus apylinkių. Toliau autoriai vėl nurodo, kad XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje pomidorai, be kitų miestų, pramoniniu būdu buvo auginami ir Vilniuje.

Pomidorais buvo aprūpinami ne tik vietiniai gyventojai, bet, nepaisant tuo metu buvusio blogo susisiekimo, jie buvo pristatomi ir į Peterburgą, Maskvą. Kapitalistinės santvarkos metais Lietuvoje buvo auginami nežymūs pomidorų plotai. Jie daugiausia buvo auginami šalia stambesnių miestų, kaip Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio. Valstiečiai jų mažai augino. Pomidorai buvo auginami daugiausia sodybose, užuovėjose, lysvėse ir šiltnamiuose. Didelį darbą, tirdamas pomidorus, atliko Dotnuvos Žemės ūkio akademijos profesorius Stasys Macevičius. Jis ne tik tyrė pomidorų veislių tinkamumą ir pritaikymą mūsų sąlygomis, bet ir buvo išvedęs derlingą, vietos sąlygoms tinkamą pomidorų veislę Dotnuvos tobulybė, kurios sėklas platino augintojų tarpe. Dabar pomidorus augina beveik kiekvienas sodą turintis žmogus, tik gaila dažniausiai tai nebūna lietuviškos veislės.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here