dirva pomidorams

Pomidorai reikalauja purios ir derlingos dirvos. Geriausiai jiems tinka daug puvenų turintys priesmėlio ir lengvo priemolio dirvožemiai su gerai vandenį praleidžiančiu podirviu. Drėgnose sunkaus priemolio bei molio ir durpiniuose dirvožemiuose pomidorai silpnai auga, daugiau serga įvairiomis ligomis ir duoda vėlyvą bei mažą derlių. Taip pat netinka pomidorams tokie dirvožemiai, kuriuose arti paviršiaus laikosi gruntinis vanduo. Smėlio dirvose dėl drėgmės ir maisto trūkumo pomidorų derlius esti irgi mažas. Tačiau sukultūrintose, tinkamai patręštose ir palaistytose smėlio dirvose galima gauti gausų pomidorų derlių.

Dirva turi būti gerai išlyginta, kad joje lietaus metu nesusidarytų vandens klanų. Nors ir trumpalaikis pomidorų užtvindymas vandeniu yra kenksmingas.

Pomidorai yra reiklūs šilumai ir šviesai. Todėl svarbu, kad dirva būtų apsaugota nuo vyraujančių šaltų šiaurės bei šiaurės vakarų vėjų ir turėtų nedidelį nuolydį į pietus, Tokias dirvas daugiau įšildo saulė. Nereikia pomidorų sodinti ten, kur stipriau pasireiškia šalnos. O šalnos dažniausiai būna uždarose daubose ir lomose. Čia šalnos esti stipresnės ir ilgiau užtrunka, negu pakilesnėse vietose.

Taip pat svarbu, kad dirva, kurioje auginami pomidorai, būtų apšviesta saulės. Medžių ar pastatų pavėsyje pomidorų vaisiai vėliau nunoksta, ir ten susidaro palankios sąlygos ligoms plisti. Bet pietinėje pastatų pusėje aukštaūgiai pomidorai duoda ankstyvą ir gerą derlių,

Pomidorai pakenčia silpnai rūgščią (pH 5,5-6,5) dirvožemio reakciją. Esant didesniam dirvos rūgštumui, ją reikia iš rudens pakalkinti. Kalkines medžiagas geriausia išberti prieš rudeninį dirvos skutimą ir lėkščiavimą, nes, įdirbant dirvą, jos geriau susimaišo.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here