Serbentų, agrastų, aviečių ir kitų uogakrūmių savybės

serbentu savybes

Serbentai ir agrastai priklauso agrastinių Grossulariaceae šeimai Ribes L. genčiai: juodieji serbentai- Calabotrya pogentei, raudonieji ir baltieji serbentai- Ribesia pogentei. Tai daugiamečiai krūmai. Juodųjų serbentų krūmų amžius (10-25 metai) priklauso nuo veislės, agrotechnikos, genėjimo, dirvos savybių bei klimatinių sąlygų. Kai sąlygos palankios, raudonųjų serbentų krūmai gerai dera iki 20 metų, o agrastų-dar ilgiau. Taikant šiuolaikinę agrotechniką, juodieji serbentai ir agrastai auginami 8-10, raudonieji serbentai-10-12 metų.

Serbentų ir agrastų krūmų stiebai išauga iš pumpurų, esančių požeminėje dalyje. Iš jų išaugę ūgliai vadinami nuliniais, arba pakaitiniais, stiebais, kurie paprastai pradeda šakotis antrais metais. Gerai patręšus, kai kurių veislių šoniniai ūgliai ant nulinių stiebų pradeda augti jau pirmais metais. Šios šoninės šakutės vadinamos pirmos eilės šakutėmis. Kitais metais išaugusios šoninės šakutės vadinamos antros eilės šoninėmis šakutėmis. Stiebai intensyviai auga tik pirmuosius trejus metus, vėliau jų augimas labai sulėtėja. Ilgiausios (25-40 cm) yra pirmos ir antros eilės šakutės.

Krūmų amžius palyginti ilgas, o atskirų stiebų produktyvus amžius – trumpas. Iš sibirinio ir aldaninio serbentų kilusių juodųjų serbentų veislių stiebų produktyvus amžius dažniausiai būna ketve- ri metai, iš europinio serbento – šešeri ir daugiau metų. Daugumos raudonųjų serbentų ir agrastų veislių stiebų produktyvumas sumažėja šeštais septintais metais, o kai kurių agrastų veislių stiebai gerai dera 8-10 metų (į tai atsižvelgiama genint uogakrūmius.)

Senas šakas pakeičia kasmet išaugantys pakaitiniai stiebai. Kol krūmai jauni, pakaitinių stiebų išauga nedaug, vėliau jų daugėja, p krūmams senstant,- vėl mažėja. Raudonųjų serbentų ir agrastų pakaitinių stiebų būna daugiau negu juodųjų. Jų skaičius taip pat priklauso nuo veislės.

Žiediniai serbentų pumpurai pradeda formuotis metai prieš derėjimą, birželio mėnesį. Juodųjų serbentų ir agrastų žiediniai pumpurai mišrūs – iš jų išauga ne tik žiedai, bet ir šakutės. Raudonųjų serbentų žiediniai pumpurai yra dvejopi: mišrūs ir paprasti (iš paprastų žiedinių pumpurų išauga tik uoginės kekės).

Gausiausiai dera juodųjų serbentų pirmos ir antros eilės vienmetės šakutės, mažiau – vienmečiai nuliniai stiebai ir senesnės medienos trumpos bei vidutinio ilgio vaisinės šakutės. Juodųjų serbentų vaisinės šakutės trumpaamžės – po vienų dvejų, rečiau – po trejų metų jos nunyksta arba virsta vegetatyvinėmis.

Raudonųjų serbentų dera vienmetis prieaugis ir vaisinės šakutės, esančios ant dvejų trejų metų ir senesnės medienos. Vienmečio prieaugio žiediniai pumpurai išsidėstę atskirai, o senesnio – grupėmis, kurių daugiausia būna prie metinės prieaugio ribos. Vaisinės šakutės dera 3-4 metus.

Agrastų vaisinės šakutės esančios ant dvimetės medienos ir priklausomai nuo veislės dera 2-4 metus, Žiediniai pumpurai taip pat susiformuoja ant vienmetės, bet dažniau ant dvimetės ir trimetės medienos.

Dauguma serbentų šaknų pasiskleidusios viršutiniame 25-30 cm dirvos sluoksnyje, panašiu spinduliu kaip ir stiebai. Storesnės skeletinės šaknys įsiskverbia į podirvį iki 1,5 m gylio. Ant serbentų šaknų nėra pumpurų, todėl, sekliai pasodinus, formuojasi trumpaamžiai ir labai jau menkai derantys krūmai. Sodinant serbentų sodinukus, šaknies kaklelis turi būti žemiau dirvos paviršiaus, kad dirvoje susidarytų pumpurai, iš kurių galėtų išaugti pakaitiniai stiebai.

Avietės priklauso erškėtinių Rosaceae šeimai, aviečių ir gervuogių Rubus genčiai, aviečių Idaeobatus pogentei. Tai daugiametis krūmas. Antžeminę jo dalį sudaro pirmamečiai ir antramečiai stiebai. Vieni pirmamečiai stiebai išauga iš pumpurų, esančių ant požeminės antramečio stiebo dalies, ir vadinami pakaitiniais stiebais, kiti – iš pumpurų, susidariusių ant šaknų, ir vadinami a t- žalomis. Ant antramečių stiebų iš pumpurų išauga šoninės šakutės su butonais, žiedais, uogomis. Antramečiai derėję stiebai rudenį nudžiūsta. Re- montantinių aviečių pradeda derėti pirmamečių stiebų viršūnės, kurios taip pat nudžiūsta, o kitais metais dera likusi stiebų dalis. Vegetatyviniai ūgliai, išaugę iš pumpuro, esančio prie stiebo pagrindo, pakeičia derančius stiebus.. Tokia kaita vyksta tol, kol krūmas pasensta. Atžalos naudojamos kaip sodinamoji medžiaga arba paliekamos derėti ir duoda pradžią naujam augalui.

Požeminę daugiametę augalo dalį sudaro šakniastiebis ir pridėtinės šaknys. Šakniastiebis pamažu sensta (derančiuose plotuose jis pasensta jau šeštais metais) ir nunyksta. Įveisus avietyną, iš atžalų, išaugusių antrais ir trečiais metais, šalia senų krūmų susiformuoja nauji. Ketvirtais ir vėlesniais metais atžalų išauga mažai, pradeda senti visas avietynas – 8-10 metų avietės neatsinaujina ir menkai dera.

Daugiausia šaknų yra 0-20 cm gylyje 0-60 cm spinduliu aplink krūmą. Kadangi šaknys išsidės- čiusios įvairiame gylyje, iš jų pumpurų atžalos išauga ne vienu laiku. Jei pirmąsias atžalas pažeidžia kenkėjai, pavyzdžiui, avietinė muselė, krūmas atsinaujina iš vėliau išaugusių atžalų.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here