svoguno iliustracija

Žmonijai svogūnai žinomi nuo seno. Dar senovės rašytiniuose paminkluose (4 tūkšt. m.p .m.e.) svogūnai jau yra minimi. Realiausia jų tėvynė – Pietvakarių Azija, iš kur vėliau per Iraną svogūnai pateko į Egiptą.

Išlikusiuose ant Cheopso piramidės užrašuose pažymėta, jog piramidžių statytojus maitino svogūnais, ropėmis ir česnakais tam, kad jie būtų tvirti ir nesirgtų. Ant išlikusių senovės Egipto vaišių stalų bei aukojimui skirtų aukurų yra vaizduojami svogūnai su šviežiais nedideliais laiškais.

Senovės Graikijoje svogūnai buvo laikomi šventu valgiu, o jo ropelė – visatos sandaros simboliu. Graikų mituose minima, kaip svogūnas grąžino dvynių Apolono ir Artemidės motinos apetitą, o Atėnų karvedys Infikritas savo vestuvių proga tarp kitų dovanų gavo ir pilną statinę svogūnų,

Romėnai galvojo, kad kariams daugiausia jėgos ir energijos teikia svogūnas, todėl legionieriai kasdien būtinai turėjo valgyti svogūnų, o kad nebūtų jaučiamas kvapas, tai po jų valgydavo petražolės lapų ar graikiškų riešutų.

Vidurio Europoje svogūnai paplito V-VI amžiuje. Iš ten atkeliavo ir į šiaurines Europos žemyno dalis, o jau iš ten – į Ameriką bei Rusiją.

svogunu istorija

Lietuvoje svogūnai pradėti auginti apie XII-XIII amžių, nes jau daug vėliau – 1588 m. išleistame oficialiame Lietuvos valstybės dokumente „Lietuvos Statutas” yra minima apie svogūnų auginimą dvaruose.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here