svogunu trasos

Azotas. Jeigu dirvoje užtenka azoto, tai svogūnų laiškai auga tamsiai žali, su vaškiniu apnašu. Jeigu azoto per daug – pailgėja vegetacijos periodas, blogiau auga ropelės, sumažėja jose cukraus, kaupiasi daugiau drėgmės, dėl to saugant gali greičiau supūti. Kai azoto per maža – svogūnai taip pat silpnai auga, laiškai būna šviesiai žali, ropelės mažos.

Geriausia, jei azotinėmis trąšomis tręšiama kelis kartus ir tuo laiku, kada augalams labiausiai to reikia: ropiniams svogūnams – pirmąją vegetacijos pusę, daugiamečiams svogūnams, porams – tolygiai visą vegetacijos laikotarpį. Nustojama tręšti-1-1,5 mėn. prieš šalnas.

Fosforas. Fosforas visų pirma būtinas tam, kad augalai galėtų geriau pasisavinti azotą. Jeigu jo pakanka svogūnai greičiau auga ir bręsta, jie būna atsparesni grybelinėms ligoms, atšalimams bei šalnoms, geriau formuojasi svogūnų ropelės.

Kalis –  būtinas fotosintezei, o pakankamas kalio kiekis suteikia svogūnams atsparumą šalčiui. Ta savybė ypač reikalinga žieminių veislių svogūnams. Jeigu dirvoje kalio per daug, augimui tai neturi reikšmės, bet jeigu per maža, svogūnų laiškai dau greičiau vysta. Kalis ypač reikalingas antruoju svogūnų vegetavimo laikotarpiu.

Kalcis – neutralizuoja dirvos rūgštingumą ir skatina mikroelementų fosforo, sieros, boro ir kitų pasisavinimą. Esant kalcio pakankamai, geriau auga svogūnų ropelės, o jo trūkstant, augalas nyksta ir gali visai Žūti.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here