svogunu veisles2

Jau senovėje buvo žinomos įvairios svogūnų veislės, kurios dažniausiai buvo vadinamos pagal tos šalies ar vietovės pavadinimą. Iki XVIII a. Europoje buvo skiriamos 3 pagrindinės svogūnų veislės: ‘Strasbūro’, ‘Ispaniškasis’ ir ‘Egipto baltasis’. Bet jau nuo XVIII a. svogūnų veislių auginama daug daugiau, ir Vakarų Europoje paplinta ne tik ‘Ispaniškieji’, bet ir ‘Erfurto’, ‘Niurnbergo’, ‘Olandiškieji’, ‘Varšuvos’ svogūnai; Rusijoje – ’Besonovskije’, ‘Vyšenskije‘, ’Strigunovskije’ ir kiti.

Del veislių gausumo svogūnai skirstomi į ankstyvuosius ir vėlyvuosius. Ropiniai svogūnai pagal savo skonio ypatumus – į aštrius, pusiau aštrius, pusiau saldžius ir saldžiuosius.

Pastaraisiais metais įvairios svogūnų rūšys bei veislės auginamos visose pasaulio šalyse – nuo pietinių iki pačių šiauriausių rajonų. Pažymėtina, kad patys saldžiausi ir didžiausi svogūnai užauginami Ispanijoje.

Lietuvoje svogūnų auginimo bei jų tyrimo darbai buvo atliekami prof. S.Nacevičiaus dar 1924 m. Žemės ūkio akademijos mokomajame darže. Čia profesorius atlikdavo ir selekcinį darbą – išvedė naują ropinių svogūnų veislę ‘Lietuvos didieji’.

Vėliau svogūnų tyrimai buvo sukoncentruoti Lietuvos ŽUA sodinio- kystės-daržininkystės katedroje, Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stotyje. Ištirta ir publikacijose apibendrinta įvairių svogūnų rūšių auginimo, džiovinimo, valymo bei laikymo technologija. Tačiau Lietuvoje dideliuose laukų plotuose (40-50 ha) svogūnai nebuvo auginami, nes trūko įrengimų, mašinų darbams mechanizuoti, nebuvo specialių sandėlių svogūnams džiovinti ir jiems laikyti. Didesnis svogūnų kiekis ir dabar yra įvežamas iš kitų šalių.

Lietuvoje dažniausiai auginami:

‘Lietuvos didieji’ – tai vidutinio ankstyvumo saldūs svogūnai, ropelės pusiau plokščios, balzganos gelsvos spalvos lukštais;

’Svirskije’ – vidutinio ankstyvumo, pusiau aštrūs svogūnai, ropelės plokščios, geltonais su rausvu atspalviu lukštais;

‘Danilovskije’ – vidutinio ankstyvumo, pusiau aštrūs svogūnai, ropelės plokščios, lukštai tamsiai violetiniai;

‘Mstirskije vietiniai’ – ankstyvieji, aštraus skonio, ropelės plokščios, lukštai gelsvi su rudu atspalviu;

‘Ufimskije vietiniai’ – ankstyvieji, aštraus skonio, ropelės apvalios, lukštai geltoni su rudu atspalviu;

‘Tlmlriazevskije’ – ankstyvieji, aštraus skonio, ropelės pusiau plokščios, šviesiai rudais lukštais

Šios paminėtos veislės – tai vienaiizdžiai ropiniai svogūnai. Iš dau- gializdžių auginama:

‘Besonovskije vietiniai – ankstyvieji, aštraus skonio, ropelės plokščios arba pusiau plokščios, lukštai geltoni su rausvu atspalvi:

‚Igevo-3’ – ankstyvieji

‚Arzamaskye‘,  ‚Togorskije‘ -vidutinio ankstyvumo veislė;

Porų veislės skiriasi pagal savo geografinę padetį. Pažymėtinos Europinė ir Pietų Azijos veislės. Šiaurinės Europos dalies porų veislės (’Brabanto‘, ‘Zigfrido’, ‘Amerikoniškoji’ ir kt. pasižymi neilgu vegetaciniu periodu, tamsiai žaliais, kompaktiškai išsidėsčiusiais lapais. Pietų Europos porų veislės (‘Bulgariškoji’, ‘Itališkoji*, ‘Ispaniškoji’ ir kt.) ilgiau vegetuoja, turi ilgesnį, 50-80 cm, stiebą, lapai šviesesni ir rečiau išsidėstė.

Pietų Azijoje (Irane, Irake, Indijoje, Kaukazo respublikose ir kt.) porai auga trumpu stiebu, kompaktiškai išsidėsčiusiais siaurais lapais, o poro ropelė susiformuoja jau pirmaisiais vegetavimo metais

Smulkialaiškio svogūno yra 3 pagrindinės veisles: ‘Rusiškoji‘, ‘Japoniškoji‘ ir ‘Kiniškoji‘.

‘Kiniškasis’ – tai gana aukštas, siekiantis 1,5 m augalas, švelnaus skonio, ilgu baltu stiebu, plačiais laiškais, šakojasi mažai, labai neatsparus šalčiui

‘Japoniškasis’ – vidutinio dydžio ir šakotume Laiškai labai švelnūs, šviesiai žali, viršūnėlės truputį nulinkę.

‘Rusiškasis‘ dar skirstomas į Pietų ir Vidurio Rusijos veisles. Vidurio Rusijos smulkialaiškio veisles paplitusios įvairiose Europos valstybėse – Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Anglijoje, Lenkijoje, taip pat ir Lietuvoje. Šis svogūnas – 30-50 cm aukščio, daugialaiškis, smarkiai šakojasi, laiškai tamsiai žali, smulkūs ir vidutiniai, aštraus skonio, pradeda augti vos sniegus nutirpus.

Pietinė šio svogūno veislė paplitusi Kaukazo respublikose, Centrinės Europos valstybėse. Tai 40-60 cm aukščio svogūnas, tamsiai ar šviesiai žaliais laiškais, vidutinio šakotume, aštraus skonio, atsparus šalčiui ir pradeda augti ankstyvą pavasarį.

Kvapniojo svogūno yra dvi veislės – tai ‘Mongoliškasis’ ir ‘Kiniškasis’. ‘Mongoliškasis’ savo laiškus užaugina 7-10 dienų greičiau nei ‘Kiniškasis’.

Daugialaiškis ir narciziapis svogūnai atskirų veislių neturi.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here