Dar prieš mūsų erą egiptiečiai vartojo česnakus kaip vaistus. Daug jų duodavo valgyti nešikams, kad šie būtų stiprūs. Senovės graikai česnakus vartojo nuo gyvatės įgėlimo. Rusijoje buvo paprotys per epidemijas nešioti ant kaklo pasirištą česnaką.

Česnaką kaip vaistinį augalą pirmasis aprašė Dioskoridas. Jau senovėje česnakų duodavo sumažėjus apetitui, nuo dispepsijos, išsekimo, kosulio, pilvo skausmų, odos ir kitų ligų. Vėliau pagausėjo žinių apie gydomąsias česnako savybes. Pvz., Ibn Sina (Avicena) siūlė česnakus valgyti „nuo visokių ligų”.

Tibeto ir Kinijos medicinoje česnakus laiko profilaktine priemone prieš vėžį. Ir tikrai, statistika rodo, kad tose šalyse, kuriose vartojama daug česnakų, vėžiu sergama mažiau. Kinai česnakus rekomenduoja cukriniam diabetui gydyti, kaip stimuliuojančią, nuovargį mažinančią priemonę.

Korėjoje česnakai vartojami kvėpavimo takų ligoms, tymams, kokliušui, trachomai, niežams gydyti.

Europoje ir Kuboje Česnakų aliejus vartojamas nuo geltos.

Senovinėse rusų liaudies medicinos knygose patariama česnakų vartoti nuo įvairių ligų – hipertonijos, nemigos, maliarijos, reumato, podagros, anginos, infekcinėms ligoms gydyti ir profilaktikai.

Šiuolaikinėje liaudies medicinoje česnakai vartojami labai įvairiai, ypač dažnai virškinimui gerinti. Česnakai gerina apetitą, didina virškinimo fermentų ir tulžies išsiskyrimą, padeda geriau pasisavinti maistą, taip pat mažina skausmus ir raminamai veikia žarnyną. Be to, česnakai skatina šlapimo išsiskyrimą, stimuliuoja lytinių liaukų veiklą, išplečia periferines vainikines kraujagysles, stiprina širdies susitraukimus ir lėtina širdies ritmą. Česnakų trauktine gydoma inkstų ir šlapimo pūslės akmenligė, reumatas ir podagra. Česnakai dažnai vartojami nuo kvėpavimo organų ir odos, žarnyno bei kitų infekcinių ligų.

Naudingi česnakai sergantiems hipertonija ir aterosklerozę – kaip galvos svaigimą, galvos skausmus, nemigą, protinės galios nusilpimą mažinantis vaistas: reikia suvalgyti 2-3 nedideles skilteles per dieną; tiek pat skiltelių valgoma su maistu nuo skrandžio ir žarnyno infekcinių ligų, kolitų, bronchitų.

Labai įvairiai česnakai vartojami išoriškai. Peršalus, sergant bronchine astma ir kokliušu, česnakų tyrele, sumaišyta su sviestu arba taukais, įtrinamą krūtinė. Svieste keptų česnakų tyrelė arba piene virti česnakai greitina pūlinių brendimą ir minkština skausmingas nuospaudas. Karpos, dedervinės, egzemos ir kitos odos ligos gydomos šviežia česnakų tyrele arba sultimis. Plaukams stiprinti česnakų sultys įtrinamos į galvos odą.

Dabar mokslas patvirtino tai, ką liaudis nuo seno pripažino – Česnakai efektyviai gydo ir didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms, netgi tokioms kaip vidurių šiltinė, dizenterija, cholera. Česnakuose yra labai stiprių fitoncidų, sudarytų iš lakiųjų medžiagų. Iš česnakų išskirtas menkiausios koncentracijos antibiotikas alicinas (1:250000) naikina bakterijas. Česnakų fitoncidai užmuša streptokokus, stafilokokus, šiltinės bakterijas, choleros vibrioną, tuberkuliozės lazdelę ir kitus ligas sukeliančius mikrobus. Česnakų cheminė sudėtis lemia įvairiopą jų panaudojimą.

Kelias minutes kramtomas česnakas užmuša burnos ertmėje esančias bakterijas. Daug kartų įkvėpti sutrinto svogūnėlio lakūs fitoncidai gydo gripą ir anginą. Gripo profilaktikai į nosį įkišamas vatos tamponas su česnakų tyrele. Klinikiniais stebėjimais įrodyta, kad česnako fitoncidai gydo ūmius kvėpavimo takų katarus, kokliušą, plaučių uždegimą ir pūlinius procesus, vykstančius plaučiuose, pūlinius ausų ir akių gleivinės uždegimus, kolitus ir bakterines dizenterijas. Šviežia tyrelė tepama ant marlės ir dedama ant pūlinės žaizdos ar blogai gyjančios opos. Tokia pat tyrelė vartojama ginekologijoje trichomoniniams kolpitams gydyti.

Panaudojus Česnako fitoncidus, 10-15 kartų sumažėja komplikacijų ištraukus nesveikus dantis.

Labai dažnai česnakais varomos vaikams spalinės: į tiesiąją žarną reikia įdėti česnakų tyrelės ar česnako skiltelę arba daryti klizmą iš česnakų nuoviro, kuris verdamas iš 5-8 didokų skiltelių.

Farmacijos pramonė išleidžia keletą gydomųjų česnakų preparatų. Česnakų tinktūra ir alilsatas (svogūnėlių spiritinė ištrauka) daugiausia vartojama nuo žarnyno atonijos, jame vykstantiems puvimo ir augimo procesams slopinti, nuo aterosklerozės ir hipertonijos. Sauso česnakų ekstrakto dedama į alocholį. Alocholio tabletės daugiausia vartojamos nuo ūmių ir lėtinių kepenų bei tulžies pūslės uždegimų ir nuo lėtinių vidurių užkietėjimų.

Tiriamos ir antinavikinės česnako savybės. Pastebėta, kad laboratorinius gyvūnėlius maitinant šviežiais česnakais stabdomas vėžio vystymasis. Japonų mokslininkai eksperimentais įrodė, jog organizmą imunizuoti nuo piktybinių auglių galima vėžio ląstelėmis, apdorotomis česnakų ekstraktu.

Farmakologijoje vartojami ir plačialapiai (meškiniai) česnakai, kuriuose gausu askorbininės rūgšties (vitamino C), Kaip vaistas augalas dažnai vartojamas nuo skorbuto ir aterosklerozės. Jis sustiprina žarnyno peristaltiką, žudo helmintus ir mikrobus, Plačialapiais česnakais gydomos pūlinės odos ir kitos ligos. Trichomoniniai kolpitai gydomi iš šių augalų pagamintu preparatu ursalu. Kaukazo liaudies medicinoje juo gydomos įvairios infekcinės žarnyno ligos. Dar senovės Romoje plačialapiai česnakai buvo laikomi geru maistu, valančiu skrandį ir kraują. Taip manyta ir viduramžiais. Kaip „kraują valantis” vaistas plačialapiai česnakai ir dabar vartojami įvairių šalių liaudies medicinoje, jais gydomos odos ligos ir krofuliozinės dedervinės.

Česnakais nemalonu gydytis dėl jų aštraus būdingo kvapo. Šiuolaikiniai selekcininkai pagalvojo ir apie tai. Japonijoje išvesta bekvapių česnakų rūšis. Bet medikai neskuba jų rekomenduoti, galbūt baiminasi, jog česnakai be savo kvapo neturės ir gydomųjų savybių.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here