kardeliu svoguneliai

Kardeliai dauginami gumbasvogūniais, gumbapumpuriais ir sėklomis. Plačiausiai paplitęs kardelių dauginimas gumbasvogūniais. Pagal didumą jie skirstomi į frakcijas: I frakcija -3,2 cm skersmens ir didesni, II – 3,1-2,5 cm skersmens ir III-2,4-1,5 cm skersmens. Mažesni kaip 1,5 cm jau laikomi gumbapumpu-riais. Iš vieno I frakcijos gumbasvogūnio užauga 1-3 nauji gumbasvogūniai ir daugiau ar mažiau gumbapumpurių. II ir III frakcijos gumbasvogūnių dauginimosi koeficientas mažesnis. Dar jis priklauso nuo veislės, klimatinių bei meteorologinių sąlygų, agrotechnikos ir gumbasvogūnių amžiaus.

Geriausi yra 1-3 kartos gumbasvogūniai, nes jie tinka dauginimui ir išaugina gražius žiedus. Pasėjus

gumbapumpurius pavasarį, rudenį gaunami pirmos kartos gumbasvogūniai, kitais metais iš jų išaugs antros kartos gumbasvogūniai, paskui trečios ir t. t. Iš senų gumbasvogūnių išaugę augalai dažniau serga, vėliau pradeda žydėti, žiedai būna smulkesni ir išaugina mažiau gumbapumpurių. Todėl senesnius kaip 4-5 metų gumbasvogūnius reikia sunaikinti.

Kai kurios veislės labai silpnai dauginasi (gaunama mažai gumbapumpurių). Norint jas greičiau padauginti, gumbasvogūniai dalijami (skaldomi). Sveiki I-II frakcijos gumbasvogūniai pavasarį, 1-3 dienos prieš sodinimą, aštriu peiliu supjaustomi į tris ar daugiau dalių. Labai svarbu, kad kiekviena dalis turėtų pumpurą ir šaknų kauburėlius (užuomazgas). Kiekvienąkart, supjausčius gumbasvogūnį, peilį reikia dezinfekuoti. Pjūviai apibarstomi susmulkinta medžio anglimi, sumaišyta su siera. Iš kiekvienos gumbasvogūnio dalies išauga normalūs augalai, bet žydėti pradeda vėliau arba ir visai nežydi. Pakaitiniai gumbasvogūniai būna II ar III frakcijos ir gaunama daugiau gumbapumpurių negu sodinant nedalytus. Kad gumbasvogūniai užaugtų didesni, reikia augalams neleisti žydėti – butonizacijos metu išlaužyti žiedynus. Kardeliai taip pat greičiau pasidaugina sodinant gumbasvogūnius dugnu aukštyn. Prieš sodinimą išlaužiamas viršūninis daigas, tada pradeda augti miegantieji pumpurai, o vegetacijos pabaigoje gaunami keli II frakcijos gumbasvogūnia

Gumbasvogūniais dauginami kardeliai per ilgesnį laikę pradeda išsigimti, todėl būtina jų išsiauginti jį gumbapumpuriiį.

Dauginimas gumbapumpuriais yra pagrindinis kardelių dauginimo būdas.

Gumbapumpurius galima sėti pasibaigus ramybės periodui, kuris yra ilgesnis už gumbasvogūnių ir trunka 2,5-4 mėnesius. Jeigu gumbapumpuriai laikomi saugyklose, kur pastovus oro drėgnumas (80-85%) ir neaukšta temperatūra (2-3°C), tai jie ilgai išlieka daigūs (kartais ir keletą metų). Pagal didumą gumbapumpuriai skirstomi į dvi kategorijas: I – 1,5-0,9 cm skersmens ir II – mažesni kaip 0,9 cm skersmens. Didesni geriau dygsta negu maži.

Paprastai gumbapumpuriai sėjami lauke, dažniausiai lysvėse, kai tik dirva pradžiūsta ir įšyla. Tačiau, norint iš mažų gumbapumpurių per vieną sezoną užauginti I ar II frakcijos gumbasvogūnius, reikia stengtis pailginti vegetacijos laiką.

Retesnių, ypač naujų, veislių gumbapumpurius geriausia sėti kovo mėn. pikavimo dėžutėse į derlingą žemę. Vienoje dėžutėje 1-2 cm gyliu pasėjama apie 150 gumbapumpurių. Iš pradžių, kad jie geriau įsišaknytų, dėžutės laikomos 10-12 °C temperatūroje. Prasikalus daigeliams, jos sustatomos šiltoje (18-25 °C), gerai vėdinamoje patalpoje (geriausia šiltnamyje) šviesioje vietoje. Orui pradėjus šilti, daigeliai grūdinami, o praėjus pavasarinių šalnų pavojui, jie atsargiai, išėmus dėžutės dugną, sodinami į dirvą. Pikuoti nepatartina.

orandziniai kardeliai

Vegetaciją dar galima pailginti gumbapumpurius sėjant į apšildomus inspektus. Čia jie sėjami tankiau negu dėžutėse. Sėjama tada, kai oro temperatūra pakyla aukščiau 0°C. Nakčiai inspektai pridengiami šiaudiniais matais, o dieną, ypač augalams sudygus, vėdinami. Orui atšilus, rėmai visai nuimami. Rudenį augalai pridengiami polietilenine plėvele, kad nenukentėtų nuo ankstyvų šalnų ar per didelės drėgmės. Taip vegetacija dar pratęsiama ir gumbasvogiiniai užauga didesni.

Nereikia stengtis, kad pavasarį pasėti gumbapumpuriai tais pačiais metais žydėtų, nes kuo anksčiau iš gumbapumpurių išaugę augalai pradeda žydėti, tuo greičiau jie pasensta. Jeigu rudeniop žiedynai ir pasirodo, tai reikia juos išlaužyti dar žiedams neišsiskleidus. Tada išauga geresni gumbasvogūniai.

Kaip nurodo latvių selekcininkas A. Zorgevicas (A. Zorgevics), tinkamiausias sėjai substratas (dėžutėse ar inspektuose) yra kraikinės durpės (pH 5,5-6,5). Jos pakalkinamos kreida – 5-8 kg/m3. Kartu, durpes kelis kartus perkasant, įmaišomos ir mineralinės trąšos: amonio salietros – 400 g/m3, superfosfato – 1300 g/m3, kalio salietros – 1000 g/m3 ir magnio sulfato – 300 g/m3. Po to įterpiamos mikrotrąšos; 1 m3 durpių pridedama: geležies sulfato (FeS04) 80 g, mangano sulfato (MnS04)-5 g, vario sulfato (CuS04)- 25 g, cinko sulfato (ZnS04)- 4 g, boro rūgšties – 4 g ir amonio molibdato – 1 g. Jeigu durpės purios, tai mikrotrąšas galima berti sausas, bet geriau jas ištirpinti vandenyje ir juo sulieti durpes, kelis kartus perkasant.

Sėklomis kardeliai dauginami tada, kai norima gauti naujų veislių. Sėjama dažniausiai šiltnamyje į vazonėlius ar dėžutes, nes, pasėjus lauke, augalai pradeda žydėti tik trečiaisiais metais (kai kurie antraisiais).


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here