kardeliu apsaugos sistemos

Kardelius reikia prižiūrėti apskritus metus: pavasarį, vasarą ir rudenį – lauke augančius, žiemą – patalpose laikomus gumbasvogūnius. Labai svarbu juos profilaktiškai apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų.
Sandėlyje ar kitokiose patalpose laikomi gumbasvogūniai ir gumbapumpuriai tikrinami bent kartą per mėnesį. Gendantys pašalinami, o nelabai pažeistų, ypač jei veislė vertinga ir reta, išpjaunamos gendančios gumbasvogūnių dalys, o žaizdos apibarstomos fungicidu ar jo mišiniu su medžio anglies milteliais (santykis 1:1). Sandėlyje palaikoma reikiama temperatūra, vėdinama. Jei temperatūra pakyla aukščiau kaip 10-12°C, gali atsirasti tripsų. Juos pastebėjus, reikia imtis atitinkamų priemonių. Nuo drėgmės pertekliaus gali pelyti gumbasvogūniai. Tokiu atveju jie papildomai džiovinami, perpilami į didesnes dėžutes.
Prieš sodinant gumbasvogūniai dar kartą patikrinami, gendantys pašalinami, jei nebuvo beicuoti anksčiau, beicuojami sodinimo dieną. Beicuoti geriausia deriniais fungicidų, kurie yra toksiški grybinių ir bakterinių ligų sukėlėjams. Jei pastebima tripsų ar erkių pažeidimų, kartu vartojami atitinkami insekticidai ir akaricidai.
Viena iš svarbiausių kovos su ligomis bei kenkėjais priemonių yra augančių kardelių sistemingas purškimas fungicidais ir insekticidais, o prireikus ir herbicidais, sudarius tinkamus jų mišinius. Kai liga pasireiškia, ant lapų, žiedų atsiranda dėmių ar kitokių pažeidimų, fungicidai nelabai padės, tik sutrukdys atsirasti naujiems.
Apie pesticidų veikimą, leistinus mišinius rašoma atitinkamuose knygelės skyriuose. Pažymėtina, kad geriausia augalus purkšti pesticidais reguliariai. Kardelius pirmą kartą reiktų nupurkšti, kai skleidžiasi pirmieji (2-3) lapai, po to kartoti kas 10-14 dienų. Pradėjus augalams žydėti, purškimą reikia nutraukti, nes nuo chemikalų ant žiedų lieka dėmelės. Be to, purškiant galima aplaužyti augalus. Jei žydėjimas užtrunka ilgai, o tai atsitinka, kai greta pasodinamos įvairaus ankstyvumo arba skirtingo didumo tos pačios veislės gumbasvogūniai, tai ir žydinčius augalus pravartu 1-2 kartus nupurkšti. Tik prieš purškimą reikia nuskinti visus žydinčius žiedynus, net ir tuos, kuriuose pradeda skleistis pirmasis žiedas.
Jei kardeliai dar neiškasami, ir toliau juos purkšti kas 10-14 dienų.
Kovojant su ligomis, labai svarbu pažeistus augalus ar jų dalis pašalinti. Išraunami ir iš kardelių ploto išgabenami ištisai pradėję gelsti, taip pat virusinių ligų pažeisti augalai. Jei gelsta, ruduoja pavieniai lapai ar jų viršūnės, galima pašalinti tik pažeistas dalis: atsargiai nuplėšti ranka, prilaikant augalą, arba nukirpti aštriomis žirklėmis, sekatoriumi.
Pažeistus augalus ir jų dalis reikia šalinti reguliariai, t. y. bent kartą per savaitę atidžiai apžiūrint visą plotą. Patartina pirmiausia pašalinti pažeistus augalus ir jų dalis, po to pasėlį nupurkšti.
Kai kurios piktžolės gali būti ligų sukėlėjų ir kenkėjų plitimo ir dauginimosi tarpininkai, todėl jas reikia nuolat šalinti.
Apsaugos priemonės reikalingos nuimant gumbasvogūnius bei laikant juos patalpoje. Mažiausiai per žiemą nukenčia pakankamai subrendę gumbasvogūniai. Jei iškasti gumbasvogūniai esti žemėti, pravartu juos nuplauti vandenyje ir po to apdoroti fungicidais: 20-30 minučių pamerkti į fungicidų tirpalą, o skysčiui nuvarvėjus, skubiai džiovinti. Pažymėtina, kad beicuotus gumbasvogūnius sandėliuose valant ir rūšiuojant pakyla fungicidų dulkės. Todėl kokiu nors būdu reikia nuo jų apsaugoti veidą ir kitas jautrias kūno vietas.
Ligos ypač plinta, jei gumbasvogūniai pernelyg ilgai džiūva: palaikoma nepakankamai aukšta temperatūra, blogai vėdinama ir kt. Ilgai džiovinti nepageidautina ir dėl tripsų pavojaus. Jei iš anksto žinoma, kad džiovinimas užtruks ilgiau, tai prieš džiovinimą gumbasvogūnius reikia paveikti atitinkamais insekticidais arba jų pridėti į vandenį, kuriuo plaunami ar tuojau beicuojami nukasti gumbasvogūniai.
Kai į tą pačią vietą kardeliai lauke sodinami pernelyg dažnai, t. y. nedarant 3-4 metų pertraukos, dirva dezinfekuojama karbotiono arba formalino tirpalu. Naujesnis chemikalas tiazonas (milonas) naudojamas kaip tirpalas arba milteliai. Dirva dezinfekuojama rudenį, jei jos temperatūra dar aukštesnė kaip 10°C. Tomis pačiomis priemonėmis, taip pat garais dezinfekuojama šiltnamių dirva. Patalpos, sandėliai bei tara, kur laikoma sodinamoji medžiaga, išpurškiama formalino, chlorkalkių, vario sulfato ar kitų fungicidų tirpalais, pridedant rogoro, karbofoso, chlorofoso ar kitų insekticidų. Kartoninės dėžutės, įrankiai ir kitos priemonės nuvalomos skudurais, kurie sudrėkinami minėtuose tirpaluose.
Netiesioginė augalų apsaugos priemonė yra ligoms bei kenkėjams atsparių veislių parinkimas. Visiškai ligoms ir kenkėjams atsparių veislių nėra ir, matyt, artimiausiu metu nebus. Tačiau vienos veislės yra atsparesnės ir ne taip pažeidžiamos, kitos ne tokios atsparios ir labiau, nukenčia. Todėl, parenkant dauginimui veisles, į tai būtina atsižvelgti.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here