Ridikėliai mūsų mityboje ir jų nauda

ridikeliu nauda
Tai viena iš ansktyviausiųjų šakniavaisinių daržovių, turinti didelę reikšmę mūsų mityboje, ypač dėl didelio vitamino C kiekio. Ridikėliai vartojami tik natūralūs ir daugiausia kaip priedas. Ridikėliai turi daug eterinių aliejų ir gliukozidų, nuo jų ir aštrus skonis, kuris taip žadina mūsų apetitą. Dėl tokių gausiau turėtų būti ir ant mūsų mažųjų stalo. Ridikėlius, kaip ir salotas, reikia labai gerai nuplauti ir nupjauti šaknelę, bet patiekti neluptus, nes visa, kas vertinga juose, yra odelėje arba prie pat jos. Nuplautus ridikėlius būtina nors 15 minučių palaikyti pasūdytame vandenyje. Tai pagerina jų skonį, ypač jei jie auginti šviežiai mėšlu patręštoje dirvoje. Patiekti, kaip minėjau, tik su odele. Prancūzai paima ridikėlį už kotelio, gražiai odelę apgraužta, o balastą - visą baltąją šakniavaisio dalį - palieka. Pas mus atvirkščiai - odelę, kurioje visa, kas naudinga, nulupa ir numeta, o medieną pasigardžiuodami valgo. Todėl patariu ridikėlius valgyti tik su odele, nesupjaustytus. Kotelio palikti tiek, kad būtų galima už jo paimti. Jeigu jau smulkiname, tai tik plonais griežinėliais ar stambia tarka. Susmulkintiems ridikėliams tinka visi uždarai, kurie buvo paminėti salotoms, tik ridikėlių nereikia šlakstyti citrinos sultimis. Noriu priminti, kad ridikėliai labai tinka įvairiems sumuštiniams. Su ridikėlio ripkele jie ne tik gražiai atrodo, bet ir labai maistingi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *