Svogūnų ligos: kas sukelia, kaip atpažinti ir kaip gyditi bei apsaugoti

ligos svogunu

 

Netikroji miltligė. Ja svogūnai gali susirgti drėgnu ir šiltu vasaros metu. Ant pažeistų svogūnų laiškų atsiranda pilkšvas apnašas, todėl jie greičiau nudžiūva. Sergančių svogūnų ropelės užauga mažesnės. Sergančių sėjinukų vegetacija užsitęsia, dalis jų nesubręsta.
Ligos sukėlėjas – grybas (Peronospora destructor), galintis žiemoti dirvoje, žieminių svogūnų šaknyse ir sėklose, taip pat išsilaikyti ropelėse. Grybas laikomų ropelių nepažeidžia, bet jos nesubrendusios dygsta. Iš pasodintų užkrėstų svogūnų ropelių, sėjinukų arba sėklų išauga sergantys augalai. Vienalizdžių svogūnų veislės yra atsparesnės šiai ligai.
Apsaugos priemonės: laikytis sėjomainos, nevėluoti sėjos, rudenį arba prieš sėją (1-1,5 mėn.) užsikrėtusių svogūnų sėjinukus 8-24 val. kaitinti +40-45°C temperatūroje. Sirgusiems pasodams prieš sėją nupjaunama 1/3 ropelės ir išmetama. Likusi ropelės dalis sudrėkinama 1% cinebo suspensija ir uždengus palaikoma apie 24 val. Per vegetacijos laikotarpį svogūnų laiškus galima 1-2 kartus nupurkšti 0,5% cinebo suspensija.
Apsaugoti svogūnus nuo miltligės dar galima naudojant įvairius chemikalus-fungicidus, nors naudoti juos reikia atsargiai, nepadauginti.
Arceridas – tai 60% kreminės arba rudos spalvos milteliai. 30 g šių miltelių ištirpinama 10 litrų vandens ir laistoma 3 kartus. Pirmiausia, kai tik pastebima svogūnų liga, paskui – po 10-14 dienų ir trečią kartą – dar po 15 dienų.
Vario oksichloridas – 90% šviesiai žalsvos spalvos su melsvu atspalviu milteliai. 40g šių miltelių ištirpinama 10 litrų vandens ir laistoma taip pat, kaip ir su arceridu.
Polikarbacinas – 80% baltos arba šviesiai pilkos spalvos milteliai. 10 litrų vandens ištirpinama 30 g. Laistoma, kaip nurodyta pirma.
Bordo mišinys – tai vario sulfato ir statybinių kalkių mišinys. 100 g vario sulfato ištirpinama nedideliam šilto vandens kiekyje, paskui įpilama 9 litrai šalto vandens. 100 g kalkių užpilama trupučiu vandens, išmaišoma ir įpilama dar 1 litras. Paskui šiuos skiedinius sumaišome. Vario sulfatą reikia supilti į kalkes, o ne atvirkščiai. Laistoma taip pat ne daugiau kaip 3 kartus kas 10-12 dienų.

Kekerinis (pilkasis) puvinys. Jį sukelia grybas Botrytis allii. Tai viena žalingiausių svogūnų ligų. Sergančių kekeriniu puviniu svogūnų ropelių kaklelis suminkštėjęs, jį paspaudus bėga nemalonaus kvapo gelsvas gleivėtas skystis. Ilgiau laikomi svogūnai greitai supūna, todėl gali apkrėsti ir sveikas ropeles. Pūvantys svogūnai suminkštėja, pavandenija. Perpjautas svogūnas atrodo lyg virtas, dvokia.
Sis grybas gali susidaryti svogūnų šone arba prie dugnelio ir net nepalankiomis sąlygomis gali išsilaikyti keletą metų. Pirminis užsikrėtimo šaltinis – sėkla. Pasodinus užsikrėtusius sėjinukus, sėklas, sodinukus, šio grybo sporos patenka į dirvą, oro srovės jas užneša ir ant laiškų. Ir jau rugpjūčio mėn. svogūnų laiškai pradeda gelsti. Grybo sporos palijus prasiskverbia per žioteles į laiškų vidų, o paskui ir į ropelę. Pradžioje grybas pažeidžia ne visą ropelę, o tik sultinguosius lakštus. Jeigu svogūnams bręstant rugpjūčio mėn. nelyja, tai kekeriniu puviniu svogūnai retai serga.
Apsaugos priemonės: nepertręšti svogūnams skirtos dirvos mėšlu ir azoto trąšomis. Sėjinukus, sodinukus ar ropeles prieš sėją pamirkyti 1% kalio permanganato tirpale. Ropelių kaklelius prieš mirkant nupjauti.
Sunaudotus visus svogūnus, vietą, kurioje buvo svogūnai laikomi, reikia gerai išvalyti, išdezinfekuoti.
Kitos grybinės ligos. Kitomis grybinėmis ligomis ropelės serga, kai jas pažeidžia sprakšių, nematodų, svogūninių musių, žiedmusių lervos arba jos mechaniškai sužalojamos.
Fuzarinis puvinys. Ligą sukelia įvairūs Fusarium genties grybai. Kenkėjų pažeistos arba mechaniškai sužalotos svogūnų ropelių vietos apsitraukia baltu arba rožinės spalvos grybu. Pažeisti audiniai minkštėja, pasidaro rausvi arba pilkai rudi.
Pelėjūninis puvinys. Sukėlėjas – Penicillium glaucum. Pažeidžiami sultingieji ropelių audiniai arba dugneliai apsitraukia žaliu pelėsiu. Liga plinta su sėkla ir per dirvą.
Galveminis puvinys. Sukėlėjas Aspergillus niger. Sergantys sultingieji svogūnų laiškai apsitraukia juodomis apnašomis, svogūnai pūna, susidaro juodų sporų masė.

svogunu puvinys
Šlapiasis puvinys. Ligą sukelia bakterija Envinia cerotovara. Pažeisti sultingieji svogūnų ropelių audiniai suminkštėja, tampa gleivėti, praskysta, atsiranda nemalonus kvapas.
Bakterinis puvinys. Sukėlėjas – bakterija Bacillus cepivorus. Sultingieji svogūnų audiniai pasidaro gelsvi arba rausvi, suminkštėja ir praskysta.
Apsaugos priemonės: laiku nuimti derlių, mechaniškai nepažeisti ropelių, gerai išdžiovinti, laikytis sėjomainos.

 


Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *