puvinys

 

KEKERINIS PUVINYS

Ligą sukelia Botrytis cinerea Pers. (pilkasis kekeras). Be braškių, jis pūdo dar ir visas kitas uogas, daržoves bei dekoratyvinius augalus. Daugiausia nukenčia braškių uogos, bet pažeidžiami ir žiedai, butonai, lapkočiai, vaiskočiai, uogų užuomazgos, lapai. Mūsų duomenimis, kasmet kekerinis puvinys supūdo apie 20 proc. uogų, o ypač lietingais metais net 50 – 60proc. Uogos apsikrečia žydėjimo metu. Tačiau, jeigu meteorologinės sąlygos grybo vystymuisi nepalankios (sausa ir karšta), tai ir iš apkrėstų žiedų gali išaugti sveikos uogos. Mūsų stebėjimais uogos apsikrečia nuo nužydėjusių, pūvančių žiedlapių, taurėlapių, žūstančių dulkinių bei šalnos pažeistų žiedų, o vėliau – pūvančių uogų. Žiemoja grybas skleročiais bei grybiena ant pernykščių augalo dalių arba dirvoje. Atsparių kekeriniam puviniui veislių nėra. Jautresnės kekeriniam puviniui yra tos braškių veislės, kurių žiedynai yra po lapais, sudarančiais palankų mikroklimatą grybo vystymuisi („Senga Sengana“, „Venta“).
Kovos priemonės
1. Žydėjimo metu pakloti į tarpueilius švarių, nežolėtų šiaudų arba žiedynus pakelti nuo žemės virvute.
2. Gerai išlygintą lysvę padengus juoda ar balta plėvele, taip pat aukštutinio tipo durpėmis, irgi sumažėja kekerinio puvinio daroma žala.
3. Didelę reikšmę turi profilaktinės-agrotechninės priemonės, tokios kaip supuvusių uogų bei senų, negyvų augalo dalių surinkimas ir užkasimas.
4. Pasodinti braškes atvirose, vėjo prapučiamose vietose.
5. Nelaikyti per daug tankių pasėlių.
6. Laiku rinkti, neleisti pernokti uogoms.
7. Anksti pavasarį purkšti nitrafenu (200g 10l vandens).
8. Nupurkšti dirvą kalcio chloridu (100g 10l vandens) arba pelenais (2 stiklinės 1l), sudaryti šarminę reakciją, apie krūmus pabarstant kalkinėmis medžiagomis (20g 1 krūmui), tai, uogoms užsimezgus ir bręstant, sumažina ligos plitimą.
Literatūroje yra duomenų, kad svogūnų sodinimas tarp krūmų (1 galvutė 4 krūmams braškių) taip pat sumažina kekerinio puvinio plitimą ant uogų.

LAPŲ ŠVIESMARGĖ

– paplitusi ant visų veislių braškių ir žemuogių. Ligos sukėlėjas grybas Mycosphaerella fragariae Sacc. (žemuoginis rutulgrybis). Pažeidžia lapus, lapkočius, žiedynus, kartais vaiskočius ir uogas. Ant lapų pirmoje vasaros pusėje pasirodo apvalios rudos dėmelės. Vėliau jų centrai pašviesėja, o aplink dėmeles atsiranda ryškūs rausvi apvadai. Dažniau pažeidžiami senesni lapai. Daugiau ligos pažeisti lapai nudžiūsta. Ant žiedynų, žiedkočių ir ūsų dėmelės ištįsusios, gilesnės, rudos su šviesesniu centru. Stipriau ligai išsivysčius, žiedynai išlūžta. Ligą platina vėjas, lietus, vabzdžiai. Masiškai ji pasireiškia nuo pavasario iki uogų skynimo. Per daug derlingos dirvos, drėgnas oras labai skatina ligos plitimą. Kai kuriais metais ji gali pažeisti 60 proc. lapų (vidutiniškai kasmet pažeidžiama 10-20 proc.).
Atsparesnės ligai yra ‘Zaria’, ‘Festivalnaja’, ‘Senga Sengana’, ‘Talisman’ veislės.
Kovos priemonės
1. Pavasarį surinkti ir sudeginti visus senus ir pažeistus lapus.
2. Nepalikti žiemai tarp eilučių neišravėtų ūsų.
3. Auginti ligai atsparesnes veisles.
4. Saugoti nuo užteršimo veislėmis – piktžolėmis, kurios sutankina pasėlius ir yra neatsparios ligai.

RUDMARGĖ

– ligą sukelia grybas Marssonina potentillae P. Magn. f. fragariae (žemuoginė sidabražolinė marsonina). Ji pažeidžia lapus, lapkočius, ūsus. Ant lapų susidaro apvalios dėmės, iš pradžių smulkios, vėliau jos padidėja, darosi kampuotos, apribotos lapo gyslų. Vėliau jų centrai pašviesėja. Dėmių paviršiuje netvarkingai išsimėtę juodi spuogeliai, kuriuose išsivysto grybo konidijos. Pažeisti lapai atrodo lyg nudžiūvę. Ligą platina lietaus lašai, oro srovės, vabzdžiai. Padeda plisti šiltas, drėgnas oras, drėgmės lašai ant lapų. Liga labiau pažeidžia senus lapus, masiškai plinta skinant uogas ir vėliau. Neatsparių veislių pažeidžia visus lapus, bet didesnių nuostolių derliui nepadaro.
Kovos priemonės
Tuoj nuskynus uogas antrų ir trečių naudojimo metų braškių lapus reikia nupjauti. Kitos kovos priemonės – kaip ir prieš šviesmargę.

puvinys

VERTICILINIS VYTULYS

– ligą sukeliantis grybas Verticillium alboatrum kasmet vis labiau išplinta ir padaro daug žalos. Jis pažeidžia ne tik braškes, bet ir bulves, pomidorus, agurkus, avietes, agrastus, taip pat obelis ir vyšnias. Liga turi 2 vystymosi formas: greitą, kai užsikrėtę augalai žūsta per mėnesį, ir lėtą – kai augalai visai nežūsta, bet tampa smulkesni, menkai dera.
Ligos sukėlėjas pažeidžia augalo vandens indų sistemą, lapų rozetę, šaknies kaklelį ir šaknis. Pirmieji ligos požymiai pasirodo po žydėjimo, uogoms formuojantis, o liepos mėnesį išplinta daugiausia. Pažeisti krūmai būna menkesni už sveikus, lapų susidaro mažiau, jie būna smulkesni, chlorotiški, o jų lapkočiai parausta. Visas krūmelis atrodo lyg prigludęs prie dirvos, gelsvai rusvos spalvos. Skersiniame šaknies kaklelio pjūvyje matyti- parudavę vandens indai. Ant šaknų ir prie krūmo pagrindo vystosi sausas puvinys. Grybas patenka į augalą per šaknis ir jas užpildo grybiena. Todėl augalas silpnai auga, o vėliau ir žūsta. Ligos sukėlėjas dirvoje išsilaiko 3-4 metus.
Kovos priemonės
1. Auginti atsparesnes veisles.
2. Išrauti ir sudeginti pažeistus krūmus.
3. Laikytis sėjomainos.
4. Jei būtinai reikia sodinti braškes po sirgusių braškių, tai žemę lysvėse – dezinfekuoti palaistant nitrafenu (200g 10l vandens) arba geležies sulfatu (500g 10l) išpilant 4-5l skysčio į 1-2 krūmelių augimo vietą, žemę nuolat papurenant. Sodinti braškes į tą vietą tik kitų metų pavasarį.vytulys

Fitoftorozė

, fuzarinis vytulys, rizoktoniozė taip pat sukelia braškių krūmelių vytimą, silpną augimą, išsigimimą. Ligos sukėlėjai yra grybai, pažeidžiantys daugelį daržovių, bulvių, kai kuriuos uogakrūmius ir vaismedžius. Šie ligų sukėlėjai dažniau pažeidžia braškes, auginamas sunkiose, drėgnose arba užmirkusiose dirvose, per daug tankiai pasodintas. Daugiau žalos padaro jauniems braškių krūmeliams. Jie blogai prigyja arba prigiję žūsta (ypač pasodinti iš rudens). Ligų sukėlėjai patenka į augalus per šaknis. Iš pradžių nudžiūsta mažosios augalo šaknelės, vėliau – didesnės, ruduoja apatinė lapų rozetės dalis, o lapkočiai pūva sausuoju puviniu. Tokie augalai lengvai išsirauna iš dirvos. Šios ligos plinta ne tik per dirvą, bet ir su sodinamąja medžiaga
Kovos priemonės
1. Laikytis tinkamos sėjomainos. Į tą pačią vietą braškes sodinti tik po 5 metų.
2. Netręšti braškėms skirto ploto blogai perpuvusiu kompostu iš augalų liekanų.
3. Vegetacijos metu nuolat šalinti pradėjusius vysti blogai augančius krūmus.
4. Sodinti tik sveikus daigus, išaugintus specialiuose daigynuose.

BRAŠKIŲ VAINIKLAPIŲ PAŽALIAVIMAS (MIKOPLAZ- MOZĖ)

– tai liga, kuri pažeidžia ne tik braškes, bet ir dobilus, astras, petunijas, flioksus, morkas, pomidorus, kiaulpienes. Tie augalai gali būti infekcijos šaltinis. Užsikrėtę žiedai neužmezga uogų, o patys krūmeliai silpnai auga, leidžia mažai ūsų, o vėliau ir žūsta. Lapai smulkūs, gelsvai žalsvi, iš pradžių mozaikiškai margi, o vėliau paruduoja, raukšlėjasi. Lapkočiai trumpesni, o lapalakštis būna už- sirietęs į viršų. Pažeisti krūmeliai žūsta per dvejus metus, o jei šaltesnė žiema – iššąla. Liga plinta su sodinamąja medžiaga, ją gali pernešti vabzdžiai cikados.
Kovos priemonės
1. Sveiki daigai, išauginti specialiuose daigynuose yra pagrindinė priemonė užkirsti kelią visoms virusinėms ligoms plisti.
2. Naikinti vabzdžius – ligos pernešėjus.
3. Nuolat ravėti piktžoles bei šalinti ūsus.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here