juoda plevele

Pasodinus braškes, labai naudinga visą žemės paviršių padengti durpių sluoksniu. Jos sulaikys dirvožemyje drėgmę, po lietaus nesusidarys dirvos pluta, mažiau dygs piktžolės, bus lengviau ravėti.
Būtina vieną kartą piktžoles ravėti iki braškių žydėjimo. Jeigu jų yra antrą kartą braškes ravėkime uogoms augant.
Piktžolės stelbia kultūrinius augalus juos užpavėsindamos, paimdamos maisto medžiagas bei drėgmę iš dirvožemio. Be to, piktžolėtame braškyne susikaupia daug drėgmės ant braškių krūmų ir piktžolių, nes, esant blogai aeracijai, drėgmė neišgaruoja net dienos metu. Todėl neravėtame braškyne žydėjimo ir uogų augimo metu braškės labai užsikrečia kekeriniu puviniu.
Svarbiausias braškių priežiūros laikotarpis yra po derliaus nuėmimo iki vėlyvo rudens. Kitų metų derlius labai daug priklausys nuo to, kokioje būklėje bus braškynas šiuo laikotarpiu. Todėl tuoj į po derliaus nuėmimo braškynas kruopščiai išravimas. Vėliau – iki rudens ravėti pagal reikalą 1-2 kartus. Kadangi ravint pašalinami ir seni, ligoti bei sudžiūvę lapai, šis darbas užbaigiamas ne vėliau kaip rugsėjo viduryje. Rudenį apmirštantys lapai uždengs ir apsaugos krūmą bei šaknis nuo iššalimo. Ravėti patartina po lietaus, kad žolės (ypač kiaulpienės) geriau išsirautų su šaknimis.

sodas
Jeigu vėlai rudenį senus lapus paliekame, kad apsaugotų braškių krūmus ir šaknis nuo šalčių, tai anksti pavasarį, prasidedant vegetacijai, visi seni, apšalę lapai nugrėbiami arba nurenkami rankomis. Su jais pasišalina didelė dalis ligų sukėlėjų bei kenkėjų.
Po derliaus nuėmimo pradeda augti nauji lapai, o seni, išaugę pavasarį, pradeda džiūti. Iki žiedynpumpurių formavimosi laikotarpio (rugsėjo, spalio mėn.) braškės krūmas turi išauginti naują vešlią lapiją, o paties krūmo augimas turi susilpnėti. Šiam procesui pagreitinti dažnai siūloma nupjauti lapus. Be to, su nupjautais lapais sunaikinama daug ligų sukėlėjų bei kenkėjų.
Atsižvelgus į kitose įstaigose atliktų tyrimų duomenis, siūloma lapus pjauti tik senesniuose braškynuose, kur gausu kenkėjų, lapai labai ligoti bei masiškai pūva uogos. Lapai nupjaunami ir pašalinami tuoj pat nuėmus derlių, net nelaukiant paskutinių pavienių uogų sunokimo (maždaug liėpos viduryje). Suvėlavus nupjauti lapus bent 2 savaites jau gaunamas didelis derliaus nuostolis. Kad augalas greitai suformuotų gausią lapiją, nupjovus lapus, reikia išravėti, gerai patręšti ir, jeigu sausa, palaistyti.
Išimtiniais atvejais jauname braškyne pjauname lapus tik tada, kai jis aiškiai pertręštas, per daug vešliai auga. Lapai pjaunami 2-3 cm virš ragelių.
Braškių derėjimo metu, o ypač po derliaus nuėmimo, masiškai pradeda augti ūsai. Jie sunaudoja daug maisto medžiagų, kurias augalas galėtų panaudoti žiediniams pumpurams formuoti. Todėl, naikindami ūsus, didiname kitų metų derlių. Pirmamečiame braškyne ūsai nukreipiami eilutės kryptimi ir leidžiama daigams įsišaknyti tuose braškynuose, kur pagal sodinimo schemą reikia suformuoti eilutes bei neprigijusių daigų vietoje. Be to, reikia palikti tiek ūsų, kiek reikia naujam braškynui įveisti. Kitais atvejais naikinami visi ūsai.
Patogiausia pirmą kartą ūsus pašalinti tuoj po derliaus nuėmimo. Vėliau, iki rugsėjo vidurio, ūsai šalinami pagal reikalą 2-3 kartus. Pirmamečiuose, rudeninio sodinimo braškynuose ūsai pradeda augti anksčiau, todėl pradedami šalinti jau derliaus nuėmimo metu.
Kad mažiau plistų kekerinis braškių puvinys, o uogos nebūtų žemėtos, žydėjimo metu derančios braškės mulčiuojamos šiaudais. Mulčiavimui skirti šiaudai turi būti geros kokybės, nesupeliję, ilgi, be pelų ir piktžolių sėklų. Šiam tikslui geriausiai tinka žieminių kviečių arba rugių šiaudai. Taip pat patogu braškes mulčiuoti popieriumi.
Mūsų regione sniego danga labai nepastovi, o dažną žiemą sniegas visai ištirpsta. Šalčių metu, esant 15-18°C, sniegu neužklotos braškės gali pašalti ar visai iššalti. Todėl rudenį oro temperatūrai kelias dienas nukritus žemiau 0°C ir nesant sniego, ant braškių reikia užpilti durpių arba šiaudingo mėšlo. Pavasarį, kad krūmai nesušustų, mulčą reikia nugrėbti į tarpueilius.

mulciavimas braskiu
Tręšiant braškyną, būtina nepamiršti, kad pertręštos braškės, ypač azotinėmis trąšomis, išaugina per daug vešlią lapiją, braškynas sutarikėja, uogos labai pūva, o derlingumas mažėja. Todėl braškių, pasodintų humusingoje, gerai įtręštoje dirvoje, vegetacijos metu galima visai netręšti. Nepakankamai įtręštoje dirvoje, kai augalai silpnai auga, pirmametį braškyną pakanka patręšti azotinėmis trąšomis, beriant po 100g/10m2 amonio salietros. Senesniuose braškynuose beriama po 300g/10m2 superfosfato ir 150g/10m2 kalio chlorido arba 300g/10m2 Kaliomagnezijos ir 200g/10m2 amonio salietros. Kalio ir fosforo trąšos beriamos nuėmus derlių po ravėjimo. Azotinės trąšos beriamos per 2 kartus. Pusė normos beriama pavasarį, o kita pusė – po derliaus nuėmimo.
Braškių šaknys išsidėsčiusios sekliai, todėl iš visų sodo augalų braškės jautriausios drėgmės trūkumui ir labiausiai reaguoja į papildomą laistymą.
Apie pasodintų braškių laistymą jau buvo kalbėta. Derančios braškės daugiausia drėgmės reikalauja uogų augimo ir nokimo metu. Taip pat daug drėgmės reikalauja žydėjimo metu ir po derliaus nuėmimo. Atsižvelgiant į dirvos drėgmę ir augalų poreikį, laistoma 1-2 kartus prieš žydėjimą, 2-3 kartus augant uogoms ir 1-2 kartus nuėmus derlių (ypač, kai nupjauti lapai). Vienkartinė laistymo norma – 20-30 kibirų/10m2.
Kad mažiau plistų uogų puvinys nuo braškių žydėjimo pradžios iki derliaus nuėmimo pabaigos, negalima laistyti ant augalų purkštukais. Laistoma iš vamzdžių tiesiai į tarpueilius, kad nesušlaptų augalai. Ypač gerai laistyti į tarpueilius, kai braškyne yra nedidelis nuolydis eilių kryptimi Iki žydėjimo ir po derliaus nuėmimo ant augalų galima laistyti ir su purkštukais.
Kai laistome tiesiai iš vamzdžių, svarbu sureguliuoti vandens srovės stiprumą taip, kad neišplautų krūmų.
Pamulčiuotame plėvele arba popieriumi braškyne dirva visada būna puri, niekada po lietaus nesusidaro pluta. Po plėvele geresnis drėgmės ir temperatūros režimas. Mulčiavimas plėvele teigiamai veikia dirvožemio mikroflorą. Be to, plėvele mulčiuotas braškes reikia ravėti tik kol maži krūmeliai, nes piktžolės išlenda per padarytas skyles. Vėliau krūmeliai visai nustelbia piktžoles ir ravėti nereikia. Tarpueiliai, kurie neuždengti plėvele, purenami taip, kaip ir įprastame braškyne.
Mulčiuojant plėvele, būna vešlesnės braškių šaknys, išauga daugiau lapų, žiedynų ir užuomazgų. Uogos mažiau pūva ir būna švaresnės. Neatsitiktinai juoda plėvele arba popieriumi mulčiuotų braškių derlingumas 20-30 proc. didesnis ir 3-5 dienomis ankstesnis negu nemulčiuotų braškių.
Braškėms mulčiuoti geriausiai tinka juoda polietileninė plėvelė arba juodas impregnuotas popierius.
Geriausia plėvele uždengti siauras 60-70 cm pločio neaukštas lysves. Jas reikia suformuoti taip, kad lietaus vanduo nesusilaikytų ant plėvelės, o nubėgtų į tarpueilį. Kad plėvelė geriau laikytųsi, jos kraštai įkasami į žemę. Daigų sodinimo vietoje iškerpamos arba išduriamos skylės.
Braškės sodinamos dviem eilėmis, 40 cm tarp eilių ir 20 cm tarp augalų. Tarp juostų paliekami 60-70 cm tarpueiliai. Jeigu plėvelė neperforuota, ją galima užkloti ant pasodintų augalų ir tik tada virš jų padaromos skylės, per kurias ištraukiami lapai.
Sodinant karštu vasaros laikotarpiu, plėvelė būna labai įkaitinta, ir jauni augalai gali būti apdeginami, blogiau prigyja daigai. Todėl ką tik pasodinus ir kol dar maži augalai, juodą plėvelę reikia pridengti nuo saulės spindulių žolėmis, lapotomis šakelėmis ir kt. Vėliu, kai krūmai vešliai pradės augti, jie patys pridengs plėvelę ir nebus pavojaus apdegti.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here