serbentu ukis

 

Raudonųjų serbentų protėviai gausiai auga visoje Europoje, todėl ši kultūra turi senas tradicijas. Baltieji serbentai yra tos pačios kilmės baltauogės formos. Pačios gyvybingiausios ir derlingiausios veislės buvo išvestos iš uolinio serbento (Ribes petraeum Wulf), kryžminant su kitomis rūšimis. Tokios kilmės yra ‘Olandų raudonieji’, ‘Erstling aus Vierlanden’, ‘Fertodi 56 pios’, baltieji ‘Weissaus Juterbog’ ‘Krameri valgė’. Iš paprastojo serbento (R. sativum Syme, sin. R. vulgare Lam.) kilo ‘Jonkheer van Tets’, ‘Olandų baltieji’, ‘Versalio baltieji’. Labai gyvybingos naujos veislės, kurių selekcijai panaudotas gausiažiedis serbentas (R. multiflorum Kit.) ‘Rondom’ ir ypač ‘Heinemanns rote Spatlese’ bei mūsų atrinkti šios veislės sėjinukai. Labai įdomią veislę ‘Varševiča’ atrinko iš laukinio Varševičiaus serbento (R. S warszewiczii Jancz.). Šią rūšį gavo iš Jakutijos ir aprašė mūsų tėvynainis E. Jančevskis, o dabar jos tėvynėje neberandama. Ši kultūrinė veislė labai atspari grybinėms ligoms ir turi tamsiai vyšninės spalvos uogas. Tebelaukia selekcininkų iš Kaukazo kilęs labai ilgomis kekėmis Bi- beršteino serbentas (R. bie- bersteinii Beri. ex Dc.), daugelis Sibiro ir Tolimųjų Rytų rūšių, iš kurių pažymėtinas Palčevskio serbentas (R. palc- zewskii (Jancz.) Pojark.), dėl ankstyvumo ir plačialapis serbentas (R. latifolium Jancz.) – dėl uogų stambumo.
Raudonieji serbentai Lietuvoje turi senas tradicijas. Plačiausiai buvo auginami ‘Olandų raudonieji’.

raudonieji serbentai
Baltieji ir ypač raudonieji serbentai yra daugiamečiai krūmai, kurie vienoje vietoje gali augti ir gerai derėti, net ir nepriaugdami, iki 25 ir daugiau metų. Todėl, suformavus krūmus, juos tenka labai nedaug genėti.
Raudonųjų ir baltųjų serbentų krūmai yra glaustesni, negu juodųjų. Jų nuliniai ūgliai kur kas mažiau šakojasi, negu juodųjų. Ant jų esantys pumpurai paprastai visada būna vegetatyviniai. Generatyvinius pumpurus formuoja tik antrametės ir vyresnės šakutės. Raudonųjų ir baltųjų serbentų veislių žiedinių kekių ilgis labai įvairus. Labai ilgos baltųjų serbentų ‘Weise aus Juterbog’, raudonųjų – ‘Fertodi^ 56 piros’, ‘Heinemanns rote Spatlese’ žiedinės kekės.
Raudonųjų ir baltųjų serbentų įvairių veislių žydėjimo laikas sutampa. Ypač skiriasi kai kurių veislių uogų sunokimo laikas. Pačios ankstyviausiosveislės yra ‘Jonkheer van Tets’, ‘Fertodi korai’, jau 10 dienų vėlyvesnė ‘Erstling aus Vierlanden’, vėlyvos ‘Olandų raudonieji’ ir ‘Fertodi 56 piros’, ypač vėlyvos – ‘Varševiča’ ir ‘Heinemanns rote Spatlese’. Pačios ankstyviausios veislės prinoksta liepos pradžioje arba net birželio pabaigoje, pačios vėlyvosios – rugpjūčio pabaigoje. Taigi, turint įvairių veislių, raudonųjų serbentų uogų sezonas gali būti labai ilgas. Deja, baltųjų serbentų veislės tokia įvairove dar nepasižymi.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here