SERBENTINĖ ERKUTĖ

SERBENTINĖ ERKUTĖ (Eriophyes ribis Nal.)-plačiai paplitęs kenkėjas. Pažeidžia juodųjų, raudonųjų ir baltųjų serbentų pumpurus. Žiemoja erkūtė serbentų pumpuruose. Tokie pumpurai išbrinksta, nenormaliai išsipučia, įgauna rutulio formą, o pavasarį neišsiskleidžia ir nudžiūsta. Viename pumpure gali būti iki 3 tūkst. erkučių. Pasirodžius serbentų žiedynams, peržiemojusios patelės palieka senus pumpurus ir pereina į naujus. Tuo metu erkučių galima aptikti žiedynuose ir lapuose. Šiaip serbentinės erkutės gyvena uždarai (pumpuruose). Erkutės perėjimas iš senų pumpurų į jaunus sutampa su serbentų žydėjimu, kai negalima naudoti pesticidų (purškiant žūsta vabzdžiai apdulkintojai). Erkutės platina serbentų virusinę ligą-žiedų pilnavidurę. Šia liga apkrėstos šakos ar ištisi krūmai nedera, nes išsivysto dekoratyvūs pilnaviduriai žiedai, kurie uogų nemezga.
Kovos priemonės
1. Individualiuose soduose anksti pavasarį reikia surinkti visus erkėtus pumpurus, o jei augalai labai užsikrėtę, reikia išpjauti šakas prie pat žemės ir sudeginti.
2. Serbentu krūmus tręšti mėšlu su mineralinėmis trąšomis pastoviai purenti žemę po krūmais.
3. Tarp serbentų krūmų galima pasodinti svogūnų arba česnakų, kurių rudenį iškasti nereikia.
4. Pasirodžius serbentų žiedynams, krūmus purkšti šviežiai pagaminta česnakų suspencija. Ji ruošiama taip: 50-100g česnakų skiltelių sutrinama moliniame inde ir sumaišoma su 10l vandens. Antrą kartą purškiama praėjus 5-6 dienoms po pirmojo.
5. Labai stipriai pažeisti krūmai, žiedynams pasirodžius, purškiami keltanu (20g 10l vandens). Dalis erkučių žūsta purškiant serbentus po žydėjimo karbofosu (75-100 arba 25-30 g 10l vandens).
6. Sodinti tik sveikus, kenkėjais neapkrėstus augalus ir atsparias veisles.

SERBENTINIS STIKLASPARNIS
SERBENTINIS STIKLASPARNIS (Synanthedon tipuliformis Cl.)-pažeidžia juoduosius ir raudonuosius serbentus. Serbentinis stiklasparnis vystosi dvejus metus. Žiemoja vikšrai pažeistų šakučių viduje. Vikšrai-20-25mm ilgio, balsvos spalvos, ruda galva. Antraisiais vystymosi metais, gegužės mėn., vikšrai virsta lėliukėmis. Lėliukės-10mm ilgio, rudos spalvos, pilvelio galas apsuptas spygliukų vainiku. Iš lėliukių birželio mėn. išsirita drugeliai. Jie smulkūs, išskleistais sparnais-20-30mm pločio, melsvai juodos spalvos. Priekinių sparnų vidurinė skersinė juostelė melsvai juoda, pakraštinė-rusvai gelsva, blizganti. Pilvelis plonas, su 3 šviesiai geltonais žiedais. Pilvelio gale yra juodas šepetėlis. Išsiritę drugeliai maitinasi žydinčių augalų nektaru, rasa. Patelės deda kiaušinėlius į serbentų šakučių įtrūkimus ir apie pumpurus. Patelė padeda apie 50 kiaušinėlių. Išsiritę vikšrai įsigraužia į serbentų šakutę ir minta ūglių šerdimi, lįsdami vis žemyn iki šakutės pagrindo. Pažeistos šakutės vysta ir nudžiūsta.
Kovos priemonės
1. Saugoti serbentų žievę nuo mechaninių pažeidimų. Pavasarį išpjaustyti ir sudeginti pažeistas šakas (pjaunama prie pat žemės, nepaliekant kelmų).
2. Po žydėjimo augalus 3-4 kartus purkšti tabako nuoviru. Dalis iš kiaušinėlių išsiritusių stiklasparnio vikšrų žūsta purškiant serbentus praėjus 10-12 dienų po žydėjimo 50 proc. trichlormetafosu (20 g 10l vandens) arba karbofosu (75 g 10l vandens).

SERBENTINĖ PUMPURINĖ KANDIS

SERBENTINĖ PUMPURINĖ KANDIS (Lampronia capitella Cl.)-plačiai paplitęs serbentų kenkėjas. Lietuvoje individualiuose soduose serbentinė kandis masiškai pradėjo kenkti 1981 metais.
Pažeisti pumpurai pavasarį neišsprogsta, ištisi ūgliai ir šakos nudžiūsta, kiti išskleidžia pavienius lapus vasarą. Pavasarį serbentinės kandies pažeisti serbentai būna plikomis šakomis ir atrodo tarsi nudeginti.
Serbentinės pumpurinės kandies vikšrai žiemoja baltuose kokonuose po žievės atplaišomis ir dirvos paviršiuje. Anksti pavasarį jie palieka žiemojimo vietas ir įsigraužia į pumpurus. Pažeistų pumpurų paviršiuje matyti krūvelės ekskrementų trupinėlių, sukibusių voratinklio siūleliais. Vienas vikšras per savo gyvenimą sunaikina 3-7 pumpurus. Vikšrai-7-8mm ilgio, padengti smulkutėmis karpelėmis su šviesiais plaukeliais. Jauni vikšrai būna raudonos, o užaugę žalios spalvos. Lėliukėmis vikšrai virsta gegužės mėn. I dekadoje. Lėliukių randama dirvos paviršiuje po krūmais, rečiau-pažeistuose pumpuruose. Serbentams baigiant žydėti, praėję lėliukės stadiją, pasirodo suaugėliai-drugiai. Jie išskleistais sparnais-13-17mm pločio. Priekiniai sparnai gelsvai rudi, su dviem balsvai gelsvomis dėmelėmis ir skersine juostele. Patelės kiaušinius deda į žalias uogų užuomazgas. Išsiritę vikšrai įsigraužia į uogų vidų ir ten maitinasi išgrauždami jaunas sėklas. Maitindamiesi uogomis, vikšrai būna raudonos spalvos. Pažeistos uogos anksčiau už kitas prinoksta ir dėl to lengvai pastebimos. Vikšrai iš pažeistų uogų išlenda žiemoti. Taigi kenkėjas daro dvigubą žalą. Pažeidžia uogas ir pumpurus.
pavasarį-oras, dirvos drėgmė, veislių atsparumas, veislių ankstyvumas, krūmų tankumas ir kt. Tačiau ypač gausu kandžių ant senų apleistų ir nuskurusių krūmų. Gausu jų ir ten, kur po krūmais nepurenama dirva.
Kovos priemonės
1. Kasmet anksti pavasarį apgenėti krūmus, pašalinti pažeistas šakas, nepalikti kelmų (pjauti prie pat žemės), nelaikyti tankių krūmų.
2. Anksti pavasarį, pumpurams brinkstant ir sprogstant, augalus purkšti 0,2-0,3 proc. karbofosu (sunaikinsime dalį vikšrų). Tuoj po žydėjimo serbentų krūmus purkšti 0,2-0,3 proc. karbofosu, arba, esant vidutinei paros temperatūrai -17°C, purkšti 1 proc. entobakterinu.
3. Individualiuose soduose serbentų krūmus purkšti tabako nuoviru arba dulkinti tabako dulkėmis.
4. Augalus patręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Auginti krūmus tol, kol jie būna produktyviausi (iki 10 metų). Vėliau juos reikia arba atnaujinti, arba išnaikinti ir, laikantis sėjomainos, sodinti naujus.
5. Sodinti tik sveikus, kenkėjų nepažeistus sodinukus.

JUODŲJŲ SERBENTŲ GELTONASIS PJŪKLELIS
JUODŲJŲ SERBENTŲ GELTONASIS PJŪKLELIS (Nematus leucotrocha H.)-pažeidžia juoduosius serbentus ir agrastus. Lietuvoje šio pjūklelio išsivysto 2 generacijos. Kokonai žiemoja žemėje. Pirmosios generacijos pjūkleliai kenkia birželio mėn., o antrosios-liepos, rugpjūčio mėn. Kenkia lervos. Jos žalios spalvos su smulkiomis tamsiomis dėmelėmis ar taškais. Kūno pirmas ir galinis segmentas gelsvas. Lervos turi po 20 kojų. Jos labai ėdrios, iš apgraužtų lapų lieka tik gyslos. I generacija paprastai būna negausi. Uogų nokimo metu išsirita antrosios kartos suaugėliai pjūkleliai. Jie masiškai skraido liepos mėn. antroje pusėje. Pjūkleliai suaugėliai maitinasi skėtinių augalų žiedų nektaru ir pernokusių uogų sultimis. Šios kartos pjūklelių patelės deda daugybę kiaušinėlių. Kartais ant vieno lapo jų randama 15-103. Kiaušinėlius deda ant apatinės lapo pusės, pagal gyslas. Lervos iš kiaušinėlių išsirita liepos mėn. III dekados pabaigoje. Jos labai ėdrios, dažnai augalai lieka visiškai be lapų. Jų pažeisti augalai labai nusilpsta. Kai kurių veislių krūmai po tokio intensyvaus pažeidimo rudenį pražysta. Dalis pažeistų augalų žiemą smarkiai pašąla.
Pažymėtina, kad geltonasis juodųjų serbentų pjūklelis nevienodai pažeidžia įvairias juodųjų serbentų veisles. Juodieji serbentai ‘Vystavočnaja’, ‘Svyriai’, nors ir augo greta kitų veislių, pjūklelio lervų buvo nepažeisti. Kenkėjo lervos labai apgraužia ‘Kantata’, ‘Risager- 21’, ‘Paulinka’, ‘Brodtorp’, ‘Beloruskaja sladkaja’ veislių lapus.
Gausiausiai šių pjūklelių ant serbentų būna uogoms nokstant, kada nė kokių kovos priemonių vartoti nepatariama. Todėl jau gegužės mėn. reikią stebėti pirmosios kartos suaugėlius ir nustatyti jų gausumą bei gyvybingumą.
Kovos priemonės
1. Pastoviai purenant dirvą po krūmais, sunaikinami kokonai.
2. Po žydėjimo augalus purkšti entobakterinu, dendrobacilinu ar 0,1-2 proc. bitoksibacilinu. Iš insekticidų galima purkšti 0,1-0,2 proc. karbofosu. Galima naudoti įvairių insekticidinių savybių turinčių augalų antpilūs ir nuovirus.

AGRASTINIS GELTONASIS PJŪKLELIS

AGRASTINIS GELTONASIS PJŪKLELIS (Nematus ribesii Scop.)- randamas labai dažnai ir yra vienas iš svarbiausių raudonųjų ir baltųjų serbentų kenkėjų. Per metus išsivysto dvi arba trys generacijos. Pirmosios generacijos lervos kenkia gegužės pabaigoje, liepos mėn. pradžioje, antrosios-liepos, rugpjūčio mėn., o esant šiltai ir ankstyvai vasarai, išauga ir trečia generacija, kurios lervos maitinasi rugsėjo, spalio mėn. Lervos pradžioje gyvena kolonijomis ir maitinasi išgrauždamos lapuose nedideles skylutes, vėliau jos darosi ėdresnės ir apgraužia lapus, sunaikindamos visą minkštimą, palikdamos tik gyslas ir lapkočius. Lervos 15-16mm ilgio, gelsvai žalios spalvos. Skersai nugaros eina juodų karpelių eilės. Lervos turi 20 kojų.
Žiemoja lervos dirvoje, kokonuose, 2-6cm gylyje. Anksti pavasarį jos virsta lėliukėmis ir, prieš pradedant serbentams ir agrastams žydėti, išskrenda suaugėliai pjūkleliai, kurie deda kiaušinėlius ant apatinės lapų pusės, grandinėle prie lapų gyslų.
Kovos priemonės
1. Rudenį ir pavasarį purenant dirvą po krūmais, sunaikiname žiemojančias pjūklelio lervas.
2. Patiesus brezentą, polietileno plėvelę ar maišą anksti ryte, galima krėsti nuo krūmų su- augėlius pjūklelius arba graužiančias lervas.
3. Augalus purkšti pelyno, tabako ar česnako antpilais ir nuovirais. Agrastus dulkinti pelenais (500 g krūmui), tarp augalų pasodinti pomidorų (jų kvapas atbaido pjūklelių suau- gėlius).
4. Esant labai gausiai pjūklelių, serbentus ir agrastus purkšti entobakterinu, bitoksi- bacilinu arba dendrobacilinu.

SERBENTINIS UOGINIS PJŪKLELIS (Pachynematus pumilio Knw.)-kenkia juodiesiems Serbentams.
Suaugusios lervos žiemoja dirvoje po serbentų krūmais kokonuose. Pavasarį jos virsta lėliukėmis. Suaugėliai pjūkleliai pradeda skraidyti serbentams žydint. Kiaušinėlius patelės deda į žiedų užuomazgas po vieną. Išsiritusios lervos maitinasi žalių uogų viduje. Jos-9-9,5mm ilgio, apaugusios baltais plaukeliais, baltos spalvos, gelsva galva. Turi 20 kojų. Pažeistos uogos deformuojasi, greičiau išsirpsta, pajuoduoja tuo metu, kai sveikos uogos dar būna žalios. Lervos uogose maitinasi beveik 1 mėn. Liepos pirmoje pusėje jos prasigraužia uogose apvalią skylutę, pro ją išlenda ir krenta į dirvą. Šio kenkėjo išsivysto viena generacija.
Kovos priemonės
1. Rudenį perkasant dirvą po krūmais, sunaikinamos lervos.
2. Stebėti serbentų užuomazgas ir surinkti nelaiku prinokusias uogas su kenkėjo lervomis. Tai reikia atlikti laiku, kol dar lervos neišėjusios į dirvą.

SERBENTINIS ŪGLINIS GUMBAUODIS (Thomasiniana ribis Marik)-kenkia juodiesiems serbentams. Tai smulkūs, apie 2-3mm ilgio, ilgomis kojomis, gelsvai oranžinės spalvos uodukai. Kenkia lervos. Jos-3-4mm ilgio, bekojės, iš pradžių bespalvės, vėliau oranžinės rausvos spalvos. Lervos žiemoja dirvos paviršiuje kokonuose. Pavasarį juodųjų serbentų žydėjimo metu pasirodo suaugėliai, kurie skraido apie 3 savaites. Oro temperatūrai pakilus daugiau kaip 16°C, patelės prie ūglių pagrindo į žievės plyšius padeda kiaušinėlius. Gyvendamos 2-4 dienas jos padeda apie 80-140 kiaušinėlių. Po 3- 6 dienų išsirita lervos, kurios ir kenkia. I generacijos lervos kenkia iki uogų nokimo pradžios. Vėliau jos pereina į dirvą, kur virsta lėliukėmis. Maždaug po 2 savaičių išsirita antros generacijos gumbauodžiai, kurių lervos kenkia iki rudens. Jos ir padaro didžiausią žalą. Dažniausiai pažeidžiami vienmečiai ir dvimečiai serbentų ūgliai, kartais ir daugiametės šakos. Kai lervų gausu, ūgliai gelsta ir nudžiūsta, lapai nenukreta, o šakos vėliau išlūžta. Silpniau pažeisti ūgliai skursta, jų žievė įdumba, išdžiūsta ir sutrūkinėja. Paplitus kenkėjams, sumažėja ir derlius. Ypač gumbauodis plinta svyruojant oro drėgmei.
Kovos priemonės
1. Išgenėjus visus pažeistus ne tik kenkėjų, bet ir mechaniškai, ūglius, šakos pjaunamos prie pat žemės, sunaikinami kenkėjų židiniai.
2. Pavasarį granuliuotos trąšos, prisotintos insekticidu, įterpiamos po uogakrūmiais.

SERBENTINIS GUMBAUODIS (Gontarinia r ibis Kiff.)-kenkia juodųjų serbentų žiedams.
Lervos žiemoja viršutiniame dirvos sluoksnyje, baltuose kokonuose. Pavasarį jos virsta lėliukėmis. Suaugėliai skraido juodųjų serbentų butonizacijos pradžioje. Suaugę uodukai-iki
1.5 mm ilgio. Pilvelis oranžinis. Patelės kiaušinėlius deda į butonus. Išsiritusios lervos maitinasi butonų viduje. Viename butone jų randama po 10-20. Lervos be kojų, pradžioje stikliškos, vėliau-oranžinės. Pažeisti butonai nenormaliai padidėja, pasidaro kriaušės formos, pabąla arba parausta ir neprasiskleidę nukrinta. Esant gausiai serbentinio gumbauodžio, pažeidžiama daugybė butonų, todėl sumažėja serbentų derlius. Birželio mėn. viduryje lervos iš pažeistų butonų išlenda ir pereina į dirvą žiemoti.
Kenkėjo išsivysto viena generacija.

SERBENTINIS LAPINIS GUMBAUODIS (Dasyneura tetensi Rubs.)-kenkia serbentams ir agrastams.
Lervos žiemoja baltuose kokonuose po krūmais dirvoje 5- 8cm gylyje. Pavasarį jos virsta lėliukėmis. Suaugėliai pradeda skraidyti žydint serbentams. Suaugę uodukai-apie 1,5mm ilgio, gelsvai rudos spalvos. Pilvelis geltonos spalvos, su tamsiomis skersinėmis juostelėmis. Patelės kiaušinėlius deda į neišsiskleidusius lapus viršutiniuose ūgliuose. Išsiritusios lervos gyvena susisukusiuose lapuose. Pažeisti lapai nustoja augti, susisuka, paruduoja, sudžiūsta. Džiūsta ir pažeistų ūglių viršūnės, ūgliai pradeda nenormaliai šakotis. Dažnai tokie ūgliai žiemą nušąla. Daugiaušia žalos padaro jauniems serbentų ir agrastų augalams. Per metus išsivysto kelios generacijos.
Kovos priemonės
1. Kovojant su gumbauodžiais, labai svarbu agrotechninės priemonės. Rudenį perkasti dirvą po krūmais.
2. Purškiant augalus prieš žydėjimą ir po žydėjimo, žūsta dalis serbentinio gumbauodžio lervų.

AGRASTINIS SPRINDIS (Abraxas grossulariata L.)-pažeidžia agrastų bei serbentų pumpurus ir lapus. Kenkia vikšrai. Jie-30-40mm ilgio, balzganos spalvos, papilvė gelsva, šonuose geltonos juostelės su dėmelėmis nugaroje. Galva ir krūtinės kojos juodos spalvos.
Drugys išskleistais sparnais-38-48mm pločio, gelsvai baltos spalvos su juodomis dėmelėmis ir juostelėmis. Drugiai skraido vasaros antroje pusėje. Patelės kiaušinėlius deda krūvelėmis ant serbentų ir agrastų lapų apatinės pusės. Viena patelė padeda iki 300 kiaušinėlių. Po 2-jų savaičių išsirita maži vikšreliai. Jie maitinasi jaunais lapais. Rudenį vikšrai pasigamina voratinklinį kokoną, prisitvirtina prie lapų ir kartu su jais nukrenta žemėn.
Vikšrai žiemoja po nukritusiais lapais. Pavasarį, lapams sprogstant, iš kokonų išlenda peržiemoję vikšrai ir maitinasi jaunais serbentų bei agrastų lapais. Besibaigiant agrastų žydėjimui, vikšrai prie šakučių ar lapų prisitvirtina voratinkliais ir virsta lėliukėmis. Lėliukės fazės trukmė-2-3 savaitės. Iš lėliukių išsiritę drugiai poruojasi ir deda kiaušinėlius. Išsiritę vikšrai kurį laiką maitinasi lapais.
Kovos priemonės
1. Perkasti dirvą po krūmais pavasarį ir rudenį.
2. Prieš žydėjimą (esant gausiai sprindžių) augalus purkšti 0,3 proc. karbofosu arba po žydėjimo- 0,2 proc. entobakterinu.
3. Prieš jaunus kenkėjo vikšrus galima panaudoti įvairių augalų (pelyno, ramunėlių, kraujažolės, česnako ir kt.) nuovirus.

AGRASTINIS UGNIUKAS (Zophodia convolutella Želi.). Kenkia agrastams ir serbentams.
Lėliukės žiemoja dirvos paviršiuje, voratinkliniuose kokonuose. Drugiai pradeda skraidyti žydint serbentams ir agrastams. Drugys išskleistais sparnais-apie 30mm ilgio, tamsiai pilkos spalvos su balkšvomis ir tamsiai rudomis skersinėmis juostomis ant sparnų. Drugiai skraido vakarais, patelė padeda apie 200 kiaušinėlių. Juos deda į minėtų augalų žiedus, lapų apatinėje pusėje arba ant uogų užuomazgų.
Išsiritę vikšrai lapus ir uogas apraizgo voratinkliu ir sutraukia juos į gniužulą. Išardžius jį, pažeistose uogose randame šviesiai žalios spalvos vikšrą su juoda blizgančia galva. Suaugę vikšrai būna iki 11mm ilgio.
Pažeistos uogos anksčiau kitų parausta, pradeda pūti arba sudžiovusios kabo ant šakučių.
Agrastinis Ugniukas plačiai paplitęs ir, pažeisdamas uogas, padaro nemaža žalos. Ypač gausu kenkėjų būna šiltais sausais metais.
Kovos priemonės
1. Rudenį reikia po krūmais perkasti ir supurenti dirvą. Vasarą-Ugniuko pažeistas serbentų ir agrastų uogas surinkti ir sunaikinti.
2. Purškiant augalus po žydėjimo 0,3 proc. karbofosu arba metafosu, žūsta Ugniuko vikšrai. Galima purkšti augalų (pomidorų lapų, tabako) nuovirais.
3. Agrastinio Ugniuko drugius atbaido pomidorų kvapas, todėl tikslinga vieną kitą augalą sodinti tarp agrastų krūmų.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here