Aviečių kenkėjai ir kovos priemonės su jais

 

Avietėms kenkia apie 60 rūšių vabzdžių. Vieni iš jų pažeidžia žiedus, kiti – pumpurus ir ūglius, dar kiti – uogas, o kai kurie apgraužia augalų šaknis.
Siekiant išauginti sveiką derlių, labai svarbu pažinti kenkėjus, žinoti jų biologiją, laiku naudoti kovos priemones, taikyti tinkamą agrotechniką. Didžiausia vabzdžių kenkėjų dalis minta aviečių lapais, dauguma iš jų polifagai ir kenkia ne tik avietėms bet ir gervuogėms, žemuogėms, braškėms, erškėčiams.
Pagrindiniais avietynų kenkėjais laikomi avietinis žiedgraužis, paprastasis avietinukas, avietinė pumpurinė kandis, avietinis stiklasparnis, avietinis amaras, avietinis gumbauodis ir kt.

AVIETINIS ŽIEDGRAUŽIS


AVIETINIS ŽIEDGRAUŽIS (Anthonomus rubi Hbst.). Tai nedideli 2-3 mm ilgio, juodos, rečiau rusvos spalvos vabalai. Jie žiemoja po nukritusiais lapais, žolių liekanomis, dirvos grumsteliais. Pavasarį, išlindę iš žiemojimo vietų, vabalai maitinasi jaunais lapais, išgrauždami juose skyles, vėliau kenkia butonams. Patelės kiaušinius deda į butonus. Viena patelė gali padėti iki 100 kiaušinėlių. Padėjusi kiaušinėlį, patelė pagraužia žiedkotį ir po kurio laiko butonas krinta žemėn. Tokiame butone iš kiaušinėlio išsirita lerva. Ji be kojų, ruda galva. Vėliau dirvoje lerva virsta lėliuke. Vasaros antroje pusėje iš lėliukių išsirita vabalai, kurie maitinasi žemuogių, aviečių, braškių ir kitų augalų lapais. Po to vabalai pereina į žiemojimo vietas.
Kovos priemonės
1. Nesodinti aviečių šalia žemuogių ir braškių.
2. Butonų susidarymo fazėje ir vasaros pabaigoje (nuėmus derlių), kai vabalai maitinasi, purkšti augalus karbofosu.
3. Pastoviai purenti dirvą po augalais. Ypač svarbu ją perkasti rudenį ir pavasarį.

PAPRASTASIS AVIETINUKAS

PAPRASTASIS AVIETINUKAS (Byturus tomentosus F.). Labai dažnas soduose. Ypač gausus apleistuose avietynuose. Žiemoja vabalai dirvoje 5-25 cm gylyje. Jie – 3,5-4,5 mm ilgio, pilkšvai juodos arba tamsiai rudos spalvos, apaugę pilkšvais arba geltonais plaukeliais, Antsparniai kartais būna šviesesni. Šonai prieš nugarėlę ir pilvelio viršūnė rausvi. Antenos ir kojos raudonos. Peržiemoję vabalai išlenda iš dirvos pakilus temperatūrai iki 12°C. Išsiritę vabalai maitinasi besiskleidžiančiais lapais, vėliau išgraužia vaismedžių žiedų kuokelius ir piesteles, o vėliau maitinasi besiskleidžiančiais aviečių butonais ir žiedais. Patelės kiaušinius deda į žiedus. Viena patelė gali padėti iki 50 kiaušinėlių. Po 8-10 dienų išsirita lervos. Jos iš pradžių maitinasi žieduose, vėliau – uogų užuomazgose ir uogose. Lerva maždaug 6 mm ilgio, sulinkusi, į abu galus siaurėjanti, geltonos spalvos. Ant kiekvieno segmento tergito yra rudos spalvos skersinių chitininių plokštelių. Galiniame segmente yra dvi į viršų užlinkusios kietos išaugos. Pažeistos uogos nenormaliai vystosi, būna smulkios, apkarsta, vysta, pūva. Lervos išlenda iš nokstančių uogų, kartais dar maitinasi nepažeistose, krinta žemėn ir ten virsta lėliukėmis. Avietinuko lėliukės baltos spalvos, jų nugara ir pilvelis apaugę šviesiais šereliais.
Kovos priemonės
1. Rudenį ir pavasarį aplink krūmus reikia perkasti dirvą, taip sunaikinsime dalį žiemojančių vabalų ir lėliukių.
2. Butonų susidarymo fazėje, esant gausiai paprastojo avietinuko vabalų, juos reikia kratyti ant skėčio arba, patiesus brezentą (tinka polietileno maišai, plėvelė), nukrėstus vabalus sunaikinti.
3. Butonų susidarymo fazėje iki žydėjimo avietės purškiamos karbofosu.
4. Derlių renkame į pintines, iš vidaus išklotas polietileno plėvele, arba į sandarius indus. Iš uogų išlindusias lervas reikia sunaikinti.
5. Laiku išgenėti avietyną, neleisti augalams sutankėti, nes avietinukas būna ypač gausus apleistuose avietynuose.

AVIETINIS STIKLASPARNIS

AVIETINIS STIKLASPARNIS (Bembecia hylaeiformis Lasp.). Labiau paplitęs blogai prižiūrimuose avietynuose. Kenkia vikšrai. Avietinio stiklasparnio vikšrai – 25-30 mm ilgio, balsvai pilkos spalvos, apaugę pavieniais pilkais plaukeliais, galva ir sprando skydas gelsvai rudos spalvos. Žiemoja vikšrai aviečių stiebuose.
Drugiai skraido birželio-liepos mėn. Avietinio stiklasparnio priekiniai sparnai labai siauri, tamsiai rudu priekiniu pakraščiu. Pilvelis melsvai juodas, patinų su 4, patelių – su 3 geltonais žiedais. Pilvelio gale yra geltonas ar juodas šepetėlis. Patelės kiaušinėlius deda ant žemės, ties aviečių kelmeliais. Išsiritę vikšrai įsigraužia į stiebus ar šaknis. Pažeistose stiebo paviršiaus vietose išauga gumbas. Žiemoja vikšrai aviečių stiebuose. Pažeisti stiebai skursta, blogai dera.
Kovos priemonės
1. Išpjaustyti kenkėjų pažeistus stiebus ir sudeginti. Perkasti dirvą.

AVIETINĖ PUMPURINĖ KANDIS

AVIETINĖ PUMPURINĖ KANDIS (Incurvaria rubiella Bjerk.). Plačiai paplitusi soduose ir padaro daug žalos avietėms. Drugelis išskleistais sparnais būna 11- 14 mm pločio. Priekiniai sparnai purpuriškai rudi, su ryškiai geltonais taškeliais ir dėmelėmis. Dvi stambiausios dėmelės yra prie užpakalinio sparnų krašto. Užpakaliniai sparnai vienspalviai, pilki. Kenkia 7-9 mm ilgio vikšrai. Jie ryškiai geltonos spalvos, galva juoda, blizganti. Žiemoja vikšrai baltuose voratinkliniuose kokonuose po žievės atplaišomis, taip pat senuose aviečių kelmuose. Pavasarį, pumpurams brinkstant, jie išlenda iš žiemojimo vietų, įsigraužia į pumpurus ir juos išėda iš vidaus. Prie tokių pumpurų pastebimos rusvos spalvos išmatos. Kandies pažeisti pumpurai išdžiūsta. Vikšras tame pačiame pumpure, kur maitinosi, virsta lėliuke. Avietėms pražydus, iš lėliukių išsirita drugiai, kurie deda kiaušinius į žiedus. Vikšrai maitinasi uogų žiedsosčiu, o joms pradėjus sirgti – išlenda ir pereina į žiemojimo vietas. Ypač šis kenkėjas pavojingas ankstyvosioms aviečių veislėms.
Kovos priemonės
1. Kovojant su avietiniu stiklasparniu ir su avietine kandimi, vėlai rudenį arba anksti pavasarį reikia išpjaustyti sausas šakas.
2. Pumpurų ramybės fazėje (vėlai rudenį ar anksti pavasarį) krūmus purkšti nitrafeno skiediniu.
3. Pumpurams sprogstant, kai kandies vikšrai išsiskirsto, ant ūglių purškiama karbofoso skiediniu.

AVIETINIS GUMBAUODIS (Lasioptera rubi Heeg.). Paplitęs visuose soduose. Žiemoja lervos po 2-10 ant stiebų susidariuose galuose. Jos pradžioje baltos, vėliau – oranžiškai geltonos, be kojų, iki 3 mm ilgio. Pavasarį lervos galuose virsta lėliukėmis. Iš jų aviečių žydėjimo metu išsirita suaugėliai uodukai. Jie 1,5-3 mm ilgio, juodos spalvos, peršviečiamais sparnais. Patelės ant jaunų stiebų krūvelėmis po 8- 15 deda kiaušinėlius. Išsiritusios lervos įsigraužia į stiebo vidų, kur minta. Pažeistose vietose stiebai išsipučia, sustorėja, susidaro iki 2-5 cm pločio gumbai. Jų vietoje susidaro plyšiai, paviršius būna šiurkštus, plaušėtas. Pažeisti stiebai nudžiusta, būna mažas uogų derlius.
Kovos priemonės
1. Rudenį, lapams nukritus, arba anksti pavasarį išpjaustyti pažeistus stiebus.
2. Išpjaustyti atiderėjusius stiebus.


Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *