avieciu ligos

AVIEČIŲ DEGULIAI – liga išplitusi visur, kur auginamos avietės. Ją sukelia grybas Gloeosporium venetum Speg. (avietinis svylagrybis). Liga pažeidžia stiebus, ūglius, lapus, užuomazgas, lapkočius, vaiskočius, net uogas. Ant lapų susidariusios dėmelės yra smulkios, apvalios, pilkšvos spalvos rausvu apvadu. Dažniausiai jos būna
išilgai gyslų ir lapų pakraščiuose. Ant lapkočių dėmelės smulkios, įdubusios, panašios į žaizdeles. Joms susiliejus, žievė įplyšta. Kiek vėliau dėmelių atsiranda ir ant ūglių bei stiebų. Ant stiebų jos iš pradžių būna nedidelės, ovalios, kiek iškilusios, raudonos spalvos, vėliau didėja, įdumba, pašviesėja, pasidaro gelsvai pilkos su ryškiai raudonais pakraščiais. Ilgainiui dėmės susilieja ir sudaro išilgai stiebo išsidėsčiusias vagutes. Pažeisti audiniai kamštėja ir džiūsta. Dažnai nudžiūsta ir visas augalo stiebas, o pažeisti sutrūkę audiniai įplyšta ir lieka nukarę. Uogos pažeidžiamos labai retai. Ant sunokusių uogų susidaro žaizdelės, o nesunokusios ruduoja, deformuojasi, sudžiūsta ir mumifikuojasi.
Ant stiebų ir lapų esančiose dėmėse bei žaizdelėse drėgnu oru susidaro sunkiai įžiūrimi pavieniai arba grupėmis išsidėstę taškeliai – grybo vaisiakūniai. Ligos sukėlėjo grybiena peržiemoja negyvuose audiniuose bei nukritusiuose lapuose. Anksti pavasarį grybo sporos apkrečia jaunus besiskleidžiančius lapus. Jei grybo vystymuisi sąlygos palankios-jos apkrečia visą vasarą ir rudenį. Jautrių deguliams aviečių veislių stiebus gali pažeisti iki 80-90 proc.
Visiškai atsparių ligai veislių nėra.
Mažiau pažeidžiamos: ‘Kosti- nbrodskaja’, ‘Rubin’, ‘Kuzmino naujiena’.
Kovos priemonės
1. Prie sodybų atsparias veisles.
2. Sodinti tik sveiką, medelynuose padaugintą sodinamąją medžiagą.
3. Rudenį išpjaustyti ir sudeginti stipriai pažeistus ūglius.
4. Surinkti ir sudeginti lapus.
5. Laiku išretinti, pašalinant silpnus ir sergančius stiebus.

ŽIEVĖPLAIŠA – ligą sukelia Didymella applanata Sacc. (avietinis dvyngrybis).
Daugelio autorių nuomone, šią ligą sukelia ne tik minėtasis grybas, bet ir fiziologinės priežastys. Liga pažeidžia jaunus, žalius ūglius, pumpurus, lapkočius, retkarčiais – lapus. Vidurvasarį ant ūglių atsiranda rausvai violetinių dėmių, išsidėsčiusių aplink lapkočių prisegimo vietas. Dėmės plečiasi išilgine kryptimi, bet padidėjusios apjuosia visą stiebą. Ūgliams medėj ant, dėmių vietose žievė pašviesėja, apdžiūsta, įdumba, pradeda pleišėti ir atsilupa nuo stiebo. Tokie atsitūpę ūgliai kitais metais paprastai neišsprogsta, o jei sulapoja, tai blogai auga, nežydi, nedera. Grybo sporos subręsta liepos-rugpjūčio mėnesiais.
Jeigu oras pakankamai drėgnas, jos užkrečia naujus augalus. Grybas peržiemoja pažeistuose ūgliuose ir pumpuruose. Seni krūmai daugiau serga, todėl ilgiau laikyti avietyno kaip 6- 8 metus nereikėtų.
Kovos priemonės
1. Sodinti reikia tik sveiką sodinamąją medžiagą.
2. Tarpueiliuose perkasti žemę įkasant nukritusius lapus.
3. Surinkti ir sudeginti nukritusius lapus, stipriai pažeistus ūglius.
4. Kad geriau cirkuliuotų oras tarp aviečių krūmų, periodiškai šalinti nereikalingus ūglius, piktžoles.
5. Pavasarį ir vasarą purkšti taip pat, kaip ir prieš degulius.
6. Atsparumui padidinti – tręšti dviguba kalio trąšų norma, azoto ir fosforo skiriant pagal rekomendacijas.

ŠVIESMARGĖ – ligą sukelia Septoria rubi West (avietinis ru- tulgrybis).
Ji paplitusi visur, kur auga avietės. Pažeidžia namines, laukines avietes, gervuoges. Ligos sukėlėjas pažeidžia aviečių lapus, stiebus, kartais – ūglius. Vasarą ant lapų atsiranda daug apvalių rudų dėmelių. Vėliau jų centras pašviesėja, jos pasidaro pilkšvos, o kartais tamsiai raudonos. Dėmelėse viršutinėje lapo pusėje plika akimi galima įžiūrėti smulkius juodus taškelius. Smarkiai dėmėti lapai pagelsta ir nudžiūsta.
Žiemoja grybo sporos ir grybiena stiebuose bei nukritusiuose lapuose. Pirmieji ligos požymiai pasirodo birželio pradžioje, o labiausiai ji išplinta prinokus uogoms. Drėgni, vėsūs orai labai palankūs ligai plisti. Ji plinta kartu su sodinamąja medžiaga. Aviečių krūmai, pažeisti šviesmargės, žiemą daugiau pašąla, duoda daug mažesnį derlių. Ypač pavojinga pažeisti stiebus, nes jie nudžiūsta neatiderėję.
Visiškai atsparių veislių šiai ligai nėra.
Kovos priemonės
1. Surinkti ir sudeginti nukritusius lapus, pašalinti silpnus bei stipriai sergančius vienmečius ir dvimečius stiebus.
2. Laiku išretinti krūmus, kad būtų vėjo prapučiami.
3. Prieš vegetacijos pradžią purkšti nitrafenu, o vegetacijos metu – Bordo skiediniu taip pat, kaip ir kovojant prieš aviečių degulius.
Rūdys – ligą sukelia Phragmidium rubiidae Karst, (avietinis dedervys).
Ji daugiau žalos padaro miškinėms, negu kultūrinėms avietėms. Pažeidžia lapus, lapkočius, stiebus ir ūglius. Pavasarį ant žemutinių, vėliau ir viršūninių lapų, viršutinėje jų pusėje pasirodo apvalūs, geltoni, kiek iškilę spuogai – grybo ecidės. Praėjus 2-3 savaitėms, apatinėje lapo pusėje susidaro šviesiai oranžiniai sporų telkiniai, kurie per vasarą išsivysto keletą kartų ir užkrečia vis naujus lapus. Rudenį vietoj vasarinių sporų apatinėje lapo pusėje susidaro tamsus grybo sporų apnašas. Sporomis žiemoja, o pavasarį apkrečia jaunus lapus.
Stiebai pažeidžiami apatinėje jų dalyje, netoli šaknų sistemos, kur susidaro tamsiai pilkos žaizdos, pilnos oranžinių pavąsarinių sporų. Pažeisti stiebai palūžta ir nudžiūsta, o grybiena, giliai įaugusi į augalo audinius, ten peržiemoja. Ligai padeda plisti drėgni orai, gausios rasos. Sausą vasarą liga neišplinta. Tai gana pavojinga liga. Pažeisti jauni stiebai žūsta, o pažeisti lapai anksčiau laiko nukrenta.
Kovos priemonės
1. Sodinti tik sveiką sodinamąją medžiagą.
2. Surinkti ir sudeginti nukritusius lapus bei perkasti dirvą. Piktžoles naikinti per visą vegetaciją.
3. Iškasti ir sunaikinti krūmus su stiebinėmis rūdimis.
4. Pavasarį iki pumpurų brinkimo nupurkšti nitrafenu.

Be anksčiau minėtų ligų, avietes dar pažeidžia bakterinis stiebų vėžys, bakterinis šaknų vėžys, stiebų vėžys (žaizdų dėmėtligė), rudeninė dėmėtligė, iš virusinių ligų – lapų mozaika ir garbanė.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here