avieciu dauginimas

 

Raudonvaisęs ir geltonvaisės avietės dauginasi labai lengvai šaknų atžalomis. Jas reikia kasti tik jaunuose avietynuose ir tik gerai įsitikinus, kad jie yra grynaveisliai ir sveiki. Atžalos kasamos rudenį, rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje. Reikia stengiantis kuo mažiau pažeisti derančius krūmus. Visais atvejais, ruošiant atžalas derančiame avietyne, sumažėja jo derlius. Didesnis pavojus gresia užsikrėsti uogynams ligomis ir kenkėjais.
Medelynuose avietės dauginamos atskirai nuo pramoninių avietynų. Jų dauginimo sklype pašalinami visi derantys stiebai, atžalos ruošiamos tik dvejus metus. Po to šis plotas išnaikinamas ir avietės veisiamos iš naujo. Čia intensyviai kovojama su ligomis ir kenkėjais, mechanizuojami beveik visi priežiūros ir atžalų iškasimo darbai.
Gervuogių ir juodųjų aviečių dauginimas. Kaip jau minėjome, gervuogės ir juodavaisės avietės neduoda šaknų atžalų. Jos dauginamos viršūninėmis arba horizontaliomis atlankomis.
Stiebai dažniausiai savaime išlinksta, o pasiekę dirvos paviršių, įauga į ją ir išleidžia šaknis bei stiebelį. Šaknijimuisi pagerinti, vasaros viduryje arba pabaigoje stiebai specialiai nulenkiami į duobutę ir užpilami 8-10 cm sluoksniu žemės.
Vienametes atžalas vasarą galima patrumpinti (nugnybti nesumedėjusią viršūnę) ir taip paskatinti jų šakojimąsi. Išsišakoję stiebai prilenkiami taip, kad būtų galima apkaupti visas viršūnes. Šiuo atveju iš prilenkto stiebo galima išsiauginti daugiau krūmelių.
Dar daugiau sodmenų galima gauti horizontaliomis atlankomis: Jaunai, maždaug 1 metro aukščio atžalai patrumpinana viršūnė ir ji prismeigiama prie dirvos arba į specialiai iškastą griovelį. Iš šoninių pumpurų greitai išauga šakelės, kurios apkaupiamos žeme, kompostu arba žeme su durpėmis.
Atlankoms šakotis reikia drėgmės, todėl jos kelis kartus paliejamos, o kaupelis ap- mulčiuojamas durpėmis arba pjuvenomis.
Prilenktos viršūnės arba horizontalios atlankos iki rudens gerai įsišaknyja, bet naujas stiebelis dažnai būna silpnas ir trapus. Tokias atlankas galima pasodinti į augyną papildomam auginimui. Bet jeigu dirva paruošta gerai, galima ir iš karto sodinti į nuolatinę augimo vietą.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here