Kaip sodinti avietes ir gervuoges – pamoka naujokams

sodiname avietes

 

Avietės labai serga daugeliu virusinių ligų. Todėl venkime sodinti atžalas iš kaimyninių nepatikrintų sodų, ypač iš senų avietynų. Sodinukus geriau įsigyti medelynuose, kur stebima ar nepasireiškia ligos, taikomos profilaktinės kovos priemonės. Svarbiausia sodinukų kokybei yra geros šaknys. Stiebų ilgis neturi reikšmės, nes pasodinus juos reikia patrumpinti iki dirvos paviršiaus.
Labai svarbu neapdžiovinti šaknų. Aviečių šaknų gausu. Jos smulkios, net ir apdžiūvusios nelabai skiriasi nuo sveikų. Bet smulkios šaknys greičiausiai sudžiūsta. Pervežant, šaknis reikia uždengti drėgna medžiaga arba apsukti plėvele. Atvežus, sodinukus reikia nedelsiant apkasti žemėmis ir palieti. Jeigu bus sodinama pavasarį, apkasama 15-20 cm sluoksniu arba – iki pusės stiebų. Pašalus dirvai, reikia apmulčiuoti durpėmis. Prieš sodinimą šaknis pamirkykime molio-mėšlo arba bent molio tyrėje.
Avietės auginamos tik siaurajuosčiu būdu. Atstumai tarp eilių gali būti 1,5-2 metrai. Jeigu sodinamas didesnis plotas ir nenumatoma įrengti špalierių, geriau eiles išdėstyti kas 2,5 m. Eilėje avietės sodinamos kas 0,5-0,7 m. Geroje dirvoje, trūkstant sodmenų, galima sodinti ir kas 1-1,2 m, bet tuo atveju pirmąjį gausesnį derlių gausime vėliau. Lenkijoje 40 cm atstumais pasodintų trijų aviečių veislių derlius buvo 6-9t/ha, o pasodintų 80 cm atstumais – 5-7t/ha.
Gervuogės ir juodavaisės avietės sodinamos rečiau – kas 1,2-1,5 m. Kartais jas rekomenduojama sodinti net 2 m atstumais. Geromis sąlygomis šliaužiančioms gervuogėms tokie atstumai nėra per dideli. Tačiau dažną žiemą, ypač blogiau pridengus, jos gali pašalti. Gervuogės ir juodosios avietės beveik neduoda atžalų. Todėl pašalus daliai stiebų, uogynas gali būti per retas.
Avietes ir gervuoges galima sodinti ir rudenį, ir pavasarį. Pavasarį jos vegetuoja labai anksti, dažnai dar apkastos pradeda leisti pirmuosius silpnus ūglius iš šaknų ir šakniastiebių miegančių pumpurų. Sodinant jie nulūžta ir krūmas nusilpsta. Todėl pavasarį jas reikia pasodinti labai anksti, dar neprasidėjus kitiems lauko darbams. Rudenį tokio pavojaus nėra. Aviečių šaknys atsparios šalčiui. Jos pašąla labai retai. O sodinimo laikas rudenį yra daug ilgesnis. Tačiau, norint jau pirmais metais išauginti pakankamai pakaitinių stiebų, sodinti reikėtų anksčiau, rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje. Tuomet avietės suspėja dar rudenį prigyti, išleidžia naujas šaknis, o dalis miegančių pumpurų pasiruošia sprogti. Kitą vasarą jau turėsime normalių krūmų su keliais stiebais.
Jeigu dirva gerai paruošta, pakanka iškasti tik tokias duobutes, į kurias tilptų sodinukų šaknys. Blogiau paruoštoje dirvoje reikia iškasti arba išarti griovelį, patręšti jį mėšlu ir mineralinėmis trąšomis, tik po to sodinti į jį avietes.
Avietės sodinamos tokiame pat gylyje, kaip augo medelyne. Labai lengvose žemėse galima sodinti 3-5 cm giliau.
Pasodinti aviečių sodinukai tuojau pat gausiai paliejami – po 3-5 litrus vandens vienam augalui ir apmulčiuojamį durpėmis, pjuvenomis, lapais arba kitokia medžiaga. Mulčiuojama 4-5 cm sluoksniu 25-30 cm spinduliu. Tankiai pasodintas avietes dar geriau mulčiuoti per visą, maždaug 50-60 cm pločio, eilę.
Stiebai patrumpinami iki dirvos paviršiaus. Palikus nors ir neilgus stiebus, ant jų išauga vaisinės šakutės, kurios žydi ir mezga, labai susilpnindamos augalą. Todėl mažai patrumpinus stiebus, negaunama nei derliaus, nei gerų stiprių krūmų.


Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *