serbentu ligos ir gydimas

 

SERBENTŲ MILTLIGĖ ir AGRASTŲ VALKTIS -ligą sukelia grybas Sphaerotheca morsuvae (agrastinis valkčiagrybis). Ji paplitusi visur, kur auginami agrastai ir serbentai. Ligos požymiai pasirodo pavasarį po žydėjimo ant lapų, ūglių, kotelių, uogų. Agrastų daugiausia pažeidžiamos uogos, o juodųjų serbentų-ūgliai, vaiskočiai. Pažeistos augalo dalys pasidengia baltu puriu grybo apnašu, po to, susidarius grybo sporoms, patamsėja. Dar vėliau grybiena sutankėja ir tampa panaši į rudą veltinį, kuriame matyti nedideli juodi spuogeliai-grybo vaisiakūniai. Susiformavęs ant lapų apnašas trukdo augalui augti. Pažeisti augalai išsikraipo, lapai tampa gofruoti, smulkūs, trapūs, uogos sutrūkinėja ir kartu su stambesniais sergančiais lapais nukrenta. Agrastų uogas aptraukia grybo valktis. Miltligė pažeidžia jaunus, stipriai į augančius lapus ir ūglius, o sumedėję ūgliai jai atsparūs.
Per vasarą grybas produkuoja 10-11 sporų generacijų, kuriomis užkrečia vis naujus ūglius ar uogas. Esant drėgnam šiltam orui, ant agrastų grybas auga per visą vasarą, o juoduosius serbentus daugiausia pažeidžia liepos-rugpjūčio mėnesiais. Pastaraisiais metais ši liga daugiau žalos padaro juodiesiems serbentams negu agrastams. Stipriai ligos pažeistų agrastų netenkame iki 50 proc. uogų. Be to, stipriai pažeisti krūmai per 2-3 metus gali žūti nuo iššalimo.
Žiemoja grybas nukritusiuose lapuose, uogose ir ant pažeistų ūglių. Pavasarį jis užkrečia jaunus ūglius ir besiskleidžiančius lapelius. Visiškai atsparių juodųjų serbentų veislių nėra.
Kovos priemonės
1. Sodinti tik sveiką sodinamąją medžiagą, imant dauginimui nuo sveikų krūmų.
2. Sergančius ūglius išpjaustyti ir sudeginti.

DEGULIAI-liga, kurią sukelia grybas Pseudopeziza ri-bis Kleb-(serbentinė pussausūnė) paplitusį visur, kur auginami baltieji, raudonieji, juodieji serbentai arba agrastai. Ji pažeidžia lapus, bet kartais randama ir ant jaunų ūglių, lapkočių, vaiskočių, net-ant uogų.
Ant lapų vasarą pasirodo smulkios, kampuotos tamsiai rudos 1 mm dydžio dėmelės. Vėliau jos pasidaro juodos blizgančiu paviršium, padidėja iki 2-2,5 mm. Dar vėliau dėmelių centruose atsiranda smulkūs, juodi, blizgantys spuogeliai. Drėgnu oru jie plyšta ir paskleidžia baltų gleivėtų kruopelių pavidalo konidi- jas. Jas platina lietaus lašai, vabzdžiai, o padžiūvusias-vėjas. Ligai dar labiau išplitus, dėmelė susilieja, lapai ruduoja, susisuka, džiūsta ir pirma laiko nukrinta. Seni lapai apsikrečia greičiau, todėl deguliai plinta ant apatinių lapų.
Ant lapkočių, vaiskočių, jaunų ūglių susidaro smulkių, lyg įgilintų rudų žaizdelių. Ant uogų jos pavienės, pilkšvos, apvalios, vėliau darosi panašios į musių išskyras.
Vasaros antroje pusėje dažnai matome, kaip serbentų krūmai numeta lapus, ant jų lieka tik šakučių viršūnėse jaunų lapelių. Daugiausia degulių pažeisti lapeliai nukrenta nuo raudonųjų serbentų.
Sergantys krūmai silpsta, mažėja jų derlingumas, be to, anksti nukritus lapams, mažėja atsparumas šalčiui. Drėgnais metais, ligai išplitus, galima netekti 50-80 proc. derliaus.
Pažeistų krūmų ūgliai būna 2 kartus trumpesni už sveikų. Liga ypač pavojinga tankiuose, blogai vėdinamuose plotuose. Žiemoja ligos sukėlėjas nukritusiuose lapuose, o pavasarį, gegužės vidury ir pabaigoje subrendusios sporos užkrečia pirmuosius lapus. Palankiomis sąlygomis grybo inkubacijos periodas (nuo užsikrėtimo iki dėmelių pasirodymo) trunka 8-12 dienų, todėl per vieną vegetacijos periodą išsivysto kelios grybo generacijos. Mažiau žalos liga padaro sausą, karštą vasarą. Daugiausia ji išplinta liepos-rugpjūčio mėnesiais. Visiškai atsparių deguliams serbentų bei agrastų veislių nėra. Kiek mažiau pažeidžiami juodieji serbentai -‘Rubin’, ‘Lijo derlingieji’, ‘Boskopo milžinai’, ‘Altaiskaja’, ‘Katunj’, ‘Golubka’;raudonieji- ‘Olandų raudonieji’, ‘Ciulkovs- kaja’, ‘Viktorija raudonoji’ ir kt.
Apskritai raudoniesiems serbentams deguliai padaro daugiau žalos kaip juodiesiems. Liga vystytis ant raudonųjų serbentų pradeda 5-8 dienomis anksčiau, o lapai kristi pradeda taip pat anksčiau ir nukrenta labai greitai. Kartais net prieš uogų skynimą visi krūmai būna jau be lapų (liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje).
Kovos priemonės
1. Panaudoti tik sveiką sodinamąją medžiagą.
2. Jeigu tegalime dauginti tik nuo sergančių krūmų imtais auginiais, tai juos būtina 5 min. pamirkyti vario sulfato (100g 10l) skiedinyje ir po to perplauti švariu vandeniu.
3. Surinkti ir sudeginti arba užkasti nukritusius lapus.
4. Išgenėti krūmus, kad jie viduje gerai ventiliuotų, o visas plotas būtų gerai prapučia- mas vėjo.
5. Iki vegetacijos pradžios nupurkšti nitrafenu (300 g 10l vandens).
6. Vegetacijos metu purkšti 1 proc. Bordo skiediniu (100g vario sulfato ir 100g kalkių 10l vandens) 3-4 kartus: pirmą-iki žydėjimo, antrą-po žydėjimo, trečią-po 12- 14 dienų, ketvirtą-uogas nuskynus (čia ypač svarbu nupurkšti lapus iš abiejų pusių, taip pat stiebų apatinę dalį).

ŠVIESMARGĖ-ligą sukelia Mycosphaerella ribis Lind. (serbentinis rutulgrybis).
Tai plačiausiai visuose žemynuose paplitusi liga. Ji stipriau pažeidžia juoduosius serbentus ir agrastus, kiek mažiau-raudonuosius serbentus.
Pažeidžiami lapai, rečiau-stiebai, pumpurai, uogos. Ant lapų iš pradžių susiformuoja apvalios ar kampuotos 2-3 mm dydžio, pradžioje rudos, vėliau šviesėjančios su neplačiu rudu apvadu dėmės. Ligai plečiantis, dėmės susilieja. Iš abiejų lapo pusių, bet dažniausiai viršutinėje, dėmelių centre susiformuoja tamsūs smulkūs taškeliai-grybo piknidės. Jose vystosi ir bręsta konidijos, kuriomis liga plinta vasarą. Ant stiebų ir lapkočių dėmelės pailgos su juodu pakraštėliu, šviesesniu centru. Vėliau tose vietose žievė sutrūkinėja, įdumba ir primena žaizdeles. Ant uogų susidaro plokšti, smulkūs, rudi ar juodi taškeliai-piknidės. Pirmieji ligos požymiai pasirodo jau gegužės gale, birželio pradžioje, bet labiausiai išplinta vasaros vidury ir antroje jos pusėje. Aukšta temperatūra ir oro drėgmė labai skatina ligos vystymąsi. Ligos sukėlėjas peržiemoja ant pažeistų stiebų ir ūglių, taip pat nukritusiuose lapuose.
Palankiomis sąlygomis, ypač tankiuose, negenėtuose krūmuose, liga padaro daug nuostolių, nes smarkiai dėmėti lapai nudžiūsta ir pirma laiko nukrenta. Sergantys ūgliai silpnai auga, ant jų užsimezgusios uogos yra daug smulkesnės. Stipriai pažeisti pumpurai neišsiskleidžia, ūgliai dažnai nudžiūsta, uogų derlius kitais metais sumažėja 2-3 kartus. Ypač didelių nuostolių liga padaro drėgnais metais ir per tankiuose, apleistuose serbentynuose.
Visai atsparių veislių šiai ligai nėra. Kiek mažiau pažeidžiami ‘Boskopo milžinai’, ‘Go- liaf’, ‘Junnat’.
Kovos priemonės
1. Sodinti tik sveiką sodinamąją medžiagą, pirktą iš medelynų.
2. Sunaikinti nukritusius lapus rudenį arba peržiemojusius-anksti pavasarį.
3. Po krūmais perkasti žemę.
4. Laiku išgenėti krūmus.
5. Vėlai rudenį ar anksti pavvasarį iki pumpurų brinkimo purkšti nitrafenu (300g 10l vandens).

VIKSVINĖS RŪDYS-ligą sukelia Puccinia ribesii caricis Kleb. (serbentinė viksvinė rudė). Tai plačiai paplitusi liga ir kai kuriuose rajonuose yra ypač žalinga. Pažeidžia lapus, užuomazgas, žiedus, vaiskočius ir net jaunus žalius serbentų bei agrastų ūglius. Pavasarį, gegužės gale, birželio pradžioje ant minėtų augalo dalių atsiranda stambių, geltonai oranžinių dėmių. Jos per dešimt dienų šiek tiek iškyla ir virsta akytais spuogais. Ypač charakteringai liga pasireiškia ant lapų. Ant dėmių iš viršutinės lapo dalies matomi juodi taškeliai, o ant apatinės-stambios geltonos pagalvėlės su įdubimais, kuriuose subręsta daugybė sporų. Šios sporos užkrečia viksvas. Ant serbentų ir agrastų ligos sukėlėjo sporos per sezoną išsivysto tik kartą pirmoję vegetacijos pusėje. Pažeisti lapai, ypač jei netoli 1 lapkočio, deformuojasi ir nukrenta. Pažeistos uogos taip pat deformuojasi, jos sustoja augusios, sudžiūsta ir nukrenta. Ligos sukėlėjas toliau vystosi ant viksvų, kur ir peržiemoja. Pavasarį sudygusios sporos vėl apkrečia serbentus ir agrastus. Ligos plitimą skatina drėgnas oras pavasarį, taip pat jeigu serbentai auga žemose vietose, kur netoliese yra viksvų. Vidutiniškai kasmet liga pažeidžia 10-15 proc., o ypač drėgnais metais-iki 40 proc. juodųjų bei 60-70 proc. raudonųjų serbentų uogų užuomazgų.
Visiškai atsparių veislių ligai nėra.
Kovos priemonės
1. 0,5 km atstumu nuo serbentyno išnaikinti visas viksvas.
2. Neauginti užmirkusiose vietose, o jei reikia sodinti- nudrenuoti plotą.
3. Pumpurams brinkstant purkšti serbentus 3 proc. Bordo skiediniu (300g vario sulfato ir 300g kalkių 10l vandens).

VEIMUTINĖS RŪDYS -pažeidžia visas agrastų ir serbentų rūšis, tačiau stipriausiai-juoduosius serbentus. Ligos sukėlėjas-grybas Cronar-tium ribicola Dietr. (serbentinė veimutrūdė).
Pažeidžia tik lapus. Jų viršutinėje pusėje susiformuoja geltonos, nelygiai išsidėsčiusios dėmės. Apatinėje lapų pusėje formuojasi ryškiai oranžinės miltuotos pagalvėlės su grybo sporomis, o vėliau vietoje pagalvėlės susidaro rusvai geltoni ar oranžiniai sporų stulpeliai, turintys plaukelių išvaizdą. Rudenį jie paruduoja ir padengia visą apatinę lapo dalį. Stipriai pažeisti lapai ruduoja, džiūsta ir pirma laiko nukrenta. Per vasarą grybas plinta sporomis, kurioms plisti labai palankus drėgnas ir šiltas oras. Šitos sporos rudenį užkrečia veimutines pušis, joms padarydamos nemaža žalos. Sporos, išsivysčiusios ant pušų, užkrečia serbentus. Tačiau pirmiausia užkrėsti pavasarį gali ir iš sporų, peržiemojusių ant nukritusių pažeistų serbentų lapų. Ant serbentų pirmieji ligos požymiai pasireiškia birželio mėnesį. Pažeisti lapai gali pradėti kristi net 40-45 dienomis anksčiau. Todėl kitiems metams nesusiformuoja žiediniai pumpurai, krūmai tampa jautrūs šalčiams.
Ant agrastų vystosi kita grybo forma, pasireiškianti kiek vėliau.
Atsparių serbentų veislių nėra.
Kovos priemonės
1. Nesodinti serbentų netoli pušyno.
2. Sunaikinti rudenį nukritusius lapus.

JUODŲJŲ SERBENTŲ TARPGYSLINĖ MOZAIKA. Tai virusinė liga, kurios sukėlėjas nežinomas. Prie pagrindinių ir antros eilės lapų gyslų atsirandusios geltonos apskritos arba žiedo formos dėmelės, susiliedamos tarpgysliuose, sudaro vingiuotas juostas. Ligos požymiai gali prasidėti lapo pakraščiuose arba centre. Mozaikiški lapai dažnai būna bukomis viršūnėmis.

RAUDONŲJŲ SERBENTŲ MOZAIKA. Išilgai pagrindinių gyslų, lapalakštyje atsiradusios gelsvos dėmelės susilieja ir sudaro tarsi juostas ar kaspinus. Dėmėtumas prasideda nuo lapų pakraščius ir eina į centrą. Pamažu pagelsta visas lapas, tik stambios gyslos išlieka žalios.
Kovos priemonės
1. Šalinti sergančius krūmus.
2. Sodinti tik sveiką sodinamąją medžiagą.
3. Nepertręšti serbentų azotinėmis trąšomis.
4. Anksti pavasarį iki pumpurų brinkimo, purkšti kaip ir prieš degulius.

ŽIEDŲ PILNAVIDURĖ-tai viena iš labiausiai paplitusių ir pavojingiausių juodųjų serbentų ligų, kurią sukelia virusas. Sergančių krūmų šakos vasaros pradžioje ima džiūti, o iš apačios auga daugybė atžalų. Pažeistų šakų lapai būna smulkesni už normalių, ištįsę į ilgį, triskiaučiai. Sakos nudžiusta ir ant jų lieka kaboti parudavę lapai, bei žiedų kekės. Žiedai taip pat būna deformuoti-pilnaviduriai, nes virusų pažeisti taurėlapiai ir kuokeliai virsta vainiklapiais, o apatinė mezginė-viršutine. Žiedų spalva taip pat pakinta-jie būna ne žalsvi, bet rausvai violetiniai. Uogos iš tokių žiedų neišauga. Kartais šakos pradeda džiūti jau su užmegztomis uogomis. Tada jos greit prinoksta ir nuvysta.
Liga plinta su sodinamąja medžiaga, taip pat ją platina pumpurinės erkutės. Kontaktiniu būdu (susiglaudus lapams, šaknims, taip pat peiliu išpjaustant šakas) liga nepersiduoda.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here