braskiu dziovinimas

Tai seniausias uogų konservavimo būdas. Džiovinant iš uogų pašalinamas vandens perteklius, nebegali vystytis mikroorganizmai, uogos negenda.
Reikia stengtis, kad džiovinant išsilaikytų uogų spalva, skonis, arpmatas ir maisto medžiagos.
Džiovinama saulėje, orkaitėje, krosnyje ar specialioje džiovyklėlėje, kuri padaryta iš rėmų ir nerūdijančio metalo tinklelių. Mūsų klimatinėmis sąlygomis ne visada tinka uogas džiovinti saulėje, nes žūsta visi vitaminai.
Sultingos uogos pradedamos džiovinti žemesnėje ir baigiamos aukštesnėje temperatūroje, ne daugiau kaip 70°C. Reikia stebėti, kad uogos, neperdžiūtų, nes tada jos bus kietos, neskanios, negražios išvaizdos. Džiovinant reikia vėdinti.
Prieš džiovinimą atrenkamos supuvusios, surūgusios, neprinokusios bei kenkėjų pažeistos uogos. Atrinktos jos nuplaunamos, išskyrus žemuoges ir avietes. Džiovinant uogos pažarstomos, kad vienodai sudžiūtų.
Avietės, braškės, žemuogės ir gervuogės džiovinamos tik nuskintos, visai šviežios ir ne visai sunokusios. Džiovinama esant 40—45°C šilumos. Džiovintos avietės vartojamos arbatoms nuo peršalimo (išpra-kaitavimui).
Braškės ir žemuogės — kompotams, saldžioms sriuboms; gaminių spalvai pagerinti tinka džiovintos gervuogės.
Juodųjų, raudonųjų ir baltųjų serbentų uogos renkamos prinokusios, stambios, sveikos, be kotelių. Jos paskleidžiamos plonu sluoksniu ant popieriaus, 2—3 dienas palaikomos pavėsyje, kad apvystų ir apdžiūtų. Suvytusios uogos baigiamos džiovinti orkaitėje ar džiovyklėlėjė 50—70°C temperatūroje. Džiovinti serbentai vartojami arbatoms, kompotams, saldžioms sriuboms.
Agrastai džiovinami žali ar prinokę taip pat, kaip ir serbentai.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here