slyvos sodinimas

 

Slyvos nereiklios dirvožemiui. Jos gali augti lengvose ir net sunkiose dirvose. Svarbu, kad šiose dirvose būtų daug humuso ir pakankamai drėgmės. Tačiau užmirkstančių dirvų slyvos nemėgsta. Jei tenka veisti slyvynų dirvoje, kur pavasarį, rudenį ar vasarą lietingu metu telkšo vanduo, slyvoms sodinti padaromi volai. Jų aukštis priklauso nuo reljefo. Kai yra nuolydis, volai daromi tik šiek tiek žemesni, o ten, kur paviršinį vandenį sunkiau nuleisti (kurį laiką jis gali telkšoti), jie daromi aukštesni.
Pasodinus slyvas ant volų, vanduo subėga į žemesnes vietas (tarpueilį) ir pagrindinei šaknų masei nekenkia.
Slyvynui parinkta žemė turėtų būti ne rūgštesnė negu pH5-5,5. Rūgštesnės žemės kalkinamos.
Labai rūgščiose (pH mažesnis kaip 4) priemolio ir molio dirvose į vieną arą kalkių beriama 50-60kg, o į smėlio ir priesmėlio dirvas 30-40kg. Rūgščiose (pH4,1-4,5) sunkesnėse dirvose kalkių išbarstoma 40-50kg/a, o lengvesnėse 25-30kg/a. Vidutiniškai rūgščiose (pH 4,6-5,0) sunkesnėse dirvose kalkių beriama 15-30kg/a, o lengvesnėse jų visiškai nereikėtų.
Vietoj kalkių tinka ir kreida. Naudojant ne grynas kalkes arba kreidą, o su įvairiomis priemaišomis, normas reikėtų didinti.
Prieš sodinant slyvas, dirvą reikėtų sukultūrinti bent iki 30-40cm gylio. Tai patogiausia padaryti giliai ariant ar perkasant žemę. Prieš gilųjį žemės įdirbimą išberiamos kalio bei fosforo trąšos. Vienam arui reikia po 5-6kg kalio sulfato ir dvigubo superfosfato. Jei vietoj šių trąšų beriamos kitos trąšos, turinčios mažiau kalio ir fosforo, jų kiekis atitinkamai didinamas.
Fosforo ir kalio trąšos, išbertos dirvos paviršiuje, į gilesnius sluoksnius sunkiai prasiskverbia. Dėl to išbėrus jų daugiau prieš gilųjį žemės dirbimą, sudaromos šių trąšų atsargos gilesniuose dirvožemio sluoksniuose.
Labai gerai, kai prieš gilųjį žemės dirbimą patręšiama organinėmis trąšomis (bent po 1t/a). Organines trąšas iš dalies gali pakeisti sideratą(lubinai, garstyčios, vikiųavižų mišinys ir kt.). Jie sėjami pavasarį ir tuoj po žydėjimo apariami (apkasami).
Tiek kalio ir fosforo trąšas, tiek ir kalkes į dirvą reikėtų išberti prieš gilųjį žemės dirbimą, kad jos patektų į gilesnius sluoksnius. Tačiau jas barstyti tuo pačiu metu nepatartina, nes kalkės su trąšomis sudaro augalams neprieinamus junginius. Dėl to kalkes reikėtų išbarstyti metais anksčiau arba giliai įdirbus žemę.
Jeigu prieš gilųjį žemės dirbimą organinių trąšų nėra, dėl to pergyventi nereikėtų, jomis bus galima tręšti vėliau, jau pasodinus slyvas.
Kai viso slyvynui skirto ploto giliai suarti negalima, rudenį kasamos apie 35-40 cm gylio ir ne mažesnio kaip 1-1,5m skersmens duobės. Kasant duobę, paviršinio sluoksnio žemė metama į vieną krūvą, o apatinio – į kitą. Po to duobė išlyginama, abiejų sluoksnių žemės sumaišomos ir pridedama kiekvienam duobės kvadratiniam metrui po 8-10 kg organinių trąšų ir po 50-60g dvigubo superfosfato ir kalio sulfato. Rūgščiose dirvose beriama 200-500g/m2 kreidos ar kalkių.
Šias kalkines trąšas reikia vengti maišyti su kalio arba fosforo trąšomis. Jos beriamos į atskirus užpilamos duobės sluoksnius. (Geriausia būtų kalkines trąšas išberti metais anksčiau.) Kalio, fosforo ir kalkiniu trąšų normų didinti nereikėtų
Neturint organinių trąšų, į užkasamą duobę pilama vien tik paviršinė žemė, imant jos trūkstamą kiekį iš aplinkos. Podirvis paskleidžiamas aplinkoje.
Slyvynui ruošiamoje žemėje turi būti išnaikintas varputis ir kitos daugiametės piktžolės.
Piktžoles sėkmingai galima sunaikinti, palaikius bent 2-2,5mėn. juodąjį pūdymą. Pūdyme piktžolės naikinamos mechani niu būdu tik pradėjusios želti. Labai svarbu neleisti piktžolėms per daug suželti, nes jos šakniastiebiuose sukaupia medžiagų atsargas tolesniam žėlimui. Naikinant tik pradėjusias želti piktžoles, šakniastiebiai išsenka ir žūsta.
Pavasarį slyvas patariama sodinti kuo anksčiau. Tai padaryti nesunku, jei slyvoms duobės iškasamos iš rudens, o iš jų išmesta žemė supilama į kauburėlį. Kauburėlyje žemė greičiau pradžiūsta ir ja patogiau užberti sodinamų slyvų šaknis.
Ruošiantis šlaite auginti slyvas, reikėtų nepamiršti, kad vasarą, per sausras, jas teks laistyti. Dėl to sodinimui žemė ruošiama taip, kad išliejamas vanduo susilaikytų ir susigertų į žemę, o ne nutekėtų.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here