genejimas slyvos

Slyvų genėjimo taisyklės yra tos pačios, kaip ir obelų. Kadangi slyvos yra ne tokios ištvermingos ir trumpiau gyvena, tai genint siekiama paansktinti jų derėjimą ir iš slyvynui skirto ploto gauti gausų bei geros kokybės vaisių derlių, padidinti vaismedžių ištvermingumą žiemą.
Slyvų, kaip ir visų vaismedžių, antžeminė dalis turi aiškų liemenį, kuris auga vertikaliai. Liemens apatinė dalis iki pirmosios šakos vadinama kamienu. Liemens vidurinė dalis yra išsišakojusi. Stambiausios šakos vadinamos pagrindinėmis skeletinėmis šakomis. Jos paprastai išlieka per visą slyvos amžių. Tarp jų užauga menkesnės, laikinos šakos, kurios būna tik antjaunų vaismedžių. Vėliau, retinant vainiką, jos išpjaustomos.
Stambios šakos apauga smulkiomis, derančiomis šakomis. Jos ant vaismedžių turėtų būti nuolat atnaujinamos, nes ant jaunų šakų užauga geresni vaisiai.
Jauniausios šakos yra ūgliai. Metų pabaigoje jie vadinami metūgliais. Ilgiausi metūgliai užauga ant stambių šakų ir liemens viršūnėse. Žemiau jų, antras ūglis (metūglis) išauga smailiu kampu beveik tokio pat ilgio kaip viršutinis. Sis antras ūglis (metūglis) vadinamas konkurentu.
Lapų pažastyse susidaro pumpurai, kurie, esant lapams, vadinami akutėmis, o jiems nukritus – pumpurais. Pumpurai gali būti vegetatyviniai (iš jų išauga nauji ūgliai) arba žiediniai (iš jų susidaro žiedai). Dalis pumpurų nesprogsta, lieka miegantys. Patrumpinus arba atlenkus šaką arba šakos galui nušalus, iš miegančių pumpurų išauga ūgliai.
Slyvos dažniausiai genimos trim būdais: retinimu, trumpinimu ir atlenkimu. Retinant nupjaunama visa šaka, vaisinė šąkutė, metūglis, ūglis ar net vaisiai. Šakas išretinus, vainikai geriau apšviečiami, dėl to lapai produktyviau gamina organinę medžiagą. Išretinus vaisines šakutes, nuskynus dalį žiedų ir vaisių, pagerėja vaisių kokybė. Retinamasis genėjimas vaismedžio augimą mažai skatina.
Trumpinant nupjaunamos slyvos šakos, vaisinės šakutės, metūglio ar ūglio viršūnė. Taip genint sužadinamas miegančių pumpurų sprogimas ir ūglių augimas. Trumpinamasis genėji
mas dar vadinamas atnaujinamuoju genėjimu. Jis augimą labiau skatina, jei vaismedžiai išgenimi prieš vegetacijos pradžią, ir mažiau – išgenėjus vegetacijos metu.
Ūglius, metūglius ir šakas atlenkus iš vertikalios padėties į horizontalią, stabdomas augimas ir skatinamas žiedinių pumpurų susidarymas. Be to, atlenktų šakų ir metūglių pumpurų daugiau sprogsta (mažiau jų lieka miegančių). Atlenkti ūgliai, metūgliai ar šakos fiksuojami tarpusavyje perpinant ar pririšant špagatu prie liemens, apatinių šakų ar kuoliukų.
Genėjimo laikas slyvoms parenkamas atsižvelgiant į vaismedžių būklę. Jaunos slyvos genimos kiek galint mažiau, o derančios – daug. Silpnai genimos slyvos anksčiau pradeda derėti. Stipriai genint derančias slyvas, nuolat atjauninamos smulkios šakos, palaikoma gera vaismedžio būklė. Dėl to kasmet gaunamas geros kokybės derlius, o vaismedžiai gerai pasiruošia žiemojimui.
Mūsų klimato sąlygomis slyvoms reiktų formuoti tokius vainikus, kuriuos reikia minimaliai genėti. Vienas iš tokių vainikų galėtų būti artimas natūraliam. Jį formuojant vaismedžiui leidžiama augti gana laisvai. Genint patvarkomos šakos, kad nesusidarytų dvišakumų, kad jos viena kitos nestelbtų, kad vaismedis neužaugtų aukštesnis kaip 3-3,5 m. Pradėjusios derėti slyvos genimos daugiau. Nupjaunama viršūnė, trumpinamos pagrindinės šakos, retinamas vainikas.
Antras iš tinkamų vainikų būtų kombinuotas vainikas. Jis iš pradžių formuojamas kaip artimas natūraliam. Vėliau (trečiais-ketvirtais sode augimo metais) ištįsusios šakos atlenkiamos eilių kryptimi. Ištįsusias į viršų ir į šonus šakas atlenkus eilių kryptimi, susidaro plokščias vainikas. Iš vertikalios padėties į horizontalią padėtį atlenktos šakos silpniau auga, aktyviau formuojasi generatyviniai organai (žiediniai pumpurai). Taip paankstinamas derėjimas.
Trečias iš labiau tinkamų slyvoms vainikų gali būti aukštinis-retašakis. Šis vainikas yra panašus į artimą natūraliam. Pagrindinės skeletinės šakos numatomos formuojant vainiką. Trumpinant metūglius vainikas užauga kompaktiškas.
Kadangi jaunas slyvas reikia nestipriai genėti, joms suformuoti kurį nors klasikinį vainiką sudėtinga ir turbūt nereikėtų stengtis. Formuojant vainiką, pirmiausia reikėtų taikytis prie natūralaus vaismedžio vainiko ir panaudoti visas genėjimo priemones, skatinančias jaunas slyvas anksti derėti.
Formuojant jaunas ir vėliau genint derančias slyvas, ypatingą dėmesį reikėtų kreipti į saulės šviesos, tenkančios slyvyno plotui, racionalų panaudojimą. Yra nustatyta, kad lapai produktyviai gamina organinę medžiagą ir užauga gražūs vaisiai, kai jų šakoms tenka apie 50 proc. tiesioginės saulės šviesos. Taigi nedaug galima laimėti, suformavus tankų aukštą vainiką. Tačiau daug būtų galima laimėti, vaismedžio šakas vienodai nestoru sluoksniu paskleidus visoje slyvynui skirtoje juostoje. Šito siekiant iškyla uždavinys vaismedžių augimą į viršų riboti ir sudaryti galimybę šakoms plėtotis eilių kryptimi.
Genint slyvas reikėtų laikytis šių pagrindinių taisyklių:
1. Skeletines šakas išauginti tvirtai suaugusias su liemeniu. Suaugimo tvirtumas priklauso nuo: a) jų šakojimosi kampo; b) liemens ir šakos storumo santykio ir c) kitų šakų artumo. Tinkamiausias šakojimosi (išaugimo, atsišakojimo nuo liemens) kampas yra 45-50°. Kai kampas būna mažesnis, šaka su liemeniu suauga silpnai, dėl to esant gausiam derliui, stipriam vėjui, jos gali atplyšti. Plonesnė šaka už liemenį su juo suauga tvirtai, o vienodo storumo – sudaro dvišakumus, kurie dažnai atplyšta.
2. Vešliai augančias, bet dar nederančias slyvas reikia genėti (ypač trumpinti) labai mažai. Geriau šakas atlenkti iš vertikalios padėties į horizontalią
padėtį. Pradėjusios gausiai derėti slyvos genimos stipriai (kad derėjimas nustelbtų augimą).
3.Trumpinant metugius reikėtų atsiminti, kad tos pačios slyvos labai patrumpinti metūgiai naujų ūglių užaugina nedaug, tačiau jie esti ilgi. Jeigu visi slyvos metūgliai nelabai trumpinami, naujų išauga daug, bet jie esti trumpesni. Tos pačios slyvos vieną metūglį patrumpinus labai, o kitą nelabai – būna atvirkščiai. Ši vaismedžio reakcija panaudojama slyvos šakų augimui reguliuoti genint (per daug augančias šakas stipriau genint pristabdomas jų augimas).
4. Genint atsimintina, kad vertikaliai augančios šakos linkusios daugiau auginti vegetatyvines dalis (medieną) ir mažiau šakotis (daugiau jų pumpurų lieka miegančių). Horizontalesnės šakos auga silpniau, derėti pradeda anksčiau ir dera gausiau. Tokių šakų miegančių pumpurų lieka mažiau. Šią slyvų savybę reikėtų panaudoti atskirų šakų derėjimui paankstinti ir jų augimui susilpninti.
5. Retinant vainikus reikia išpjauti vertikaliai augančius ūglius arba metūglius, o palikti – užimančius horizontalesnę padėtį.
6. Reikia atsiminti, kad genint slyvas prieš pumpurams sprogstant, skatinamas medienos augimas, o genint vasarą – gausesnis derėjimas.
7. Trumpinamuoju genėjimu vaismedžių augimą reikia griežčiau riboti jiems pradėjus gausiau derėti.
8. Formuojant slyvų vainiką, apatines skeletines šakas palikti ilgesnes, viršutines – trumpesnes (šakų galai turėtų baigtis viename aukštyje arba sudaryti plataus kūgio formą).
9. Genint jaunus vaismedžius, vainiką galima palikti tankesnį, o derančių – jis turi būti pakankamai išretintas (apšviestas). Retinant pirmiausia reikia nupjauti vaismedžio viršūnę.
10. Genint derančius vaismedžius, žiūrėti, kad derėjimas nenustelbtų augimo, kad ant senų stambių šakų nuolat išaugtų naujų ūglių, kurie turi keisti senas, smulkias, derančias šakas.
11. Atjauninant vaismedžius reikia nupjauti skurdžiai augančius šakų galus.
12. Reikia atsižvelgti į genimų slyvų būklę ir veislės augimo bei derėjimo savybes.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here