slyvu kenkejai

 

Slyvinis juodasis pjūklelis (Hoplocampa mihuta Christ.j – kenkia slyvoms.
Žiemoja lervos kokonuose dirvoje iki 10 cm gylyje. Pavasarį lervos virsta lėliukėmis. Suąugėliai pjūkleliai išskrenda į5-6 dienos prieš slyvų žydėjimą. Suaugėliai pjūkleliai blizgančiai juodos spalvos su geltonos spalvos kojomis ir 2 poromis peršviečiamų sparnų su rudomis gyslomis. Pradėjus slyvoms žydėti ima dėti kiaušinius. Patelės įpjauna kiaušdėtimi butono taurelę ir padeda ten kiaušinį. Viena patelė padeda 20-30 kiaušinių, vadinasi ji sugadina tiek pat žiedų. Lervos išsirita susidarius slyvų užuomazgoms. Lervos lenktos, žalsvai balsvos spalvos arba oranžiškai geltonos spalvos su ruda galva ir 10 porų kojų. Lervos išgraužia vaisių minkštimą, po to pažeidžia kauliukus. Vaisius užteršia ekskrementais panašiai kaip obuolinis vaisėdis. Per savo gyvenimą lerva pažeidžia 4-6 vaisius. Užaugusios lervos išlenda iš vaisiaus, prasigraužusios apvalią angelę. Vaisiaus vidus užpildytas tamsiai rudomis išskyromis, turinčiomis būdingą blakės kvapą.
Ypač žalingas slyvinis juodasis pjūklelis šiltais drėgnais metais. Pažeisti vaisiai pradeda kristi jau birželio mėnesio pirmoje pusėje. Kartais šis pjūklelis sunaikina iki 95 proc. derliaus.
Apsaugos priemonės
1. Rudenį perkasti dirvą aplink slyvas, sunaikinsime dalį žiemojančių lervų.
2. Prieš žydėjimą apsiniaukusiomis dienomis arba anksti ryte nukratyti ant audeklo ar
brezento pjūklelius suaugėlius ir juos sunaikinti.
3. Nuo medžių nukrėsti pažeistas užuomazgas, nukritusias surinkti ir sunaikinti, kol neišėjusios lervos.
4. Dirvą po medžiais palaistyti pelenų šarmu (50g persijotų medžio pelenų 1 kibirui vandens). Žydėjimo metu dirvą po slyvomis laistyti taip paruoštu šarmu. 400g pelenų 10 min. virinama 10l vandens, paliekama nusistoti, po to nukošiama, gautas skystis atskiedžiamas 8 kartus. 10l gauto skysčio įdedama 1g karbamido. Laistoma vakare – sunaikinama dalis išskrendančių suaugėlių.
5. Po žydėjimo, užsimezgus slyvų vaisiams purkšti entobakterinu ar bitoksibacilinu; sunaikinsime dalį jaunų lervų.

Slyvinis geltonasis pjūklelis (Hoplocampa f lava L.) kenkia slyvoms.
Žiemoja lervos 10-15 cm gylyje. Pavasarį virsta lėliukėmis. Suaugėliai pjūkleliai pradeda skraidyti prieš pat slyvų žydėjimą ir ankstyvosioms slyvoms bei vyšnioms žydint. Sauaugėliai gelsvai pilkos spalvos su rudais ūseliais ir tamsiai geltonais sparnais. Išsiritę pjūkleliai kurį laiką maitinasi žiedų nektaru. Kiaušinius deda į butonus arba į neprasiskleidusius žiedus. Patelė kiaušdėtimi prapjauna žiedo odelę ir į susidariusią kišenėlę padeda po vieną kiaušinį. Lervos išsirita po 10-14 dienų ir įsigraužia į užuomazgą. Jos išgraužia minkštimą ir pažeidžia dar nesukietėjusį kauliuką. Lervos yra geltonai rudos spalvos su ruda galva ir 10 porų kojų.
Lerva suauga maždaug per mėnesį. Per tą laiką ji pažeidžia 6 vaisius. Per metus išsivysto viena generacija.
Tais metais, kai slyvinio geltonojo pjūklelio būna gausiai, lervos pažeidžia beveik visas užuomazgas ir jos pirma laiko nukrinta. Apsaugos priemonės tos pačios kaip ir nuo slyvinio juodojo pjūklelio.

Vyšninis pjūklelis audėjas (Neuro tomą nemoralis L.)- plačiai paplitęs kenkėjas. Jo lervos kenkia slyvoms, vyšnioms, trešnėms.
Lervos žiemoja dirvoje, kokonuose. Suaugėliai pjūkleliai pradeda skraidyti skleidžiantis vyšnių pumpurams. Jie juodos spalvos, galva su baltomis dėmėmis ar juostomis. Antenos juodos, kojos geltonos spalvos, sparnai permatomi su juodomis gyslomis. Patelės kiaušinius deda krūvelėmis ant apatinės lapų pusės. Kartais ant lapo randama 100 ir daugiau kiaušinių. Po 8-10 dienų išsirita lervos. Jos yra 10-12 mm ilgio, žalios, per nugarą eina tamsus dryželis. Galva, krūtinės skydelis, kojos juodos spalvos. Jaunos lervos apipina voratinkliniais siūlais vieną arba kelis lapus. Augant lervoms, voratinkliniai lizdai didėja. Jie pradžioj e būna šviesiai rudos spalvos, vėliau patamsėja ir tampa murzinai rudos spalvos. Šiuose lizduose besimaitinančios lervos yra apsaugotos nuo lietaus ir kitų nepalankių aplinkos faktorių. Lervos neriasi 5 kartus ir po nėrimosi keičia savo maitinimosi vietą. Todėl augalai, ant kurių yra pjūklelio audėjo, būna ištisai apraizgyti voratinkliu.
Liepos pabaigoje lervos išeina iš lizdų ir eina į dirvą žie-
moti. Lervos žiemoja 20-25 cm gylyje.
Apsaugos priemonės
1. Pastoviai purenti dirvą po kauta vaisiniais, rudenį perkasti.
2. Individualiuose soduose surinkti voratinklinius lizdus su lervomis ir sunaikinti.

Slyvinis vaisėdis (Laspeyresia funebrana Tr.) – pagrindinis slyvų kenkėjas. Vaisėdžio lervos taip pat pažeidžia kaukazinių slyvaičių, persikų, abrikosų vaisius.
Žiemoja vikšrai storuose voratinkliniuose kokonuose ant kamienų, po žievės atplaišomis, kartais dirvos paviršiuje. Vikšras 10-14 mm ilgio, rožinės spalvos. Iš nugaros pusės spalva intensyvesnė, iš pilvo pusės blyškesnė. Lėliukėmis virsta pavasarį, tose vietose, kur žiemojo. Lėliukės fazė trunka 12-20 dienų. Drugiai iš lėliukių išsirita pasibaigus slyvų žydėjimui. Drugiai maži. Išskleistų sparnų plotis 5-6 mm. Priekiniai sparnai pilki ar rudi su violetiniu atspalviu. Išoriniu sparnų pakraščiu eina šviesesnė juostelė, perkirsta juodų taškelių linijomis. Užpakaliniai sparnai šviesiai rudi.
Patelės kiaušinius deda ant vaisių. Išsiritę vikšrai įsigraužia į vaisių ir maitinasi jo minkštimu. Jie išgraužta aplink kauliuką minkštimą, užteršdami išgraužtas vietas ekskrementais. Pažeisti vaisiai nustoja augti, įgauna violetinį atspalvį ir nukrinta žemėn. Kol vikšras užauga, jis sunaikina kelis vaisius. Suaugę vikšrai išlenda iš pažeistų vaisių ir eina į žiemojimo vietas.
Slyviniam vaisėdžiui išplitus, netenkama daug derliaus,
Apsaugos priemonės
1. Nedideliuose soduose sistemingai rinkti ir naikinti nukritusias slyvas.
2. Pastoviai purenti dirvą po vaismedžiais, rudenį perkasti.
3. Medžiuose drugių skraidymo metu pakabinti indus su duonos arba džiovintų vaisių gira.

Vaismedinė voratinklinė kandis (Yponomeuta padella L.) – kenkia slyvoms, vyšnioms, trešnėms, šermukšniams, gudobelėms ir kt.
Žiemoja iš kiaušinių išsiritę vikšrai ant šakučių po skydeliais, kuriais patelė padengia kiaušinių krūveles.
Pavasarį vikšrai išeina iš po skydelių ir pereina ant besiskleidžiančių lapų, kur maitinasi skeletuodami jų paviršių. Vikšrai gyvena grupėmis voratinklinėse gūžtose, susuktose iš kelių lapų. Vikšrai 12-18 mm ilgio, pilkai gelsvos spalvos, ant nugarėlės yra 2 ištisinės juodų taškų eilės. Vikšrai maitinasi beveik mėnesį. Po to jie baltuose kokonuose gūžtose virsta lėliukėmis. Vaismedinės voratinklinės kandies kokonai gūžtose pasiskleidę po vieną. Po poros savaičių iš lėliukių išskrenda drugiai, kurie skraido liepos mėnesį. Drugiai išskleistų sparnų plotyje 18-22 mm. Priekiniai sparnai balti su juodais taškeliais, išorinis pakraštys apvestas pilkos spalvos blakstienėlėmis, užpakaliniai
sparnai rusvai pilki. Kiaušinius deda krūvelėmis, padengdami skydeliais, kurie apsaugo juos nuo nepalankių oro sąlygų.
Apsaugos priemonės
1. Surinkti nuo medžių kandies lizdus su vikšrais arba kokonais.
2. Jaunus vikšrelius galima sunaikinti purškiant kraujažolių, pelynų, česnakų nuovirais.
3. Esant gausiai kenkėjų, apipulti augalai purškiami entobakterino arba karbofoso tirpalu.

Slyvinis lapsukis (Hėdyapruniana Hb.)- kenkia slyvoms, nors randami vikšrai ant šermukšnių ir obelų.
Žiemoja jauni vikšrai. Pavasarį jie išlenda iš žiemojimo vietų slyvų pumpurams skleidžiantis. Vikšrai apgraužia pumpurus, butonus, lapus. Jie yra šviesiai žalios spalvos su juodomis karpelėnis., Galva ir sprando skydas juodi. Lėliukėmis virsta birželio mėnesį. Birželio pabaigoje liepos pradžioje iš lėliukių išskrenda nedideli drugiai. Išskleistais sparnais jie būna 7-8 mm pločio. Priekinio sparno pamatinė dalis melsvai juoda, su tamsiai pilkomis linijomis. Kita sparno dalis gelsvai balta su rusvomis apnašomis. Sparno išorinis pakraštys tamsiai rudas, viršūnė juosva. Užpakaliniai sparnai rusvai pilkos spalvos, su baltomis blaks- tienėlėmis. Drugiai kiaušinius deda ant lapų. Išsiritę vikšrai skeletuoja apatinę lapų pusę. Vasaros pabaigoje vikšrai išsislapsto į žiemojimo vietas. Žiemoja jie po pumpurų žvyneliais, žievės plyšiuose ir kt.
Apsaugos priemonės
1. Slyvinio lapsukio apipulti augalai purškiami entobakterino, bitoksibacilino arba dendrobacilino tirpalu. Kaip ir prieš kitus lapus graužiančius vikšrus galima purkšti karbofoso tirpalu.

Slyvinis miltamaris (Hyalopterus piuni Goeffr.)- vienas iš svarbiausiųjų slyvų kenkėjų.
Slyvinis miltamaris ovalus apie 2,5-2,8 mm ilgio, melsvai žalsvas, padengtas pilkšvomis miltelių pavidalo vaškinėmis išskyromis. Jo sifonai ir uodegėlė rusvi. Žiemoja kiaušiniai žievės nelygumuose, šakučių pažastyse ir prie pumpurų. Pavasarį, vidutinei oro temperatūrai pakilus iki 80C, išsirita pirmosios lervos. Masiškai amarai išplinta slyvoms peržydėjus. Gyvena jie didelėmis kolonijomis lapų apatinėje pusėje. Pažeisti lapai išblunka, jų pakraščiai užlinksta į apačią, ūgliai nustoja augti, užuomazgos pradeda byrėti. Vasaros viduryje pradeda kristi lapai ir neprinokę vaisiai. Pažeisti vaismedžiai būna užteršti saldžiomis amarų išskyromis ir lervų išnaromis, juose įsiveisia safrofitiniai grybai, sukeliantys suodligę.
Birželio mėnesį pasirodo sparnuoti amarai ir dalis jų migruoja ant nendrių. Rudenį išsivysto dvilytė generacija ir apvaisintos patelės deda žiemojančius kiaušinius ant slyvų.
Apsaugos priemonės
1. Pavasarį iki pumpurų brinkimo purkšti ovicidais arba nitrafenu. Vegetacijos metu – karbofosu, žaliojo muilo arba ūkiško tirpalu.
2. Prieš žydėjimą slyvas purkšti anabazino sulfato arba karbofoso tirpalu.
3. Nuolat naikinti piktžoles, sodo kaimynystėje nendres (kaip tarpinį augalą maitintoją).

Slyvinė gumbadarė erkutė (Eriophyes similis Nal.)-soduose gana dažna. Žiemoja suaugusios erkutės ant jaunų šakučių, žievės plyšiuose, po pumpurų žvyneliais ir kitose vietose. Pavasarį, lapams skleidžiantis, jos išeina iš žiemojimo vietų ir įsiskverbia į lapų parenchimą. Pažeisdama lapus erkutė pažeidžia augalo mitybos ir kvėpavimo procesą, sumažėja augimas ir derėjimas. Ši erkutė kenkia visą vasarą. Ant pažeistų lapų atsiranda maišelių formos gumbeliai, kurių viršutinėje pusėje yra angelės, pažeisti lapai pageltonuoja.
Apsaugos priemonės
1. Prieš žiemojančias erkutes purškiama ovicidais.
2. Prieš žydėjimą ir po žydėjimo purškiama koloidinės sieros suspensija. Pakartotinai purškiama kas 10- 15 dienų.

Akacijinis skydamaris (Parthenolecanium corni Bouchė) – polifaginis kenkėjas. Dažnai kenkia slyvoms. Patelė 3-6 mm ilgio, ovalo formos, išgaubta, ruda ar raudonai ruda, blizganti. Kūno pakraščiuose yra eilė neryškių skersinių raukšlių, o užpakaliniame gale – siauras plyšys. Patelės nejudrios. Patinai už pateles mažesni, sparnuoti.
Žiemoja lervos ant kamienų ir šakų žievės. Pavasarį oro temperatūrai pakilus iki +8°C, lervos eina ant jaunų šakų žievės ir ten pastoviai prisitvirtina. Patelės gegužės mėnesį pradeda dėti kiaušinius, o birželio mėnesį išsiritusios lervos keliauja ant lapų, kur maitinasi iki rudens. Lervos smulkios, žalsvai gelsvos spalvos, judrios. Stipriai apipulti augalai pradeda skursti, prieš laiką numeta lapus, silpniau dera.
Apsaugos priemonės
1. Apniktus augalus iki pumpurų brinkimo purkšti nitrateno tirpalu.
2. Po žydėjimo purkšti trichlormetafoso tirpalu.

Slyvinis cigarsukis (Rhynchitęs cupreus L.)- kenkia slyvoms, vyšnioms, trešnėms, abrikosams, šermukšniams, gudobelėms.
Žiemoja vabalai po nukritusiais lapais, dirvoje ir žievės plyšiuose. Slyvinio cigarsukio vabaliukai 3,5-4,5 mm ilgio, bronzinio, rausvai varinio blizgesio, apaugę ilgais plaukeliais (dėl spalvos kartais vadinami „variniais straubliukais“).
Pavasarį vaismedžių pumpurams išbrinkus vabaliukai išeina iš žiemojimo vietų. Jie išėda brinkstančius pumpurus. Pažeisti pumpurai nudžiūsta ir nubyra. Vėliau pažeidžia žiedus, žiedkočius ir jaunus vaisius. Patelės kiaušinius deda į vaisių užuomazgas, išgrauždamos jose gilias duobutes, kurias užkemša ekskrementais. Padėjusi kiaušinį, patelė pagraužia vaiskotį. Lerva vystosi vaisiuje, kuris ima vysti ir nukrinta. Slyvinių cigarsukio patelė gali padėti 60-120 kiaušinių. Vadinasi, esant jo gausiai, padaromi dideli nuostoliai. Iš nukritusių vaisių lervos išlenda ir eina į dirvą, kur 1-3 cm gylyje virsta lėliukėmis. Iš lėliukių rudenį išsirita vabalai, kurie minta lapais, išgrauždami juose duobutes. Po šalnų jie pereina į žiemojimo vietas.

Obelinis cigarsukis (Rhynelutes bacchus L.)- kenkia slyvoms, trešnėms, vyšnioms, abrikosams, obelims.
Žiemoja vabalai po nukritusiais lapais, kartais dirvos paviršiuje. Pavasarį, vidutinei oro temperatūrai pakilus virš +8°C jie išeina iš žiemojimo vietų. Pradžioje obelinis cigarsukis koncentruojasi ant slyvų, vyšnių, trešnių, vėliau – ant obelų. Vabalai maitinasi 2-3 mėn. Jie 4,5-6,5 mm ilgio, purpuro raudonumo, kartais turi violetinį, auksišką ar žalsvą atspalvį, metalo blizgesį. Antenos ir letenėlės violetinės spalvos.
Pavasarį vabalai išgraužia žiedpumpurius, ūglius, lapus. Pažeisti butonai nudžiūsta ir nukrinta. Vaismedžiams peržydėjus ima maitintis užuomazgomis. Kiaušinius deda į vaisius. Vaisiuose išgraužia duobutes, į duobutę padeda kiaušinį ir užkemša ekskrementais. Tuo pačiu vaisius užkrečia puvinio monilija sporomis. Patelė, padėjusi kiaušinį, pakanda vąiskotį ir po kiek laiko vaisius nukrinta. Viena patelė gali padėti iki 200 kiaušinių. Užkrėsti puviniu ir lervų pažeisti vaisiai palaipsniui džiūsta, mumifikuojasi ir nukrinta. Lervos iš nukritusių vaisių išlenda ir eina į dirvą, kur virsta lėliukėmis. Rudenį iš lėliukių išsirita vabalai, kurie maitinasi išgrauždami vaisinius pumpurus (naikina sekančių metų derlių). Į žiemojimo vietas išsiskirsto tuoj po šalnų.
Apsaugos priemonės
1.Rudenį ir pavasarį po vaismedžiais perkasti dirvą.
2. Vidutinei oro temperatūrai pakilus iki +10°C rytais vabaliukus nupurtyti nuo vaismedžių ant audeklo ar polietileno plėvelės ir surinkus sunaikinti.
3. Surinkti krituolus, kol iš jų neišėjusios lervos, ir užkasti juos 0,5 m gylyje.
4. Esant gausiai cigarsukių, augalus prieš žydėjimą purkšti karbofosu.

Mažasis žiemsprindis (Operophtera brumata L.)- vienas iš labiausiai paplitusių sodo ir miško kenkėjų. Jo vikšrai gali maitintis ant 200 augalų rūšių. Kenkia obelims, kriaušėms, gudobelėms, vyšnioms, slyvoms, abrikosams, erškėčiams ir daugeliui lapuočių medžių.
Žiemoja kiaušiniai ant plonų šakučių prie pumpurų. Kiaušiniai geltonai oranžinės spalvos. Iš jų pavasarį vaismedžių pumpurams skleidžiantis išsirita vikšrai. Vikšrai gelsvai žalios spalvos su rusva galva, tamsia juostele per nugarą, šonuose yra trys baltos juostelės. Suaugę vikšrai būna apie 28 mm ilgio. Žiemsprindžio vikšrai, kaip ir kitų sprindžių, turi 5 poras kojų.
Pradžioje žiemsprindžių vikšrai maitinasi sėklavaisinių ir
kaulavaisinių pumpurais, išgrauždami jų vidų, vėliau minta lapais, žiedais. Kai kuriais metais šio kenkėjo vikšrai taip nuėda lapus, kad lieka tik lapų pagrindinės gyslos. Birželio viduryje žiemsprindžio vikšrai pradeda leistis į dirvą, kur 5-10 cm gylyje virsta lėliukėmis. Rudenį iš lėliukių išsirita drugiai. Patinų ištiestų sparnų plotis 28-30 mm gelsvai rusvos spalvos su tamsiomis neryškiomis skersinėmis linijomis. Skersai pilkų užpakalinių sparnų eina dvi neryškios linijos. Patelių sparnai sunykę, jos skraidyti negali. Į medžius kiaušinių dėti patelės ropoja kamienais. Viena patelė gali padėti iki 350 kiaušinių. Drugiai paprastai ritasi rugsėjo III dekadoje. Tačiau jeigu vasaros antroji pusė būna sausa, suau- gėliai pasirodo tik spalio mėnesį. Lietingas spalis ir lapkritis žiemsprindžiams turi neigiamos įtakos, nes tuo metu jie poruojasi ir deda kiaušinius.
Soduose žiemsprindžiai kartais nugraužia iki 80 proc. lapų. Tokie augalai iš naujo ataugina lapus vasaros viduryje, tačiau jie blogiau dera ateinančiais metais, blogiau žiemoja.
Apsaugos priemonės
1. Pavasarį, esant gausiai žiemsprindžių, sodus purkšti karbofoso arba entobakterino tirpalu.
2. Individualiuose soduose žiemsprindžių apipultus augalus galima purkšti įvairių augalų, turinčių insekticidinių savybių (pelyno, tabako, pentiniaus, česnako ir kt.) nuovirais.
3. Rugsėjo pradžioje ant augalų kamieno uždėkime lipnias gaudymo juostas, prie kurių prilimpa patelės, beropodamos į medžius kiaušinių dėti.
4. Ant kamienų uždėti gofruoto popieriaus gaudymo juostas, kurios tvirtai užveržiamos viršuje (rugsėjo mėn.), į jas susirenka patelės ir, negalėdamos aukštyn į medį ropoti, čia sudeda kiaušinius. Lapkričio pabaigoje juostos nuimamos ir sunaikinamos.
5. Per vegetacijos periodą tikslinga purenti po augalais dirvą, sunaikinama dalis žiemsprindžio lėliukių.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here