slyvu ligos

 

Šratligė. Pažeidžia visas kaulą vaisinius: slyvas, vyšnias, trešnes, abrikosus, bet daugiausia žalos padaro slyvoms. Ligą sukelia grybas CIasterosporium corpophylum (Lėv.) Aderh. (kaulavaisinis skylėgrybis).
Šratligė pažeidžia lapus, šakutes, pumpurus, jaunus ūglius, žiedus ir vaisius. Labai tipiškas ligai yra lapų pažeidimas. Anksti pavasarį ant lapų pasirodo labai smulkios, panašios į adatos dūrį, iš pradžių rausvai rudos, vėliau rudos su raudonai rudu apvadu dėmelės. Jos greitai didėja, kol pasidaro 2-5 mm skersmens, tada gali ir susilieti, o augalo audiniai dėmių vietose po 1-2 savaičių iškrinta, ir atrodo lyg šratais padarytos skylutės. Apatinėje lapų pusėje dėmėse (iki iškritimo) kartais susidaro juodos, krūvelėmis pasiskirsčiusios apnašos. Tai grybo konidijos, kuriomis grybas plinta vegetacijos metu. Ligoti lapai būna skylėti, sumažėja jų asimiliacinis paviršius. Ant pažeistų šakučių bei ūglių į žievės susiformuoja smulkios iki 5 mm skersmens, apskritos, oranžiškai rausvos spalvos dėmelės, kurių centras visada būna šviesesnis. Dėmelių vietose žievė supleišėja, ir pro plyšelius sunkiasi lipų (sakų) lašeliai. Pažeistos šakutės dažniausiai nudžiūsta. Šratligės pažeisti vaisiai būna su smulkiomis, įdubusiomis, rudomis dėmelėmis, kurios gali siekti net kauliuką. Dažnai supleišėjus vaisiaus luobelei, iš vaisių dėmelių taip pat sunkiasi lipai. Sergantys vyšnių ir trešnių vaisiai kartais dėmių vietose nustoja augti ir sudžiūsta iki pat kauliuko. Tokie vaisiai atrodo kreivi, lyg išsigimę. Šratligės pažeisti žiedai nubyra. Pažeisti pumpurai pajuoduoja arba įgauna pilkšvai rudą atspalvį, nudžiusta arba pasidengia Iipais. Ant pažeistų ūglių, šakučių ir pumpurų beveik visada susiformuoja tamsūs spuogeliai, padengti silpnu grybienos apnašu. Kai kurių autorių duomenimis, ant lapų grybas vaisia- kūnių nesudaro, o plinta (ir peržiemoja) daugindamasis ant jaunų šakučių bei ūglių. Anksti pavasarį pažeistų ūglių vietose susiformuoja sporos, kurios būna pirminės infekcijos šaltinis. Ligai plisti palankus drėgnas, šaltas oras pavasarį. Ši liga kaulavaisiniams labai žalinga: sugadina dalį vaisių, susilpnina vaismedžius, sumažina kitų metų derlingumą, nukrinta žiedai ir vaisių užuomazgos.
Šratligei atsparių slyvų veislių nėra. Kiek mažiau serga renklodai.
Apsaugos priemonės
1. Pavasarį laiku išpjaustyti ir sudeginti pažeistus ūglius, šakutes, apkasti lapus.
2. Pumpurams brinkstant purkšti Bordo skysčiu. Tuoj po žydėjimo purškimą pakartoti. Jeigu meteorologinės sąlygos palankios grybui vystytis (drėgna ir vėsu), po 12-14 dienų purkšti dar kartą.
3. Žaizdas, iš kurių teka lipai, išvalyti, dezinfekuoti vario sulfato tirpalu ir įtrinti šviežiais rūgštynių lapais.

Sidabraligė. Sukėlėjas Stereum purpureum (Pers. ex Fr.) Fr. (purpurinė pentpintė). Pažeidžia slyvas, rečiau obelis ir kitus vaismedžius bei vaiskrūmius. Sergančių slyvų lapų viršutinė pusė pasidaro lyg balzgana, sidabro arba švino spalvos, nes grybo toksinų pažeistų lapų epidermis atšoka, o tarpą užpildo oras. Lapai būna užsiraitę ir mažesni už sveikus. Ligos požymiai pirmiausia išryškėja ant žemutinių šakų paprastai birželio mėnesį. Antroje vasaros pusėje dažnai visi lajos lapai pasidaro balzgani, vėliau paruduoja ir nukrinta šiek tiek anksčiau negu sveiki vaismedžių lapai.
Grybo vaisiakūniai išauga ant žuvusių medžių kamienų, stuobrių, kelmų, dažnai ir ant apdorotos medienos. Jie būna nedidelį, minkštos konsistencijos, padriki, kartais pusiau apskriti, vienu kraštu priaugę prie substrato, 0,5-3 cm skersmens. Paprastai vienoje vietoje jų priauga labai daug ir susidaro tanki vaisiakūnių veja. Viršutinė jų pusė būna balsva, pilkšva arba gelsva su skirtingų atspalvių rievėmis bei švelniais plaukeliais. Apatinė – iš pradžių violetinė. Vėliau kreminė arba rausva; čia susiformuoja sporos. Jomis grybas ir plinta. Augantys medžiai apsikrečia pro žaizdas. Žaizdose sporos sudygsta, išauga grybiena, kuri plinta medienoje ir išskiria nuodingas medžiagas. Pastarosios vandens indais patenka į lapus. Tačiau grybienos lapuose niekuomet neaptinkama. Sidabralige sergančių slyvų mediena dažnai paruduoja.
Būna atvejų, kai vienerius metus sidabralige sirgęs medis, kitą vasarą neturi jokių ligos požymių. Taip atsitinka todėl, kad medienoje gausiai išsiskyrę sakai neleidžia grybienai plisti.
Vaisiai ant sergančių slyvų šakų dažnai visai neužsimezga, o užsimezgę – išauga smulkūs, blogesnio skonio.
Dažniausiai sidabralige serga gausiai derėję ‘Viktorijos’, ‘Ažano vengrinės’ medžiai. Atsparios šiai ligai yra ‘Ema Leperman’, ‘Skoroplodnaja’, ‘Stenly’, ‘Paprastoji vengrinė’.
Apsaugos priemonės
1. Nesužaloti medžių, o atsiradusias žaizdas užtepti sodo tepalu.
2. Pašalinti iš sodo senus kelmus bei stuobrius ir juos sudeginti.
3. Nupjauti išdžiūvusius medžius, nes ant ją formuojasi vaisiakūniai. Išgenėti ir sudeginti išdžiūvusias šakas.
4. Neauginti sidabraligei jautrių veislių.

Citosporozė. Ligą sukelia Cytospora genties grybai. Pažeidžia slyvas, kiek rečiau vyšnias, trešnes, abrikosus. Žievė apie pažeistų šakų bei kamienų vietą pradeda džiūti, įdumba, šiek tiek patamsėja. Nekrozės dėmės plečiasi į visas puses, bet daugiau išilgine kryptimi. Mirusiuose audiniuose susiformuoja juodų kauburėlių pavidalo grybo piknidės. Iš jų besiskleidžiančias sporas lietus ar vėjas užneša ant sužalotos žievės. Iš sporų išaugusi grybiena plinta žievėje ir medienos vandens induose. Veikiant grybo išskiriamoms nuodingoms medžiagoms, induose kaupiasi sakai ir juos užkemša, sulaikydami grybienos plitimą, bet tuo pačiu sutrikdydami ir medžiagų apykaitą. Dėl to pradeda džiūti atskiros šakos arba ir visas medis. Grybas žiemoja grybiena ar sporomis pažeistoje arba nudžiūvusių medžių žievėje. Citosporozė greičiau suserga apšalę, žaizdoti, nusilpę medžiai.
Apsaugos priemonės
1. Išgenėti bei sudeginti nudžiūvusias šakas.
2. Saugoti vaismedžius nuo sužalojimų.
3. Anksti pavasarį baltinti kamienus ir stambesnes šakas kalkių pienu.
4. Vegetacijos metu purkšti bordo skysčiu ar jo pakaitalais kaip nuo moniliozės.

Slyvų vaisių vyžligė. Ši liga labiau paplitusi mėgėjų, retai purškiamuose soduose. Pažeidžia slyvų ir kaukazinių slyvaičių vaisius, o kartais (retai) ir žiedus. Ligą sukelia grybas
Taphrina pruni Tul. Sergantys vaisiai augdami suplokštėja, ištįsta iki 3 cm ilgio, atrodo kaip suraukšlėtas maišas, nesudaro kauliukų. Vaisiaus minkštimas žalios spalvos, susiraukšlėjęs, karstelėjęs. Pažeisti vaisiai netinka maistui nei švieži, nei perdirbti. Sergančių žiedų būna išsigimusios visos dalys.
Liepos mėnesio pabaigoje pažeistų vaisių paviršius apsidengia baltu ar nešvariai pilku vaškiniu apnašu, kuriame yra grybo sporos. Per metus išsivysto tik viena grybo generacija, todėl pakartotinai vaisiai neužsikrečia. Slyvų vyžos ant medžių ilgai nekabo. Bręstant vaisiams, jos paruduoja ir nukrinta. Liga sparčiau vystosi, kai yra didelis santykinis oro drėgnumas ir neaukšta temperatūra (20…23°C) slyvoms žydint. Daugiausia pažeidžiamos tos slyvų veislės, kurios vėlai ir ilgai žydi. Grybas žiemoja syvų pumpuruose arba po žievės atplaišomis. Pavasarį peržiemojusios askosporos dauginasi ir užkrečia žiedus. Iš pažeisto žiedo vystosi deformuotas vaisius. Iš pradžių pažeistų vaisių būna ant paskirų šakučių, o po kelerių metų – ant viso vaismedžio.
Apsaugos priemonės
1. Surinkti ir sunaikinti pažeistus vaisius.
2. Anksti pavasarį prieš pat pumpurų brinkimą purkšti nitrafeno tirpalu arba pumpurams pradėjus skleistis bordo skysčiu arbavario sulfato tirpalu.

Rūdys. Lapų rūdėtumą sukelia grybas Puccinia pruni spinosae Per. (kryklinė dygliuotrūdė). Pažeidžia slyvų bei abrikosų lapus. Vasaros viduryje ant apatinės lapų pusės atsiranda daug šviesiai rudų, dulkingų spuogelių – utedosorų. Jų daugėja ir į vasaros pabaigą apatinė lapo pusė atrodo lyg suodina. Ligoti lapai pirma laiko nukrinta. Grybas peržiemoja nukritusiuose lapuose. Anksti pavasarį ant jų išaugusios bazi- dėsporės apkrečia geltonžiedes plukes. Pastarųjų lapuose išaugusias acidėspores vėjas užneša ant slyvų ar abrikosų lapų ir juos užkrečia. Ši liga ypač išplitusi mėgėjų soduose, kurie rečiau purškiami fungicidais.
Apsaugos priemonės
1. Deginti nukritusius lapus.
2. Purkšti Bordo skysčiu


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here