slyvu sodinukai

 

Slyvynui įveisti rečiau naudojamos šaknų atžalos, dažniausiai skiepai.
Šaknų atžalos imamos iš savašaknių, gausiai derančių ir vertingus vaisius vedančių slyvų. Iškasus atžalą, reikia įsitikinti, ar ji tikrai išaugusi iš šaknies, o ne iš sėklos. Iš šaknies išaugusi atžala turi mažai smulkių šaknų, tačiau ryškią, horizontalią storesnę šaknį, o iš sėklos išaugęs medelis tokios šaknies neturi. Iš sėklų išaugę medeliai tinka tik poskiepiams.
Šaknų atžalas patartina 1—3 metus paauginti gerai įtręštoje daržo žemėje, kad išaugtų geros šaknys. Paskui jas galima sodinti į nuolatinę auginimo vietą.
Skiepai dažniausiai gaunami iš medelyno. Jie turėtų būti vienerių metų, su geromis šaknimis, neapdžiūvę. Geriau, kai skiepai jau turi vainiką, tačiau jie gali būti ir be vainiko.
Skiepų galima užsiauginti ir patiems. Poskiepiams auginti pasirenkama bebaigiančių nokti kaukazinių slyvaičių. Iš jų išimami kauliukai, kurie tuojau stratifikuojami, t. y. sumaišomi su 2—3 kartus didesniu kiekiu rupaus upės smėlio, žvyro ar išvirintų pjuvenų. Prieš sumaišant sėklos apie 3 paras mirkomos vandenyje. Sumaišytos sėklos 2—3 savaites laikomos įprastinėmis lauko sąlygomis, o vėliau — sunešamos į vėsią patalpą, kurioje palaikoma 0—10°C temperatūra (geriausia 3—7°C).
Sėklas galima sėkmingai stratifikuoti ir be substrato. Jos supilamos drėgnos į polietileninius maišelius, iš pradžių laikomos 18—20°C temperatūroje, o vėliau buitiniame šaldytuve (apačioje). Taip stratifikuojamas sėklas tenka dažnai vėdinti (kas savaitę perplauti šaltu vandeniu).
Prieš pat užšąlant, sėklos sėjamos į medelyną 70—80 cm tarpueiliais ir apie 5—6 cm gyliu.
Nurodytu būdu paruoštos ir pasėtos sėklos baigia stratifikuotis dirvoje ir pavasarį sudygsta.
Vėlai surinktos ir netinkamai ruoštos sėklos gali kartais ir nesudygti. Dėl to dalį sėklų reikėtų pasėti į dėžutes, jas pastatyti lauke ir palikti iki pavasario. Atėjus šalčiams, dėžutės pridengiamos eglišakėmis ir durpėmis, kad per žiemą nesušaltų. Pavasarį dygstantys daigeliai iš karto pikuojami į medelyną.
Iš rudens geriau sėti antrametę sėklą. Ją ruošti galima vėlai, po to sumaišyti su smėliu ar žvyru ir laikyti drėgnai lauke iki kito rudens, o rudenį — pasėti.
Pavasarį sudygusios slyvos retinamos paliekant vieną nuo kitos apie 10 cm atstumu. Tuščiose vietose pasodinami daigai, išrauti iš tankių vietų arba iš dėžučių. Persodinti daigai gausiai paliejami.
Poskiepių priežiūra nesudėtinga. Plotą reikia laikyti švarų, be piktžolių, negiliai supurenti, mulčiuoti -durpėmis, o augalus saugoti nuo amarų ir ligų. Mažiau derlingoje žemėje reikia papildomai tręšti azoto trąšomis.
Gerai prižiūrimi poskiepiai iki rugpjūčio mėnesio vidurio užauga pieštuko storumo ar net storesnį.Tokius medelius jau galima akiuoti. Akiavimui parenkamas šiltas oras (vidutinė paros temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip +17°C).
Akutės geriau prigyja, kai medelyne žemė yra drėgna. Per sausras žemę gerai būtų palaistyti (norma 20—30 litrų vandens vienam kvadratiniam metrui).
Akiavimui skiepūgliai imami nuo sveikų ir derlingų vaismedžių. Geriausi skiepūgliai yra vidutinio ilgumo, nupjauti nuo saulės gerai apšviestų šakų ir augantys horizontaliai ar kiek pasvirę. Labai vešlūs, ilgi ūgliai (vilkūgliai) skiepijimui taip pat galėtų tikti, jeigu jie yra pakankamai subrendę. Tačiau jų akutėmis paskiepyti medeliai linkę daugiau augti ir mažiau derėti, negu vidutiniškai išaugusių skiepūglių. Nupjautų skiepūglių tuojau nubraukiami lapai, paliekant lapkočius (lapkočiai nulaužomi akiuojant). Taip paruošti skiepūgliai susukami į drėgną audeklą ir laikomi vėsioje patalpoje.

slyvu skiepai
Prieš akiuojant poskiepių liemenėlio apatinės dalies nukarpomos šoninės šakelės, kad jos netrukdytų skiepyti. Labai išsikerojusių poskiepių šakos šiek tiek patrumpinamos. Paskui skudurėliu nuvaloma skiepijimo vieta.
Patogiausia skiepyti akutės priglaudimu. Pirmiausia ant poskiepio liemenėlio padaroma įpjova žievėje (išpjauta akutei įstatyti) ir išpjaunamas apie 3 cm ilgio žievės skydelis (labai mažai užgriebiant medienos). Paskui toks pat skydelis su jo viduryje esančia akele iš- pjaunanamas iš skiepūglio ir, nenuėmus jo nuo peilio (laikant prispaudus nykščiu), pernešamas ir priglaudžiamas prie poskiepyje išpjautos vietos. Šis skydelis nenukrinta, jei jo apatinis galas pakišamas po žieve. Taip priglaustas kultūrinės veislės skydelis su akute prispaudžiamas prie poskiepio ir aprišamas kartu su akute polichlorviniline plėvele.
Skiepas geriau prigyja, kai operacija atliekama greitai aštriu peiliu (skiepijimas turėtų užtrukti ne ilgiau kaip 30 sekundžių, o peilis — būti aštrus kaip skustuvas).
Skiepyti patariama medelio vakarų ar pietvakarių pusėje. Taip paskiepytus medelius kitais metais mažiau išlaužo vyraujantys vėjai.
Skiepai geriau prigyja, medelius apkaupus žemėmis. Tai ypač pageidautina, jei orai atšąla arba yra sausra.
Esant šiltam orui, skiepai prigyja per 10—14 dienų. Kai akutė gerai priauga prie poskiepio, aprišalą reikėtų nuimti. Patogiausia tai padaryti atkaupus žemes ir plėvelę perpjovus peiliu priešingoje skiepijimui pusėje. Perpjauta plėvelė nubraukiama nuo medelio pirštu.
Jeigu poskiepiai laiku neužauga, juos skiepyti galima ir vėliau. Jei orai šilti, skiepyti galima rugpjūčio pabaigoje ar net rugsėjo pradžioje.
Labai svarbu parinkti tinkamą aukštį. Aukštai paskiepytos slyvos medelyne kitais metais, o vėliau ir sode iš poskiepių leidžia daug atžalų (susidaro daug papildomo darbo joms nukarpyti). Paskiepijus labai žemai, akutė rudenį ar pavasarį gali išmirkti. Dėl to skiepyti reikėtų netoli žemės paviršiaus, tačiau taip, kad akutė rudenį ir pavasarį nemirktų vandenyje.
Daug kur literatūroje rekomenduojama poskiepius auginti dvejus metus. Pirmais metais jie auginami tankiai lysvėse, o antrais metais – pasodinami medelyne ir vasaros viduryje skiepijami. Taip auginant poskiepius, kultūrines veisles tenka skiepyti į antrametę medieną ir dažnai — į peraugusius poskiepius. Taip akutės blogiau prigyja, negu skiepytos į pirmamečius poskiepius. Todėl, jei tenka naudoti antramečius poskiepius, jie pavasarį trumpinami netoli žemės. Iš patrumpintų poskiepių išauginama viena atžala ir į ją vasaros pabaigoje skiepijama. Paskiepijus į pirmametę atžalą, gaunami panašūs rezultatai, kaip skiepijant į pirmamečius poskiepius.
Pavasarį, atšilus orui, pieš prasidedant vegetacijai skiepytų slyvų poskiepiai trumpinami, paliekant virš kultūrinio pumpuro apie 0,5cm ilgio stuobrelį. Trumpinti galima gerai išaštrintu sekatoriumi, dedant pjaunamąją jo dalį pumpuro pusėje. Trumpinant labai svarbu nepažeisti pumpuro. Žaizda užtepama sodo tepalu.
Augant ūgliui iš kultūrinio pumpuro, lygiagrečiai auga ūgliai ir iš poskiepio miegančiųjų pumpurų. Šias poskiepio atžalas nupjaustyti tik pasirodžius.
Trumpinant poskiepius, randama medelių su žuvusiais kultūriniais pumpurais. Jie perskie- pijami prieš pat vegetacijos pradžią slyvų skiepūgliais, paruoštais dar gruodžio mėnesį. Skiepijama pagerintu sudūrimu. Jei poskiepis storesnis už įskiepį, jų brazdai suglaudžiami viename šone. Paskiepyti medeliai aprišami polichlorviniline plėvele.
Skiepyne vasarą žemė laikoma švari, be piktžolių, paviršius supurentas. Augalai saugomi nuo amarų, lapus graužiančių kenkėjų ir ligų. Sveiki jie būna, jei purškiami insekticidais ir fungicidais kas 2—3 savaitės.
Jei medeliai auga silpnokai, pavasarį juos reikėtų patręšti azoto trąšomis.
Skiepams užaugus iki 1,1—1,2 m aukščio, nugnybama jų viršūnė su 2—3 lapais. Nugnybus viršūnę, medelis šakojasi. Kai kurių veislių skiepai šoninių šakelių augina pakankamai, kad iš jų būtų galima sudaryti vainiką. Tačiau kai kurių veislių mędelių auga nauja viršūnė, konkurentas ir dar viena dvi silpnos šoninės šakelės. Tokie medeliai genimi pakartotinai. Išpjaunamos jų viršūnės, o Jų vietoje paliekami konkurentai, kurių viršūnės taip pat nugnybamos. Taip nugenėjus, susidaro gražesnis vainikas. Silpnai augantiems skiepams vainiką sudaryti nebūtina. Jie gali likti be vainikų.
Vešliai augančių slyvų skiepai nuo vasaros vidurio netręšiami azoto trąšomis ir nelaistomi. Jei jie per ilgai auga, rugsėjo viduryje jų ūgliai pinciruojami (nugnybama viršūnė).
Spalio viduryje skiepai iš medelyno iškasami. Prieš iškasant nugnaibomi lapai. Iškastų medelių šaknys aplyginamos sekatoriumi ir pamirkomos molio skiedinyje ir tuojau laikimai apkasamos žemėmis, kurios gerai paliejamos. Taip paruošti medeliai gerai išsilaiko 1—2 savaites ir ilgiau (svarbu, kad susuktos šaknys nedžiūtų ir nerūgtų).


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here