vysniu veisles

Pasirenkant vyšnių veisles, pagrindinis dėmesys turi būti kreipiamas į jų ištvermingumą žiemą, derėjimo pradžią, derlingumą, vaisių kokybę, jų sunokimo laiką, vyšnių galima turėti du mėnesius. Ankstyvųjų veislių vyšnios sunoksta birželio pabaigoje, o vėlyvųjų – rugpjūčio pradžioje. Todėl sode auginkime tokias veisles, kad ilgiau turėtume šviežių vyšnių.
Mūsų regione yra 4 pagrindinės vyšnių veislės: ankstyva -Žagarvyšnė, vidutinio ankstyvumo – Podbielskinė (Kocho pagerinta Ostheiminė), vėlyvos -Vietinė rūgščioji ir Liubskaja. Iš perspektyvių vyšnių veislių: Turgenevka, Nord star, Paunksminė (Ša- tenmorele), Vytėnų žvaigždė ir Malinovka.

Žagarvyšnė. Ankstyva vyšnių veislė. Vaisiai prinoksta pirmoje liepos pusėje, beveik vienu metu, vidutinio stambumo (2,6 g), vienodo dydžio, apvalūs, gražūs, skanūs, vidutinio transportabilumo. Odelė tamsiai raudona, visiškai prinokusių vaisių beveik juoda. Minkštimas tamsiai raudonas, labai sultingas, minkštas, saldžiarūgštis. Sultys raudonos. Kauliukas vidutinio didumo (0,2 g), nuo minkštimo atsiskiria lengvai ir sausai. Vaisiai vartojami švieži, taip pat uogienėms, kompotams ir sultims gaminti.
Vaismedžiai auga vidutiniškai, sudaro vidutinio tankumo, svyrančiomis šakomis rutuliškus vainikus, žiemą ištvermingi. Žydėti pradeda anksti. Savidulkiai. Padauginti atžalomis vaismedžiai derėti pradeda 3-4-ais metais. Dera labai gausiai ir pastoviai. Vaisiai ant šakų laikosi stipriai. Žagarvyšnė, kaip ir daugelis kitų vyšnių veislių neatspari kokomikozei. Jos yra keletas atmainų (formų), kurios prinoksta skirtingu laiku, nevienoda vaisių kokybė. Todėl dauginant ją šaknų atžalomis, reikia žiūrėti, kokios to medžio, kurio atžalos imamos, savybės. Jis turi būti sveikas, derlingas, o vaisiai – geros kokybės.
Žagarvyšnės gerai auga aukštesnėse, nuo šaltų vėjų apsaugotose sodo vietose. Mėgsta neužmirkusius, kalkingus, purius ir puveningus priemolius.

Vietinė rūgščioji. Plačiai auginama vyšnių veislė. Vaisiai prinoksta liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje, vienu laiku, vidutinio didumo (2,6-2,9 g), vienodi, palyginti gražūs, apvalūs, patenkinamo skonio, vidutiniškai transportabilūs, lietingą vasarą serga monilioze.
Odelė blizganti, tamsiai raudona. Minkštimas raudonas, su tamsiai raudonomis gyslelėmis, purus, sultingas, saldžiarūgštis, šiek tiek aitrokas. Sultys raudonos. Kauliukas vidutinio didumo (0,3 g), prie minkštimo daugiau ar mažiau prilipęs. Vaiskotis nuo vaisiaus atsiskiria lengvai ir sausai. Vaisiai vartojami švieži, bet labiau tinka uogienei, kompotams ir sultims gaminti.
Jauni vaismedžiai auga vešliai, o pradėję derėti – vidutiniškai, auga krūmo arba medžio forma, vainikai piramidiški arba rutuliški, vidutinio tankumo, su svyrančiomis šakomis. Vaismedžiai žiemą ištvermingi, tačiau šaltomis žiemomis gali apšalti žiediniai pumpurai. Žydi vidutiniškai anksti. Savidulkė. Pasodinti į sodą vienamečiai skiepai pradeda derėti 2-3-ais metais, o atžaliniai augalai – 2-5-ais metais. Dera beveik kasmet ir palyginti gausiai. Vaisiai ant šakų laikosi stipriai. Veislė neatspari kokomikozei.
Vietinės rūgščiosios, kaip ir Žagarvyšnės yra keletas atmainų (formų), kurios skiriasi vainiko forma, derlingumu, vaisių sunokimo laiku. Derlingesnės yra su svyrančiais žemyn vainikais.
Dauginama šaknų atžalomis ir skiepijant.
Vietinė rūgščioji nereikli vietai ir dirvai. Ją galima sodinti sodo pakraščiuose, nebijo
dirvonų, bet geriau auga neužmirkusiuose, kalkinguose arba pakalkintuose priemoliuose.

Podbielskinė (Kocho pagerinta Ostheiminė). Tai viena iš skaniausių vyšnių. Vaisiai prinoksta apie liepos vidurį, ne vienu laiku, stambūs (3,5-5 g), vienodo didumo, gražūs, plokščiai rutulški, labai skanūs, vidutinio transportabilumo. Odelė blizganti, tamsiai rusvai raudona. Minkštimas purpurinis su šviesiomis gyslelėmis. Kauliukas vidutinio didumo (0,4 g), nuo minkštimo atsiskiria lengvai ir sausai. Vaiskotis nuo vaisiaus atsiskiria lengvai ir sausai. Vaisiai vartojami švieži desertui ir labai tinka perdirbimui.
Vaismedžiai auga vešliai, sudaro vidutinio tankumo, plokščiai rutuliškus vainikus, žiemą vidutiniškai ištvermingi, šaltomis žiemomis nušąla žiediniai pumpurai, taip pat dalis vaisinių šakelių. Žydi anksti. Apsidulkina kryžmiškai. Geriausios dulkininkės veislės: Anglų
ankstyvoji, Rastunja, Žagarvyšnė. Derėti pradeda 3-4-tais metais. Iš pradžių dera kasmet, bet negausiai, vėliau susilpnėjus augimui, dera vidutiniškai gausiai. Vaisiai ant šakų išsidėstę pavieniui, laikosi pakankamai stipriai. Veislė pakankamai atspari kokomikozei. Dauginama skiepijant. Reikli vietai ir dirvai. Norint gauti bent vidutinį derlių, ją reikia auginti su veisle dulkininke.

Liubskaja. Sena rusų selekcijos vyšnių veislė. Vaisiai prinoksta liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje, ne vienu metu, gana stambūs (3,5-4 g), vienodi, gražūs, patenkinamo skonio, transportabilūs. Lietingais metais serga monilioze. Vaisių forma širdiška, iš šonų šiek tiek suspausta. Odelė tamsiai raudona, blizganti. Minkštimas tamsiai raudonas, su šviesiomis gyslelėmis, minkštas, sultingas, rūgštus, šiek tiek aitrokas. Kauliukas stambus (0,3 g), nuo minkštimo atsiskiria pusiau laisvai. Vaiskotis nuo vaisiaus atsiskiria lengvai ir sausai. Labiau tinka perdirbimui (uogienių, kompotų, sulčių gamybai), negu vartoti šviežius.
Vaismedžiai vidutinio augumo, apvaliais, skėstašakiais, vidutinio tankumo vainikais, svyrančiomis šakomis, žiemą vidutiniškai ištvermingi, tačiau žiediniai pumpurai – ištvermingi. Žydi vėlai. Savidulkė. Derėti pradeda 3-4-tais sode augimo metais, o 6-7-tais metais dera geriausiai. Dera gausiai, vos pastebimai pramečiuoja. Vaisiai ant šakų laikosi stipriai. Veislė neatspari kokomikozei. Dauginama skiepijant ir atžalomis. Dirvai reikli. Gerai auga tik derlingose dirvose.

Žukovskaja. Vaisiai prinoksta liepos pabaigoje, vienu metu, stamboki (3,5-4 g), elipsiški, gražūs, skanūs, geros prekinės vertės, transportabilūs. Odelė blizganti, tamsiai raudona. Minkštimas standus, raudonas, sultingas, saldžiarūgštis, aromatingas. Kauliukas vidutinio stambumo (0,3 g), lengvai atsiskiria nuo minkštimo. Vaiskotis nuo vaisiaus atsiskiria lengvai ir sausai. Vaisiai vartojami švieži ir perdirbami.
Vaismedžiai vidutinio ar stipraus augumo, žiemą ištvermingi, tačiau šaltesnėmis žiemomis žiediniai pumpurai gali apšalti, vainikai vidutinio tankumo, apvalūs, svyrantys. Žydi vėlai. Ne- savidulkė. Geriausios veislės dulkininkės: Liubskaja, Vladimirinė, Paunksminė. Derėti pradeda 3-4-tais sode augimo metais, dera pastoviai, derlingi. Vaisiai ant šakų laikosi stipriai. Veislė palyginti atspari grybinėms ligoms. Dauginama skiepijant. Dirvai ir vietai taip pat reikli, kaip ir kitos vyšnių veislės.

Paunksminė (Šatenmorelė). Tai viena iš įdomesnių vyšnių veislių. Vaisiai prinoksta liepos pabaigoje, beveik vienu metu, stambūs (4-4,5 g), vienodo didumo, elipsiški, patrauklios išvaizdos, gero skonio, aukštos prekinės vertės, transportabilūs. Odelė blizganti, tamsiai raudona su rusvu atspalviu. Minkštimas tamsiai raudonas, purus, saldžiarūgštis, sultingas, silpno aromato. Sultys raudonos. Kauliukas vidutinio didumo (0,3 g), lengvai atsiskiria nuo minkštimo. Vaiskotis nuo vaisiaus atsiskiria lengvai ir sausai. Vaisiai vartojami švieži ir perdirbimui.
Vaismedžiai vidutinio augumo, sudaro apvalios formos, vidutinio tankumo vainikus, žiemą vidutiniškai ištvermingi. Žydi vėlai. Savidulkiai. Derėti pradeda 2-3-iais sode augimo metais, dera beveik kasmet, gausiai. Vaisiai ant šakų laikosi stipriai. Vaisius sunku skinti su koteliais, todėl juos rekomenduojama kirpti žirklėmis arba skinti be kotelių. Veislė vidutiniškai atspari ligoms. Dauginama skiepijant. Vietai ir dirvai reikli. Mėgsta šiltesnes sodo vietas ir derlingas dirvas.

Turgenevka. Vaisiai prinoksta liepos viduryje, vienu metu, patrauklios išvaizdos, gero skonio, aukštos prekinės vertės, širdiškos formos. Vidutinė vieno vaisiaus masė 4-5 g. Odelė blizganti, prinokusių vaisių tamsiai raudona. Minkštimas raudonas, minkštas, sultingas, saldžiarūgštis, aromatingas. Sultys raudonos. Kauliukas vidutinio stambumo (0,3 g), nuo minkštimo atsiskiria gerai. Vaiskotis nuo vaisiaus atsiskiria laisvai, tačiau šiek tiek drėksta. Vaisiai vartojami švieži ir perdirbimui.
Vaismedžiai vidutinio augumo, sudaro tankius, piramidinius vainikus, ištvermingi žiemą, auga medžio formos. Žydi vidutiniškai anksti. Iš dalies savidulkiai, tačiau geresnį derlių duoda, kai apsidulkina su tuo pačiu metu žydinčiomis vyšniomis: Vladimirine, Rovesnica, Tambovčanka. Derėti pradeda 3-4-ais metais pasodinus į sodą, dera kasmet, derlingi. Vaisiai ant šakų laikosi tvirtai. Vidutiniškai atspari kokomikozei. Dauginama skiepijant. Medelyne skiepai auga vešliai. Vietai ir dirvai ypatingų reikalavimų nekelia.

Nord star. Amerikietiškos kilmės vyšnių veislė. Į mūsų šalį pateko iš Lenkijos, labai perspektyvi mėgėjiška vyšnių veislė. Vaisiai prinoksta liepos viduryje, vienu metu, vidutinė vaisiaus masė 3-3,5 g, gana vienodo didumo, patrauklios išvaizdos, gero skonio, transportabilūs, apvaliai širdiškos formos. Odelė blizganti, prinokusių vaisių tamsiai raudona. Minkštimas raudonas, sultingas, saldžiarūgštis, su vyšnioms būdingu aromatu. Sultys raudonos. Kauliukas vidutinio stambumo (0,28 g), nuo minkštimo atsiskiria lengvai ir sausai. Vaisiai vartojami švieži ir perdirbimui.
Vaismedžiai medelyne auga vešliai, sode yra vidutinio augumo, vidutinio tankumo piramidiškais vainikais, pakankamai ištvermingi žiemą. Žydi vidutiniškai anksti. Savidulkė. Derėti pradeda 3-4-ais sode augimo metais, labai derlingi, dera pastoviai. Vaisiai ant šakų laikosi palyginti stipriai. Pakankamai atsparūs ligoms. Lapai intensyviai žali, blizgantys, dauginama skiepijant. Vietai ir dirvai reikalavimai tokie pat kaip ir kitų vyšnių.

Malinovka. Vaisiai nunoksta liepos viduryje, vienu metu, stambūs (4,3g), apvalūs, gražūs, gero skonio, transportabilūs, aukšto prekinio rūšingumo. Odelė rožinė, visiškai prinokusių vaisių tamsiai raudona. Minkštimas raudonas, sultingas, minkštas, saldžiarūgštis. Kauliukas stambokas (0,4 g), lengvai atsiskiria nuo minkštimo. Vaisiai vartojami švieži ir perdirbimui.
Vaismedžiai, vidutinio augumo, ištvermingi žiemą, vainikai rutuliški, tankūs, kompaktiški, Laikoma, kad jie ištvermingesni už Liubskaja vaismedžius. Derėti pradeda 4-5-tais sode augimo metais, dera pastoviai, gausiai, derlingumu pralenkia Liubskają. Vaisiai ant šakų laikosi pakankamai stipriai. Vaismedžiai nors ir gausiai dera, tačiau vaisių iš tolo nematyti, nes juos dengia vešli lapija. Todėl varnėnai vaisius mažiau puola nei kitų vyšnių veislių. Kokomikozė pažeidžia kaip ir kitas veisles. Dauginama skiepijant.

Vytėnų žvaigždė. Nauja perspektyvi vyšnių veislė, sukurta Vytėnų bandymų stotyje 1973 m. Vaisiai prinoksta liepos pirmoje pusėje, vienu metu, vidutinė vieno vaisiaus masė 4-5 g, gana vienodo didumo, gražūs, skanūs, transportabilūs, apvalios formos. Odelė blizganti, tamsiai raudona. Minkštimas tamsiai raudonas, minkštas, sultingas, saldžiarūgštis, su vyšnioms būdingu aromatu. Sultys raudonos. Kauliukas nedidelis (0,25 g), nuo minkštimo atsiskiria gerai. Vaiskotis nuo vaisiaus atsiskiria lengvai ir sausai. Vaisiai vartojami švieži desertui ir perdirbimui.
Vaismedžiai medelyne auga vešliai, vidutinio arba silpno augumo, vainikai apvalūs, vidutinio tankumo su svyrančiomis šakomis, ištvermingi žiemą. Žydi vidutiniškai anksti. Savidulkė. Derėti pradeda 3-ais sode augimo metais, dera kasmet, gausiai. Vaisiai ant šakų laikosi stipriai. Vidutiniškai atsparūs kokomikozei. Vieta ir dirva reikalinga tokia pat kaip ir kitoms vyšnių veislėms. Dauginama skiepijant.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here