vysniu ligos

 

Vyšnių kokomikozė. Ligą sukelia grybas Coccomyces hiemalis Higg (kaulavaisinis pur- purgrybis). Liga išplitusi visur, kur auginamos vyšnios, trešnės, abrikosai, slyvos, tačiau daugiausia žalos padaro vyšnioms.
Lietuvoje kokomikoze sergančios vyšnios aptiktos 1961 metais. Per keletą metų vyšnių kokomikozė išplito visoje šalyje ir vyšnios, ėmė masiškai džiūti. Šiuo metu pradėjus dauginti atsparesnes veisles, vyšnių vėl daugėja.
Liga pažeidžia lapus, vaiskočius, jaunus ūglius ir uogas. Artėjant vidurvasariui, sergančių lapų viršutinėje pusėje matomos smulkios, rausvai rudos dėmelės, kurių sparčiai daugėja. Jos susilieja tarpusavyje ir apima didelę lapalakščio dalį. Lapų apatinėje pusėje, rusvose dėmelėse po epidermiu formuojasi smulkūs rausvi kūneliai – grybo acervuliai. Esant drėgnam orui, jų vietose lapo epidermis išlinksta ir praplyšta. Tuomet išsiveržia balzgana ar kiek rausva sporų masė ir padengia dėmelės paviršių. Dėmelės lyg ir susilieja ir apima visą lapo plokštelę. Pažeisti lapai prieš laiką gelsta ir nukrinta jau liepos mėnesio pradžioje. Pažeisti vaiskočiai ruduoja ir pasidengia balzganais arba rausvais spuogeliais, kuriuose taip pat susiformuoja grybo sporos. Pastarąsias išplatina lietaus nutykš- tantys lašai ir vėjas. Sergantys vaisiai pasidengia įdubusiomis, palyginti stambiomis rudos spalvos dėmelėmis su balzganu ap
našu. Daugiau pažeidžiamos vėlyvųjų veislių vyšnios, kurios išauga neskanios, pavandenijusios, mažai sukaupia cukrų.
Ligos plitimui labai palankūs drėgni orai, dažni lietūs pavasarį bei nusilpę medžiai. Optimalios ligos sukėlėjo vystymuisi sąlygos yra didelis santykinis oro drėgnumas artimas 100 proc. ir 23…25°C oro temperatūra. Labai didelę reikšmę ligos vystymuisi turi krituliai, iškritę pirmomis dienomis po užsikrėtimo. Rudeniop ligos sukėlėjas produkuoja mikrokoni- dijas, kuriomis plinta baigiantis vegetacijai.
Parazitas žiemoja sirgusiuose lapuose bei ūgliuose. Apie gegužės mėnesio vidurį peržiemojusių lapų apatinėje pusėje susiformuoja tamsiai rudi, apskriti grybo vaisiakūniai su sporomis, kurios ir yra pirminės infekcijos šaltinis.
Stipriai ligos pažeisti lapai pradeda kristi nuo medžių dviem mėnesiais anksčiau laiko. Jau liepos pabaigoje rugpjūčio pradžioje nukrinta 60-80 proc. lapų, o jauni medžiai ir visai apsinuogina. Dažnai prasideda antrinis ūglių augimas. Nusilpę dėl ankstyvo lapų nukritimo medžiai kitus 1-2 metus nedera, mažiau priauga, pasidaro neatsparūs šalčiams ir dažnai apšąla arba ir visai žūsta. Liga ypač žalinga drėgnais metais. Daugiau žalos padaro jauniems medžiams.
Atsparių šiai ligai veislių nėra.
Apsaugos priemonės
1. Sugrėbti ir sudeginti arba užkasti nukritusius lapus.
2. Anksti pavasarį iki pumpurų brinkimo purkšti nitrafeno tirpalu.
3. Purkšti Bordo skysčiu: pirmą kartą po žydėjimo, antrą – po 15-20 dienų, trečią – nuskynus uogas. Jeigu liga labai išplitusi, purškimą po 15 dienų pakartoti.
4. Rudenį, pradėjus kristi lapams (arba viena – dviem savaitėmis anksčiau), nupurkšti karbamido tirpalu. Šis purškimas labai naudingas jauniems medžiams ir tais metais, kai liga buvo smarkiai išplitusi.
5.Taikyti tinkamą agrotechniką, laiku patręšti rekomenduojamomis trąšų normomis, saikingai laistyti, purenti pomedžius, naikinti piktžoles.

Moniliozė. Liga plačiai išplitusi visur, kur tik dauginami kaulavaisiniai, ir laikoma viena iš pavojingiausių. Sukelia grybas Monilia laxa Ehr. (slyvinė monilija). Parazituoja vyšnias, trešnes, abrikosus, slyvas, obelis, kriaušes.
Liga pažeidžia žiedus, lapus, ūglius, vaisius. Pirmieji ligos požymiai pastebimi vaismedžiams žydint: kai kurių šakučių žiedai staiga paruduoja, nudžiūsta ir lieka ilgą laiką kaboti ant šakų, nenumesdami žiedlapių. Tai ypač būdinga vyšnioms. Vėliau lapai paruduoja ir susisuka, jauni ūgliai nudžiūsta. Kartais ant nudžiūvusių lapų ir žiedų drėgname ore susidaro pilkšvos, dulkingos karputės, kurių paviršiuje būna grybo sporos. Sparčiai besivystanti liga gali pažeisti visas žiedines šakutes. Toks medis atrodo lyg nudegęs.
Pirmą kartą masiškai vaismedis grybo sporomis apsikrečia žydint. Spora, patekusi ant besiskleidžiančio žiedo, sudygsta, išaugina grybieną, kuri įsiskverbia į žiedo užuomazgą ir žiedkotį. Iš žiedkočio grybiena patenka į vaisinę šakutę, ir išplinta karnienos plaušuoše. Jeigu grybiena vystosi ratu ir apima visą šakutę, ji nudžiūsta, ant jos augantys ūgliai taip pat nudžiūsta. Moniliozė ypač pavojinga vaismedžiams, kurių žiedynai išsidėstę ant stambesnių šakų, nes tada gali žūti ištisos skeletinės šakos.
Vasarą liga toliau vystosi ant vaisių, sukeldama rudąjį vaisių puvinį. Iš pradžių vaisiai užsikrečia nuo pavasarį žuvusių šakučių bei žiedynų arba nuo žiemojančių, mumijomis virtusių vaisių. Ant pradėjusių pūti vaisių iš pradžių būna nedidelė tamsiai ruda dėmelė, kuri greitai plinta ir apima visą vaisių. Apsikrečia vaisiai per mechaniškai arba vabzdžių pažeistą odelę. Puviniu gali užsikrėsti ir sveika odele vaisiai, jeigu jie liečiasi su pūvančiu. Po kurio laiko supuvę vaisiai pasidengia smulkiomis (0,5-1,5 mm skersmens) pilkšvomis, pakrikai išmėtytomis karputėmis. Kai kada supuvę vaisiai tampa juodi, lyg lakuoti (ypač jei pūvant trūksta šviesos), mumifikuojasi. Dauguma pažeistų vaisių nukrinta, bet kai kurie lieka kaboti ant medžių iki sekančio pavasario. Žiemoja grybas pažeistuose žiedynuose, ūgliuose, šakutėse ir mumifikuotuose vaisiuose. Moniliozės vystymąsi skatina šaltas, drėgnas oras anksti pavasarį, vaismedžių žydėjimo metu bei vasarą.
Moniliozė yra lėtinė liga. Palankiomis sąlygomis, plisdamas vandens indais, grybas per keletą metų gali visai nudžiovinti vaismedį. Lietuvoje moniliozė daugiausia žalos padaro vyšnioms, abrikosams, kitiems vaismedžiams – mažiau pakenkia. Atsparių ligai veislių nėra.
Apsaugos priemonės
1. Išpjaustyti ir sudeginti visas pažeistas šakutes, ūglius, žiedynus bei surinkti ir užkasti mumifikuotus vaisius rudenį. Pavasarį, praėjus 15-20 dienų po vyšnių žydėjimo, išpjaustyti moniliozės pažeistas šakutes, užgriebiant 10-20 cm sveiko audinio.
2. Sistemingai rinkti ir užkasti nukritusius vaisius bei pūvančius ant medžių.
3. Anksti pavasarį iki pumpurų brinkimo arba vėlai rudenį (lapams nukritus) nupurkšti medžius ir dirvą po medžiais nitrafeno tirpalu.
4. Vegetacijos metu purkšti Bordo skysčiu

Lapų džiūsna. Tai pavojinga vyšnių liga, nors paplitusi ne visuose soduose. Ja taip pat serga trešnės ir abrikosai. Ligos sukėlėjas grybas Gnomonia erytrostoma (Pers. ex Fr.) Auersw. (raudonžiotė gnomonia). Pažeidžia lapus ir vaisius. Ant sergančių lapų atsiranda gelsvų, greit nuruduojančių ir tarpusavyje susiliejančių dėmelių. Pažeisti lapai džiūdami parausta, užsiriečia į apačią ir lieka kaboti iki pavasario. Lapų apatinėje pusėje susiformuoja rausvai rudi, smulkūs kūneliai – grybo piknidžiai. Piknosporomis ligos sukėlėjas plinta per vasarą. Peržiemojusiuose lapuose susidaro rausvai rudi kūneliai – periteciai, kuriuose susidariusios – sporos būna pirminės infekcijos šaltinis ir apkrečia lapus pavasarį. Pažeisti vaisiai būna įvairiai deformuoti, atrodo lyg išsigimę. Kiek pakaboję ant medžio, jie nukrinta.
Apsaugos priemonės
1. Surinkti ir sudeginti nukritusius lapus.
2. Anksti pavasarį iki pumpurų brinkimo purkšti Bordo skysčiu

„Raganų šluotos“. Ligą sukelia grybas Taphrina cerasi (Fuck.) Sad. Grybas pažeidžia vyšnių ir trešnių šakas. Pažeistose vietose išauga lygiagretūs, silpnai išsivystę ūgliai, primenantys šluotą. Tokių ūglių lapai būna smulkesni, gelsvai žalsvi, raukšlėti, dažnai žemyn užsiraičiusiais kraštais. Raukšlėtų lapų gali būti ir ant normaliai išaugusių ūglių. Vidurvasarį apatinėje lapų pusėje atsiranda pilkšvos, panašios į vašką apnašos. Jas sudaro lapų paviršiuje palaidai išaugę grybo vaisiakūniai – aukšliai su aukšliasporėmis. Nuo lapų jos patenka į šakų žievėje esančias žaizdeles arba tarp pumpurų žvynelių ir ten žiemoja. Pavasarį sudygsta ir užkrečia augalą. Pradėjusi vystytis grybiena jaudina miegančius pumpurus ir jie išsprogsta. Tokiu būdu ir išauga aprašytosios „raganų šluotos“. Žiemoja parazito grybiena sergančiose šakutėse, o aukšliasporės – žievės žaizdelėse ir tarp pumpurų žvynelių. Ligps apimtos šakutės per kelerius metus nudžiūsta. Medžiai su tokiomis „šluotomis“ būna nederlingi – žiedai ant jų neišsivysto. Be to, jos silpnina medį, sunaudodamos dalį maisto
medžiagų. Lietuvoje ši liga nereta. Ja dažniau serga vietinės rūgščiosios bei žagarvyšnės.
Apsaugos priemonės
1. Rudenį išpjaustyti susidariusias „raganų šluotas“.
2. Pavasarį, prieš pumpurų brinkimą purkšti nitrafeno tirpalu


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here