apsauga nuo pauksciu

Nykūs būtų sodai be paukščių, be jų spalvų, giesmių. Labai daug gero jie padaro naikindami žalingus sodams vabzdžius bei jų lervas. Todėl mūsų soduose ir gyvenvietėse keliami inkilai, įrengiamos lesyklos, visaip stengiamasi privilioti kuo daugiau ir įvairesnių paukščių, nes vieni jų mėgsta vienus kenkėjus, kiti -kitus.
Dauguma paukščių nėra absoliučiai naudingi ar žalingi. Pavyzdžiui, varnėnai yra labai naudingi, tačiau vasarą, atskridę iš Šiaurės, kartais visiškai nulesa vyšnias, trešnes. Jie tarsi atsiima iš mūsų duoklę už tą didžiulį darbą, kurį jie padaro pavasarį, sunaikindami begales laukų, sodų ir miškų kenkėjų. Daug žalos jie padaro ir kituose kraštuose. Prancūzijoje ginti derliui nuo varnėnų sudaryta net speciali grupė. Kartais žalos pridaro žvirbliai, strazdai, kėkštai ir kiti paukščiai.
Paukščius nuo vyšnių, slyvų atbaidyti galima optinėmis, akustinėmis ir mechaninėmis priemonėmis. Dauguma paukščių bijo blizgančių, mėlynų ar skaisčiai raudonų judančių daiktų. Todėl kuosoms, varnoms, žvirbliams ir varnėnams baidyti rekomenduojama pakabinti mėlynas ar skaisčiai raudonas nedideles vėliavėles. Jas galima suverti ant plonos vielos ar špagato (po 2-3 metre) ir kabinti aplink krūmus ar medžius ant karčių, apie 20 cm virš medžių vainiko. Net ir silpnam vėjeliui pučiant, jos plevena ir baido paukščius.
Panašiai veikia ant plonos vielelės ar siūlo suverti blizgančios skardos gabaliukai, konservų dėžutės, veidrodėliai, kompaktiniai diskai ir kiti saulės spindulius atspindintys daiktai. Paukščiai mažiau lanko ir tuos medžius, kurių kamienai nutepti kalkėmis.
Pastebėta, kad varnėnai, kovai, varnos ir kuosos kurį laiką nelanko tų vietų, kur mato paukščių lavonus. Tam galima daryti netikrus paukščius, pavyzdžiui, prie lentelės prikalti varnos sparnus arba vanagų maketus, išpjautus iš faneros, lentų ar pagamintus iš plonos skardos. Nudažyti pilkšvai rusva spalva maketai viela ar plona virvute pririšami prie karties ir pakabinami virs medžių ar virš lauko kultūrų. Geresnis poveikis būna, kai dirbtinis vanagas, vėlelio pučiamas, sūpuoja. Tokia baidyklė varnas atbaido maždaug 40m spinduliu, o strazdus ir varnėnus maždaug 5m spinduliu, arba nuo 1-2 medžių.
Kai vyšnios tankiai susodintos, tai varnėnai vaisius kartais lesa (skridę iš vainiko šono arba apačios. Jiems atbaidyti vainiko išorėje, prie storesnių šakų, siūloma pakabinti apie 70 cm ilgio ir 15 cm pločio lenteles su įstrižomis, ryškia nudažytomis raudonomis ir baltomis juostelėmis. Iš abiejų pusių prie lentelės pritvirtinami veidrodėliai ar blizgančio metalo 10 cm skersmens skritulėliai. Vienam medžiui reikią 2-3 lentelių.
Varnėnus ir žvirblius nuo vyšnių neblogai atbaido kačių galvos, padarytos iŠ storo kartono ir iš abiejų pusių nudažytos Juodais aliejiniais dažais. Galvos su Išpjautomis akimis, trikampe nosimi ir ūsais pakabinamos laisvai ant siūlo. Jos juda net silpnam vėjeliui pučiant.
Vienas patikimiausių, tačiau brangokas ir reikalaujantis nemaža darbo būdas, tai vaismedžių uždengimas po tinklais. Tinklas turi būti iš plonų siūlų, kad paukščiai negalėtų atsitūpti. Ant braškių, uogakrūmių ir vyšnių galima ištempti senus su 35-40 mm akutėmis žvejų tinklus, nudažytus mėlyna ar oranžine spalva.
Dideliuose soduose varnėnai ir strazdai nuo vyšnių baidomi šūviais ir kitais akustiniais būdais. Šauliui tykoti paukščių tenka apie 16 val. Vienas žmogus tokiu būdu tegali apsaugoti tik 1-2 ha.
Galima mėginti drauge veikti paukščių regėjimą ir klausą. Pavyzdžiui, ant karties virš medžių iškeliami traškantys malūnėliai iš blizgančio metalo ar iš butelių su išmuštais dugnais padaryti varpeliai.
Ilgainiui tų pačių priemonių paukščiai ima nebebijoti. Todėl baidymo būdų reikia prasimanyti daugiau ir dažnai, maždaug kas dvi savaitės juos keisti, nuskynęs vyšnias, slyvas, trešnes, tuojau juos nuimti.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here