Aronija dauginama vegetatyviniu būdu (atlankomis, auginiais, krūmų dalijimu, skiepijimu) ir sėklomis. Vegetatyvinis dauginimas, išskyrus akiavimą, yra nespartus. Akiavimas nepaplitęs, nes iki pastarųjų dienų pasaulyje dar neišvesta nė viena aronijos veislė. Sodininkai mėgėjai daugiausia ją daugina atlankomis ir auginiais.

Aronija skiepijama tuo pačiu laiku ir tokiais pat būdais, kaip ir obelys. Geriausiai prigyja ir vešliausiai vystosi, įskiepyta į paprastojo šermukšnio poskiepį. Dažniausiai skiepijama 0,5- 1,5 m aukštyje. Į vytelės pavidalo poskiepį įdėjus 3-4 akutes, susidaro aronijos vainikėlis. Jei įskiepis šakotas, numatytos akiuoti šakelės anksti pavasarį sutrumpinamos iki 5-6 cm ilgio,, o nereikalingos pašalinamos. Aronijos įskiepiai yra atsparūs žiemos šalčiams ir jauni pradeda derėti, be to, iš jų užauga stambūs vaisiai ir gaunamas geras derlius.

Skiepeliai ne tokie patvarūs, kaip sėjinukai, 4odėl juos naudinga ilgesniam laikui pririšti. Įskiepiui nulūžus ar sušalus, reikia išauginti paprastojo šermukšnio liemenėlį ir vėl įakiuoti aronijos akutes.

aroniju sodinimas

Dauginant žaliais auginiais, pradedančių medėti motininių augalų ūgliai piaun’ami per patį žydėjimą. Jaunesnių krūmų apatinė ūglio dalis greičiau išleidžia šaknis. Sodinimo dieną ūgliai supiaustomi 5-7 cm ilgio atkarpomis su 1-2 tarpubambliais. Apatinis piūvis daromas po pumpuru, viršutinis – 7-10 cm virš pumpuro. Apatiniai lapai (1-2) pašalinami, o viršutinis paliekamas. Auginiai sudedami į indą su vandeniu ir laikomi „užpavėsintoje vietoje, kol išleidžia šakneles. Po to sodinamos šaltuose inspektuose į paruoštus 15-20 cm gylio griovelius. Į juos įpilamas 10-15 cm sluoksnis šviežios velėninės žemės, sumaišytos lygiomis dalimis su puvenomis, o ant viršaus užpilamas 4- 5 cm storio stambaus, išplauto upės žvyro sluoksnis. Neturint inspektų, žemėje galima iškasti 160X160 cm pločio ir 18X20 cm gylio duobę, kuri aptveriama 25-30 cm aukščio lentomis, o vėliau uždengiama inspektų rėmais.

Dauginant sumedėjusiais auginiais, ūglius patogiausia paruošti iš rudens, nes kovo arba balandžio mėn. nuplauti ūgliai gali būti apšalę.

Per žiemą jie laikomi smėlyje, paliekant kyšoti tik jų viršūnes. Auginiai turi būti su 2 pumpurais, 5-6 cm ilgio. Jie sodinami į dėžes arba į inspektus. Žemė ruošiama taip pat, kaip ir žaliems auginiams. Auginiai smeigiami nuožulniai 5 cm atstumu. Inspektuose palaikoma 20-25° temperatūra, o dėžės laikomos patalpoje. Rudeniop įsišaknijusieji auginiai sodinami į paruoštą dirvą daigyne.

Dauginant atžalomis ir atlankomis, augalų paprastai būna silpnos šaknys. Tik nedidelė dalis sodinukų tinka sodinti j nuolatinę vietą.

Dauginama vegetatyviškai, ypač skiepijimu, tais atvejais, kai norima gauti vertingų naujų formų bei veislių, sodinukų.

aroniju ukis

Dauginant sėklomis, palikuonims persiduoda visos motininės augalų savybės. Patogiausia sėklas imti iš vaisių išspaudų. Susmulkintos, 5 cm storio sluoksniu paskleistos išspaudos džiovinamos pavėsyje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 30-35° temperatūroje. Sėklos atskiriamos tankiais sietais ir baigiamos džiovinti paskleistos apie 0,5 cm storio sluoksniu. Kadangi jos labai smulkios (viename kilograme jų telpa maždaug 40 000), todėl jas reikia laikyti tankaus audeklo maišuose arba dėžėse. Be to, susmulkintas išspaudas galima dėti ant tankaus sietelio ir sėklas išplauti vandeniu. Paruoštos sėklos kuo greičiausiai maišomos su smėliu arba durpėmis.

Juodavaisės aronijos sėklos sunkiai dygsta, nes joms sudygti reikalingos tam tikros sąlygos, kuriose vystysis jų gemalas. Rudenį pasėtos sėklos mūsų krašto sąlygose pavasarį nesudygsta arba prasikala tik pavieniai daigeliai.

Kad sėklos geriau dygtų, jos stratifikuojamos, tai yra sumaišomos su smėliu arba durpėmis. Geriau tinka durpės. 1 kg sėklų imami 2 kg nerūgščių durpių. Tačiau net po 8 mėnesius trukusios stratifikacijos sudygsta vos 5-6% sėklų.

Kadangi stratifikuojamos stambesnės ir smulkesnės, pribrendusios ir ne visiškai subrendusios sėklos, todėl jų sudygimo laikas nevienodas.

Literatūroje nurodoma keletas savitų ir sudėtingų stratifikavimo būdų. Paprasčiausias būdas- aronijos sėklas dėžėse susluoksniuoti su kelis kartūs didesniu smėlio kiekiu, laikyti lauke ir laistyti. Po pirmų didesnių šalnų, gausiai palaisčius, dėžes įdėti į 50-60 cm gylio duobę, ant viršaus supilti 30-40 cm aukščio kauburėlį ir apdengti lapais bei eglišakėmis.

Lietuvos sąlygomis sėklos stratifikuojamos Lapkričio mėn. jos susluoksniuojamos su smulkiomis durpėmis. Gruodžio mėn. laikomos šiltoje (12-16° temperatūroj) patalpoje. Sausio mėn. dėžės perkeliamos, į vėsesnę (6-8° temperatūros) patalpą. Vasario mėn. jos vėl laikomos šiltoje (12-16° temperatūros) patalpoje ir tikrinamas sėklų daigumas. Jeigu yra išbrinkusių, su prasikalusiomis šaknelėmis sėklų, dėžės pernešamos į ledainę ( + 2, -3° temperatūros) ir laikomos joje iki pavasario sėjos.

Per visą stratifikavimo laikotarpį sėklas reikia 2 kartus per savaitę pamaišyti, saikingai laistyti (kad, suspaudus saują durpių su sėklomis, nevarvėtų vanduo, o masė išlaikytų formą).

Altajaus sodininkystės bandymų stotyje, kur pirmiausia aronija pradėta auginti, nustatytas sudėtingas, bet veiksmingas sėklų stratifikavimo būdas, ir gautas didžiausias, iki 80-90%, sėklų daigumas. Tačiau tam reikia daug darbo jėgos, didelio rūpestingumo ir nemaža priemonių. Tai įmanoma tik stambiuose sodininkystės ūkiuose.

Šiuo būdu sėklos stratifikuojamos 3-4 mėnesius. Todėl ne vėliau kaip gruodžio mėn. pabaigoje-sausio pradžioje jos supilstomos po 200-300 g į. reto audinio maišelius, kurie vieną parą mirkomi švariame, kambario temperatūros vandenyje (18-20°). Po to maišeliai su sėklomis laikomi 7-10 dienų 12-14° temperatūroje ant lentynų ir tiek pat dėžėse su ledu (0°), kaip nurodyta žemiau.

Leduose laikomos (nulinėje temperatūroje) •sėklos vienodai būna sudrėkusios ir gerai vėdinamos.

Sėjant rudenį, sėklas nebūtina stratifikuoti, tačiau dalis jų sudygsta antrą pavasarį ir tik lengvoje dirvoje. Rudenį sėją reikia užbaigti 10-15 dienų prieš pirmąsias šalnas.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here