lapai

Visos virš žemės esančios augalo dalys — ūgliai, lapai, žiedai ir vaisiai — auga šviesoje. Bemaž visos jos turi dažančios medžiagos chlorofilo, todėl esti žalios ir šviesoje gali anglies dioksidą ir vandenį paversti į angliavandenius, tai yra asimiliuoti.

Stiebai, kaip ir visos kitos augalų dalys, liudija nežabotą gamtos išmonę bei išradingumą. Jie būna išsišakoję ir nešakoti, plonyčiai ir visai stori, sausi lyg šiaudai ir sultingi, sumedėję ir kieti. Jie gali šliaužti, vyniotis ar kabintis, Jų užduotis — išlaikyti lapus ir žiedus, tiekti jiems maistingąsias medžiagas ir kiek įmanoma labiau pasukti juos į šviesą.

Lapai esti įvairiausio dydžio, formos ir spalvos, dažnai labai gražūs. Jie gali būti maži ir plonyčiai, dideli ir platūs, pergamento plonumo arba rankos storumo (agava), bet jie visada lieka gyvenimo šerdimi ir žaliaisiais augalų plaučiais. Juk iš esmės juose vyksta ir fotosintezė, ir kvėpavimas. Žiedai dažniausiai atspindi neįtikėtiną gamtos kūrybingumą. Iš esmės jie skirti tam, kad apsivaistintų ar būtų apvaisinami, tad turi vyriškų žiedadulkių ir moteriškų kiaušialąsčių. Spalva, forma ir kvapai — tai prie-vilas vabzdžiams, kurie dažniausiai apdulkina žiedus. Žydėdamas augalas subręsta ir pasiruošia apvaisinimui. Visas jėgas jis skiria būsimiems vaisiams ir sėkloms, todėl žydintis ūglis dažnai beveik liaujasi augti.

Vaisiai ir sėklos atsiranda sėkmingai apvaisinus žiedus. Dažniausiai ryškių spalvų arba skanūs vaisiai privilioja žvėris, ir taip sėklos nukeliauja tolyn. Augalas išnaudoja daug jėgos brandindamas sėklas.

Jei nenorite savo kambarinio augalo dauginti, nužydėjusius žiedus tuojau nuskinkite.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here