muzika gelems

Pažįstu nemažai gėlininkų mėgėjų, kurie tvirtina, jog su savo augintiniais būtina kalbėtis. Pati gana dažnai pagalinu save kalbant su augalais sode arba namuose. Bandymai su melo detektoriumi parodė, jog augalai “baugščiai” reaguoja į grėsmę (ugnį, pjovimo įrankius), tačiau vis dar neaišku, kokios rūšies jutiminę sistemą jie vis dėlto turi. Žingsnis po žingsnio atsiskleidžia įdomiausi dalykai. Jau nustatyta, kad ultragarsas skatina augimą, kad panaudojus anesteziją medis lengviau pakelia persodinimą, kad skambant kamerinei muzikai augalai veša geriau nei griaudžiant sunkiajam rokui arba šiaip triukšmui. Kodėl taip yra? Tai dar neišaiškinta. Tačiau ar negali egzistuoti tai, ko nematome, negirdime ar techniškai negalime įrodyti? Ar nenusišypsosime atlaidžiai rytoj, prisiminę šios dienos abejones? Šiaip ar taip, jau Šiandien galime išgirsti ištroškusio augalo šlamesį. Anglijoje sukurtas itin jautrus aparatas, pajėgus pagauti vandens ištroškusio augalo skleidžiamus pavojaus garsus. Į ultragarsą panašūs 1 MHz tonai atsiranda judant, mažyčiams į kapiliarus pereinantiems vandens vamzdeliams, kurie išsidėstę visaine augale. Tad žmogiškasis pasipūtimas iš tiesų nieko vertas, kol mes taip pasigailėtinai menkai pažįstame gyvąją gamtą. Todėl noriu patarti: šnekekitės su savo augalais, netgi paglostykite kartkartėm jų lapiją. Tikrai dar neįrodyta, kad tai nieko nereiškia.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here