Kaip tinkamai prižiūrėti kambarinius augalus?

augalu parduotuve
Labai svarbu išmokti teisingai laistyti, tręšti, persodinti ir genėti, be to, žinoti, kokiam augalui ko reikia. Bet ir šito dar negana. Nemažai reikšmės turi ir Jūsų palankumas bei jautrumas savo žaliesiems augintiniams. Tavo sodas pageidauja, kad lankytum jį kasdien, — s ako sena valstiečių išmintis. Tų patį galima teigti ir apie gėles mūsų namuose. Augalams, kaip ir naminiams gyvuliams, reikia žmogaus rūpesčio: jie kenčia, jei nesulaukia dėmesio. Tačiau vien laistyti ir tręšti, ko gero, nepakanka. Štai, pavyzdžiui, fikas ir ciklamenas tikrai daug geriau veša ramioje, be įtampos atmosferoje. Tad jauskite augalams simpatijų arba, dar geriau, laikykite vien tuos kurie Jums iš tiesų yra mieli — juk prižiūrėti patinkamą augalą yra ne įkyrus rūpestis, o nuolatinis malonumas, kuriam noriai skirsite dalį savo laisvalaikio.

Ką daryti įsigijus augalą?

Pabandykime kartą pasijusti kambarinio augalo vietoje. Kiek sukrėtimų tenka jam patirti, kol atsiduria mūsų globoje! Kurį laiką rūpestingai puoselėtas sodininkystės ūkyje, vėliau jis iš tos sočios terpės išraunamas ir krovininiu automobiliu gabenamas šimtus kilometrų. Paskui — neramios, ilgesio kupinos dienos didmeninės gėlių prekybos bazėje, o po to — gėlių parduotuvėje. Čia jis praleidžia nemažai laiko laukdamas pirkėjo, o sulaukęs vėl leidžiasi kelionėn, kol pagaliau ant Jūsų palangės įgyja ramybę. Kaskart pergabentas į kitą vietą jis turi priprasti prie naujos aplinkos — juk keičiasi apšvietimas, oro drėgmė ir temperatūra, stovėjimo vieta ir vandens kokybė. Todėl naujai įsigytą augalą patartina iš pradžių palaikyti “neutralioje” vietoje — pusiau šešėlyje, maždaug 18°C temperatūroje. Žiemą neneškite jo tuoj pat į gerai prikūrentą kambarį, net jei naujokas mėgsta šilumą. Parduotuvėje gėlės dažnai laikomos vėsiau nei derėtų. Staigi temperatūrų kaita augalui sukelia šoką — jis gali imti mesti žiedus, pumpurus arba lapus. Patikrinkite gėliapuodi. Jeigu žemė sausa, padekite gausiai ir po pusvalandžio išpilkite ištekėjusį vandenį. Orchidėjas iš pradžių reikėtų tik apipurkšti. Nepersodinkite tik ka nupirkto augalo. net jei matote, jog gėliapuodis jam jau per ankštas. Palaukite bent porą savaičių, kol ateivis apsipras naujoje vietoje. Rudenį ir žiemą pirktus augalus persodinkite tik vasario pabaigoje. Tada maistingąsias medžiagas iš naujo dirvožemio jie ims siurbti kaip tik prieš pradėdami smarkiau augti. Persodindami žiūrėkite, kad naujasis gėliapuodis nebūtų per didelis: augalai per dideliuose induose gauna per daug vandens. Dažnai dideliuose plokščiuose induose mėgstama susodinti kelis skirtingų rūšių augalus, kurie ir prižiūrimi nevienodai. Tokias kompozicijas geriausia laikyti šviesioje, šiltoje (apie 20°C), bet ne itin saulėtoje vietoje. Nelaukdami, kol šių augalų šaknys tvirtai susipins, po kurio laiko persodinkite juos po vieną į atskirus puodus arba į kitą, erdvesnį, indą. Tai geriausia padaryti pavasarį. susipazinkite su augalu Šių daiktų Jums prireiks auginant gėles ir kitus augalus: • nedidelio grėbliuko bei kastuvėlio • laistytuvo su ilgu plonu snapu • purkštuvo vandeniui ir augalo apsaugos bei stiprinimo priemonėms purkšti • laistytuvo su filtru • paprastų žirklių • sodo žirklių • aštraus peilio • medinių ar bambukinių strypų • vielos, virvės arba plaušų • trintos medžio anglies pjūvių vietoms dezinfekuoti • vandens minkštinimo priemonių • įvairių rūšių žemės, durpių, molio, stambaus žvyro ir kitų priedų • įvairių gėliapuodžių • tinkamo šviestuvo (jeigu augalas stovi per tamsioje vietoje) • augalų drėkinimo sistemos, kuri labai pravers atostogaujant ar išvykus.

Susipažinkite su augalu

Kartais augalai iš tiesų stebina savo sugebėjimu prisilaikyti ir visai neįsižeidžia, jeigu tiksliai nesilaikote priežiūros taisyklių. Žinoma, itin gražiai jie veša tik deramai prižiūrimi. Todėl, atsiradus namuose naujam augintiniui, pirmiausiai padarykite štai ką: • Atidžiai perskaitykite, kas augalo aprašyme pasakyta apie jo priežiūrą. • Palyginkite duomenis su tomis sąlygomis, kurias ketinate sudaryti naujajam globotiniuį ir apskritai jau susiklosčiusiais augalų priežiūros įpročiais. • Nagrinėdami augalo aprašymą ypač atkreipkite dėmesį, kiek ir kokios jam reikia šviesos, šilumos, vandens bei oro ir koks jo vegetacijos ritmas. • Pamėginkite netinkamas sąlygas pagerinti. Jei reikia, įrenkite papildomą apšvietimą, nuolat drėkinkite orą, padarykite palangei Šešėlį arba ją atitverkite

Vegetacijos ritmas ir jo reikšmė prižiūrint augalą

Augimo laikas Augalų vegetacija priklauso nuo šviesos. Mūsų augalai tarsi pabunda iš miego, kai ima ilgėti dienos. Požymiai: nauji ūgliai, pagyvėjęs augimas. Priežiūra: nuo pavasario palaipsniui daugiau lieti ir pradėti tręšti. Žiemos miegas Daugelis augalų, pavyzdžiui, tropinių ir subtropinių platumų tolygaus klimato gyventojai, žiemos miegu išvis neužmiega. Tapę mūsų platumų kambariniais augalais jie priversti kiek apsnūsti dėl sumažėjusio saulės spindulių kiekio ir trumpesnės dienos rudenį ir žiemą.Tačiau poreikis “užmigti”, pailsėti gali būti užprogramuotas ir kambarinio augalo rūšies genuose. Taip atsitinka su augalais, kurie nunyksta ir vėl atauga iš svogūnų bei šakniagumbių (meileuiai, ciklamenai ir daugelis gesnerinių). Taip pat elgiasi lapus metantys augalai (pavyzdžiui, Bougainvillea glabrci). Augalai, kilę iš tų kraštų, kur būna sausros, jas išgyvena kaip žiemos miegą. Beje, ne visada šis ramybės laikas sutampa su mūsų rudeniu ar žiema. Štai kalijai, pavyzdžiui, jis prasideda gegužės pabaigoje. Požymiai: augalas ima lėčiau (arba visai liaujasi) augti, pagelsta ir nukrinta lapai. Tuomet jam reikalinga ir kitokia priežiūra. Ramybės būvyje daugelis augalų ruošiasi naujam suvėžėjimui bei žiedų krovimui, tad jiems reikia pabūti sausoje ir vėsioje prietemoje. Tuomet sulėtėja gyvybiniai procesai, augalas tarsi užmiega žiemos miegu. Kartais jį reikia laikyti gaila žemoje temperatūroje ir visai nelaistyti, netręšti, nes ramybės būsenoje ir be šviesos esantis augalas maistingųjų medžiagų suvartoti negali. Pavyzdžiui, žiemą šiltai laikomi ir tręšiami kaktusai uesugeba užsiauginti atsparaus audinio ir kitais metais nežydi. Patarimas: Žiemos miego nepripažįstantiems atogrąžų miško augalams labai patiks, jei Įtaisysite jiems papildomą dirbtini apšvietimą, Be to, jie mėgsta nuolat šiltą ir drėgną orą.

Penkios būtiniousios sąlygos gerai augti

Šviesa, šiluma, vanduo, oras ir maistingosios medžiagos — šie penki pagrindiniai dalykai palaiko ir kreipia augalo gyvenimą. Jie labai priklauso vienas nuo kito, daro vienas kitam įtaką, todėl turi būti atidžiai derinami — nelygu, koks augalas ar metų laikas.

Pirmoji būtiniausia sąlyga -šviesa

Kaip tik jos dėka fotosintezės būdu augalas gaminasi būtinus angliavandenius. Šviesa lemia augimo kryptį, daro Įtaką formai, lapų spalvai ir žiedų krovimui. Pritemdžius apšvietimą augalo gyvybė vos rusens. Apšvietimas tarptautinėje vienetų sistemoje matuojamas liuksais ir gali būti išmatuotas liuksometru. Gaudamas mažiau nei 700 — 1000 liuksų šviesos augalas sustoja augti bei krauti žiedus. Geriausiai augama, jei šviesos yra ne mažiau kaip 10 000 liuksų. Augalui reikalinga šviesos trukmė esti labai įvairi ir priklauso nuo jo tikrosios gimtinės sąlygų. Vidutiniškai per dieną augalui reikia apie 12-16 valandų šviesos. Patarimas: Juo šviesesnėje vietoje stovi augalas, juo greičiau jis auga. Tad šilumos, vandens ir trąšų jam reikia daugiau. Jeigu augalą laikome tamsiau, tai ir kitus augimą skatinančius veiksnius reikėtų sumažinti. lapai

Antroji augimo sąlyga -šiluma

Šiluma skatina augimą, maistingųjų medžiagų siurbimą ir įvairius augalui naudingus procesus dirvožemyje. Atogrąžų miško augalams reikia nuolatinės šilumos, kitiems atogrąžų bei vidutinių atogrąžų augalams patinka, kai žiemą nakčiai keliais laipsniais sumažinamas apšildymas, atogrąžų kailių gyventojus ir Viduržemio jūros rūšis tamsiu metų laikų reikia laikyti vėsiai. Visada svarbu: dirvožemis neturi būti vėsesnis už orą. Patarimas: Kuo šilčiau ir šviesiau laikomas augalas, tuo daugiau jam reikia vandens. Vėsumoje stovinčio augalo neliekite gausiai. Vėsos ir drėgmės derinys jį gali pražudyti.

Trečioji sąlyga - vanduo

Vanduo — tai pagrindinė augalo sudedamoji dalis. Jis transportuoja maistingąsias medžiagas (taip pat trąšas) ir pripildo ląsteles. Jei vandens trūksta arba per daug, augalas suglemba. Vanduo iš žemės išskalauja druskas, kurias "sugeria” šaknys. Augalas nuolat garina vandenį. Karštoje saulėtoje vietoje ir esant sausam orui jo išgaruoja daug daugiau nei vėsiame ir drėgname šešėlyje. Dideli, vešlūs ir sultingi augalai išgarina jo daugiau nei maži kietalapiai. Patarimas: Gausiau liekite augalus, kai jie smarkiai auga, taip pat stovinčius šviesiai, šiltai bei esant sausam orui. Mažiau liekite žiemos miego periodu, vėsiai, šešėlyje arba drėgname ore esančius augalus. Woman watering rose plant with watering pot

Ketvirtoji sąlyga -oras ir jo drėgmė

Oras reikalingas augalui kvėpuoti. Jo turėdamas pakankamai augalas ilgai išlieka sveikas. Tvankiame ore, pavyzdžiui, kai augalai sustatyti per tankiai, juos daug labiau puola kenkėjai. Skersvėjis, išmetamosios dujos, cigarečių dūmai ir kiti oro teršalai taip pat kenkia augalui: jis net gali pradėti mesti lapus, žiedus ar pumpurus. Oro drėgmė. Tiems kambariniams augalams, kurie savo gimtinėje buvo įpratę išgarinti daug vandens ar gauti jo tik iš atmosferinės drėgmės (pavyzdžiui, epifitai), arba augti vandens garų pritvinkusioje atogrąžų miško aplinkoje, ypač svarbu, kad ore būtų pakankamai drėgmės. Mūsų dirbtinai šildomų būstų oras jiems per sausas. Kai kuriems atogrąžų augalams reikia net 60-80 % oro drėgnumo, nors daugeliui mūsų kambarinių augalų užtenka 50-80 %. Apskritai oro drėgnumas patalpoje, kurioje sveika gyventi ir žmogui, ir gyvuliui, ir augalui, turėtų būti 50-60 %. Gražiu vasaros metu esti 50 %, apsiniaukusiomis ir lietingomis dienomis — 60-80 %, žiemos metu patalpose su centriniu šildymu — 40-50 %. Koks oro drėgnumas Jūsų bute? Jis matuojamas higrometru. Šį prietaisą galite nusipirkti sumontuotą drauge su termometru ir barometru arba atskirai. Patarimas: Juo drėgnesnis oras, juo daugiau šilumos pakelia augalas.

OLYMPUS DIGITAL CAMERAPenkta augimo sąlyga -dirvožemis ir trąšos

Iš dirvožemio augalas siurbia maistingąsias medžiagas. Jame įsitvirtina augalo šaknys. Dirva turi būti pakankamai lengva ir porėta, kad šaknys neišmirktų ir kad prie jų galėtų patekti oras. Taigi tinkama dirva sulaiko kiek reikiant drėgmės ir gerai praleidžia orą. Žemę gėlėms galima pasiruošti patiems iš įvairių sudedamųjų dalių arba nusipirkti jau paruoštą. Patyrimas rodo, kad geriausiai augalai auga specialioje tam tikrai augalų grupei skiltoje žemėje, paruoštoje šį darbą išmanančio specialisto. Savo kambariniams augalams pasirinkite tik gerą, kokybišką žemę. Nepirkite pigios —ji nesulaiko kiek reikiant vandens ir nepraleidžia oro, joje nėra visų reikalingų maistingųjų medžiagų, nepakanka puvenų ir kitų augalo sveikatai būtinų dalykų. Įvairūs priedai žemei gerinti yra šie: rupios durpės, molis, žievės puvenos, pūstas molis arba molio gurvuoliai, periitas, putplasčio dribsniai. Be to, gali prireikti kiminų (Sphagnum), osmundos šaknų (Osmunda), taip pat kamštinio ąžuolo žievės ir vytelių epifitams sutvirtinti. Patarimas: Durpynai sparčiai nyksta. Tad vietoje durpingos žemės galite įsigyti maltų žievių ar pjuvenų žemės, molio gurvuolių. Kiminai ir osmunda yra saugomos rūšys, todėl jų galima gauti tik iš senų atsargų arba naudoti įvairius pakaitalus. Dar vienas patarimas: Niekada neleiskite perdžiūti durpių žemei! Durpės gerai sulaiko vandenį, tačiau perdžiūvusios vandenį geria sunkiai. Augalus tręšti būtina, nes žemė gė-liapuodyje turi ribotą kiekį maistingųjų medžiagų. Pagrindinės maistingosios medžiagos: N — azotas, P — fosforas,K — kalis, Mg — magnis. Azotas leidžia augalui augti, reikalingas ūgliams, lapams formuoti, chlorofilui gaminti. Bet esant jo pertekliui audiniai suglemba, augalas tampa neatsparus ligoms. Fosforas būtinas šaknims ir pumpurams augti, taip pat vaisiams ir sėkloms brandinti. Žiediniams augalams jo reikia daugiau nei lapiniams. Kalis sutvirtina augalo audinius, teikia jiems atsparumo ligoms ir kenkėjams, dalyvauja fotosintezėje. Magnis yra labai svarbi maisto medžiaga, kurią augalas naudoja visų pirma chlorofilo gamybai. Mikroelementais vadiname tas maisto medžiagas, kurios būtinos augalo gyvenimui, bet tik labai mažais kiekiais. Tai geležis, varis, manganas, molibdenas, cinkas, boras. Gerose trąšose turi būti ir keturių pagrindinių maisto medžiagų, ir visų gyvybiškai svarbių mikroelementų. Tačiau juos galima skirtingai dozuoti. Augimą skatinančiose trąšose turi nežymiai vyrauti azotas, žydėjimą skatinančiose — visada daugiau fosforo ir kalio. Trąšos esti įvairios sudėties ir įvairaus pavidalo. Ypač patogu naudoti skystas trąšas, kurias laistydami pilame į vandenį, arba trąšų strypelius, kuriuos paprasčiausiai sukišame į dirvožemį. Trasos dozuojamos pagal augalo šaknų jautrumą druskoms. Daugeliui augalų pakanka 2 g trąšų į 1 vandens. Atidžiai perskaitykite gamintojo nurodymus, visada jų laikykitės ir geriau pasigaminkite silpnesnį, nei per stiprų tirpalą. Matavimo vienetai — gramas (g), mililitras (ml) ar kubinis centimetras (cm ) — reiškia tą patį trąšų kiekį. Druskoms jautrius augalus (orchidėjas, paparčius) tręškite silpnesniu tirpalu.

Patarimai:

• Kambarinius augalus tuo metu, kai jie auga, geriausia tręšti kas dvi savaites, nors itin sparčiai augančius galima ir kas savaitę, o lėtai augančius — kas 4 savaitės. • Niekad nepilkite trąšų ant išdžiūvusios žemės ir saulėkaitoje. • Geriau tręšti dažniau ir silpnesniu tirpalu, negu retai ir stipriu tirpalu. • Tręšti tik tada, kai augalas auga, • Tręšti mažiau, jei augalas negauna tiek šviesos, kiek jam šiaip jau reiktų. Kai trūksta Šviesos, maistingosios mineralinių trąšų medžiagos lieka nepanaudojamos ir ilgainiui persūdo žemę. • Augalus, kurie būna aktyvūs kiaurus metus, kartą per mėnesį tręšti ir žiemą. • Svarbu: tręšimas neatstoja persodinimo!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *