botanikos zodynas

Akaricidas-Speciali priemonė voratinklinėms ir kitokioms erkėms naikinti, nors tinka ir kitos vabzdžių naikinimo priemonės. Tai dažniausiai būna nurodyta ant įpakavimo.

Akiavimas-Dauginimo būdas, kuomet vertingo augalo skiepūglis arba akis sujungiami su kitu augalu. Abu taip suauga, kad poskiepis imasi aprūpinti vandeniu ir maistingosiomis medžiagomis, o skiepūglis, arba akis, leidžia ūglius. Iš kambarinių augalų dažniausiai akiuojamos Citrus rūšys, kurių sėjinukai neretai sunkiai pražysta.

Alkaloidai-Azotingos augalų medžiagos, veikiančios žmogaus nervų sistemų. Alkaloidų turi; difenbachijos, kavamedžiai, arbatkriimiai, lauramadžiai bei visi bulviniai. Kartais net labai mažos alkaloidų dozės gali būti mirtinos.

Amarai-Pirmoji pagalba ištikus bėdai

Anglies dvideginis (CO2)-Bespalvės ir bekvapės dujos, esančios ore ir dirvoje. Fotosintezės metu augalai iš jų gaminasi angliavandenius.

Apdulkinimas-Žiedadulkių pernešimas ant purkos. Perneša vėjas, vanduo, vabzdžiai, paukščiai arba žmogus, pavyzdžiui, teptuku.

Apipjaustymas-Būtina priemonė augalui formuoti, atnaujinti, paskatinti leisti naujus ūglius ir taukiau šakotis.
Apnašos-Tai kalkių ir trąšų druskų nuosėdos molinio gėliapuodžio išorėje. Jos susidaro laistant kalbingu vandeniu arba per dažnai tręšiant. Salinamos vandeniu praskiestu actu ir šepetėliu šaknims valyti.

Apvaisinimas-Vyriškos žiedadulkės spennio susiliejimas su moteriška kiaušialąste.

Areolės-Pūkuotos pagalvėlės ant kaktusų spenelių galų, iškilimų paviršių arba briaunų kraštų, iš kurių auga spygliai ir dažniausiai žiedai bei ūgliai. Kiekviena kaktusų rūšis turi jai būdingą areolių raštą.

Asimiliacija-Asimiliuoti (lotyniškai assimilis = panašus) — suvienodinti, daryti panašiu, “priimti savin”, suvirškinti. Botanikoje tai reiškia svetimkūnių pavertimą savomis medžiagomis. Anglies dvideginio asimiliacija dar vadinama fotosinteze. Jos metu susidaro angliavandeniai (ji žaliuojančiame augale be šviesos energijos nevyksta). Asimiliuojant azotą pagaminamas baltymas.

Ataugos-Jauni augalėliai, kurie išauga iš stiebo, išleidžia šaknis ir tuomet gali būti atskirti nuo motininio augalo ir pasodinti. Tokias ataugas leidžia agavos, bromelijos, chlorofilai, pandanai.

Atlanka-Tai vienametis arba dvimetis augalo ūglys, prilenktas prie žemės, pritvirtintas ir apibertas žemėmis. Šaknis susidaryti skatina įtrūkimai arba Įpjovimai lenkimo vietoje.

Atmaina-Santrumpa: var.=varietas. Vadinama dar veisle.

Atraminės šaknys-Tokios orinės šaknys, kurios susi-lietusios su žeme ima šakotis (pavyzdžiui, monsteros).

Atranka-Tai augalų veislininkystės sąvoka, dar vadinama selekcija. Jos metu atmetami tie augalai, kuriuose neaptinkama ketintų sukurti arba sustiprinti savybių. Atranka vyksta ir gamtoje.

Atžala-Kitaip ūglys. Ją paprastai sudaro ūglio ašis, lapai ir viršūninis pumpuras

Augalų apsaugos priemonės-Chemikalai, kuriuos po kruopštaus patikrinimo, remiantis augalų apsaugos įstatymu, leidžiama naudoti augalų ligoms gydyti ir kenkėjams naikinti.

Augalų apsaugos žinybos-Oficialios įstaigos, pagal augalų apsaugos įstatymą įkurtos daugelyje Vokietijos miestų. Jos teikia informaciją sodininkams mėgėjams visais augalų apsaugos klausimais, dažnai rengia nemokamas konsultacijas.

Augalų sauna-Sodininkai paprasčiausiai užmauna ant gėliapuodžio polietileno maišelį arba sandariai uždengia stikline plokštele sėjinukų dėžę. Tokia priemonė sumažina garavimą, neleidžia atšalti dirvai, oras po stiklu ar plėvele nuolat būna drėgnas. Tai itin palankiai veikia sodinukus ir pasėtas sėklas, auginiai geriau šaknijasi, o sėklos dygsta.

Augimo kūgeliai-Ūglio viršūnių, šaknų galų ir pumpurų augimo taškai.

Augimo medžiagos-Hormonai, Šaknijimosi preparatai.

Augimo periodas-Vegetacijos laikotarpis-Augimo reguliatoriai-Medžiagos, kurias išlaisto arba išpurškia sodininkas, kad sustabdytų augimą ir paskatintų augti šoninius ūglius. Taip suformuojami neištįsę, šakoti, vešlūs augalai. Vos tik augimo reguliatoriai liaunasi veikę, augalai vėl auga kaip buvę. Kai kurios šių medžiagų skatina arba paankstina žydėjimą.
Auginiai-Sodininkystėje taip vadinamos augalo dalys, kurios kišamos į žemę arba vandenį, kad įsišaknytų. Auginiu gali būti ūglio viršūnė, kamieno gabalas, lapas m jo dalis.

Aukštas kamienas-Augalui, kol jis išauga norimo aukščio, nuolat nupjaustomi šoniniai ūgliai (Šakos) — taip stiprinamas pagrindinis ūglis.

Azotas (N)-Viena iš trijų svarbiausių maisto medžiagų, jo būna bemaž visose trąšose. Be azoto augalai nepasigamintų baltymų, neužsiaugintų lapų bei atžalų.
Bakterijos-Tai vienaląsčiai seniausieji gyviai. Jų esama visur. Skaidydami organines medžiagas jie gamina kompostą ir prisodrina žemę mineralinių medžiagų. Kai kurios jų rūšys itin svarbios augalų mitybai, kitos sukelia sunkias ir dažniausiai neišgydomas ligas — augalai dėl neaiškių priežasčių nusūsta arba ima pūti.

 

Bamblys-Sustorėjusi stiebo dalis, prie kurios laikosi lapai. Kai kurių augalų (pavyzdžiui, gvazdikinių) bambliai itin sustorėję.

Biologinis kenkėjų naikinimas-Naudojami naudingi vabzdžiai, įvairūs antpilai, augalų stiprinimo priemonės, pavyzdžiui, aromatiniai dezodorantai arba augalų nuovirai.
Biotechninis kenkėjų naikinimas-Kenkėjų naikinimas ne nuodais, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, geltonai nudažytais, vandens pripildytais indais, geltonomis klijais išteptomis lentelėmis (nuo amanj, baltasparnių ir žieminių uodelių), viliojančiomis medžiagomis ir masalais. Kartais kenkėjus galima paprasčiausiai nubraukti, nurinkti arba nuplauti vandeniu.

Bonsas-Mažas, nykštukinis, gėliapuodyje išaugintas medis, japonų menas auginti tokius medžius. Japoniškai bon = puodas, sni = medis.

Botaninis pavadinimas-Tai mokslinis visame pasaulyje pripažintas augalo pavadinimas. Botaninį pavadinimą sudaro kelios dalys: 1. Genties pavadinimas, pavyzdžiui, Ficus. 2. Rūšies pavadinimas, pavyzdžiui dasticci. 3. Veislės pavadinimas, pavyzdžiui, ‘Decora’. Taigi visas augalo pavadinimas yra Ficus dusti cu ‘Occoru’.

Brinkstančių durpių puodeliai-Nuo vandens išbrinkstantys durpių skrituliai. Puikiai tinka sėjinukams ir auginiams. Jaunus augalus vėliau galima su visu puodeliu persodinti į didesnį indą.

Burbuolė-Toks žiedynas atitinka varpą sustorėjusią ašimi. Burbuolėmis žydi, pavyzdžiui, ajeriniai.

Chelatas-Cheminė medžiaga, reikalinga tam, kad dirvoje geriau tirptų geležies junginiai ir augalai galėtų juos įsisavinti. Sodininkai mėgėjai naudoja, pavyzdžiui, geležies chelatus. Rusvai raudoni milteliai ištirpinami laistomajame vandenyje ir juo laistoma gydant nuo chlorozės.

Cheminės augalų apsaugos priemonės-Kenkėjus naikinančios cheminės medžiagos. Netinkamai arba neatsargiai naudojant pavojingos ir žmogui. Jos būna daugiau arba mažiau nuodingos, reta kuri visai nepavojinga, todėl paprastai pažymimos atitinkamais pavojingumo simboliais. Tat insekticidai, fungicidai, akaricidai, priemonės nuo nematodų bei šliužų. Pagal naująjį augalų apsaugos įstatymą, priimtą 1988 07 01 Vokietijoje, augalų apsaugos priemones, net ir visai nekenksmingas, leidžiama pardavinėti tik apmokytiems darbuotojams.

Chloras (Cl)-Dujinė medžiaga, įmaišoma į vandentiekio vandenį dezinfekcijai. Augalams kenksminga. Chloras išgaruoja, jei vanduo pastatomas nakčiai nusistovėti. Kita vertus, chloras — vienas iš mikroelementų, jo yra mineralinėse trąšose.

Chlorofilas-Žali augaliniai dažai, be kurių negali vykti fotosintezė, Sandara panaši į žmogaus kraujo. Geležį hemoglobine atitinka magnis chlorofile.

 

Cisterna-Bromelijų skrotelės darinys vandeniui ir maistingosioms medžiagoms rinkti

Dalijimas-Dauginimo būdas, tinkantis augalams su daugeliu ūglių, pavyzdžiui, bromelijoms, elksinei, kalatėjai, neretai pandanui.
Deguonis-Kvėpuodamas augalas pasiima deguonį, reikalingą suvirškinti organines medžiagas . Taip gaunama energijos augimui. Ore yra apie 21% deguonies.

Dengiamieji lapai-Dengiamieji lapai išaugę aukščiau nei tikrieji. Kartais jie skirti žiedams saugoti bei vabzdžiams privilioti, todėl būna ryškių spalvų ir pakeičia žiedlapius (puansetija).Bet kartais tai pakitę lapai, skirti puvenoms arba vandeniui rinkti, pavyzdžiui: rudi plačiaragio lapai.

Dirglumas-Daugelis augalų jautrūs kuo įvairiausiems dirgikliams: šviesai, šalčiui, šilumai, cheminėms medžiagoms, lytėjimui ir, žinoma, sužeidimams. Akivaizdžiausiai reaguoja mimoza (Mimoša pudica).Jos plunksniškų lapų koteliai turi sąnarius, kurie vienas po kito, iki pat stiebo susilenkia vos juos palietus. Daugelio augalų (pavyzdžiui, paprastojo kiškiakopūsčio) lapai arba žiedai šviesoje prasiskleidžia, o tamsoje susiskleidžia.

Dygimo temperatūra-Dirvos ir oro temperatūra, kuriai esant geriausiai sudygsta sėklos. Kiekvienai rūšiai ji gali būti skirtinga. Vienų augalų sėklos geriau dygsta šilumoje, kitų — vėsoje.

Disimiliacija-Priešingas asimiliacijai veiksmas, dar vadinamas kvėpavimu. Jam vykstant energija ne kaupiama, kaip asimiliacijos metu, o atpalaiduojama.
Dozavimas-Graikiškai dosis – davinys. Teisingas ir tikslus augalų apsaugos priemonių, trąšų arba vandens tam tikro kiekio skyrimas.

Drenažas-Angliškai drainage = sausinimas, drėgmės pertekliaus šalinimas. Drėgmės perteklius augalams dažniausiai kenksmingas, todėl jį būtina šalinti, ypač jei augalai pasodinti didesniuose gėliapuodžiuose arba kubiluose. Ant indo dugno priberia-ma žvyro, smėlio, keramzito arba rupių perlito gabalėlių. Kad drenažas nesimaišytų su žeme, tarp drenažo ir substrato sluoksnių klojamas karšinio arba pakulų sluoksnis.

Drėgmės perteklius-Retas kuris augalas jį pakenčia. Drėgmė kaupiasi, jei vanduo negali nutekėti ir tvenkiasi žemėje. Kai vandens perteklius išstumia iš žemės deguonį, šaknys ima dusti ir pūti. Todėl būtina pasirūpinti, kad vanduo gerai nutekėtų.

Dukteriniai svogūnėliai-Tam tikri svogūnėliai, išaugantys svogūnų lukštų pažastyse, pavyzdžiui, meilenio (Hippeastrum veislės).

Durpės-Kasamos nusausinus pelkes, malamos ir pakuojamos į maišus. Naudojamos sodo žemei gerinti ir gėlių žemei ruošti. Pastaruoju metu vis dažniau vietoje durpių naudojama smulkinta medžių žievė.

Durpių puodeliai-Gaminami iš presuotų durpių. Puikiai tinka sėjinukams ir auginiams. Jaunus augalus vėliau galima su visu puodeliu perkelti į didesnį indą.

Dvimetis augalas-Pirmaisiais metais išleidžia tik lapus, antraisiais — žydi, veda vaisius, o paskui miršta, pavyzdžiui, Exacum affme.

 


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here