bonsai medelis

Bonsas išvertus iš japonų kalbos reikštų “medis dubenyje”. Tai ne jaunas, ką tik sudygęs medelis, bet tyčia mažaūgiu auginamas medis. Bonsas gali būti vos penkerių metų amžiaus, o atrodyti lyg pro jį būtų praūžusios dešimtmečių audros. Keistas regisi žydintis ir vaisius nokinantis bonsas: nors jo ūgis ir lapija nykštukiniai, žiedai ir vaisiai išauga normalaus dydžio. Kiekvienas bonsas tartum seka savo sakmę — lapų kuždėjimu ar miško tyla kaip kad sageretijų guotas kitame puslapyje. Jo sakmė gali apdainuoti miško lopinėlį uolos viršūnėje, medžių grumtynes dėl šviesos, kurias laimėjusieji vešliomis šakomis kone siekia žemę, o jų užgožti nyksta ir meta lapus. Paunksnę mėgsta nebent samanos. Jos nukloja dirvožemį storu žaliu kilimu, sugeriančiu sageretijos lapų Šlamesį — tylu miške. Ši lyg burtais sumažinta gamtos dalelė Žavi ne tik savo magija, bet ir galimybe pačiam tą stebuklą sukurti. Japonijoje, bonsų tėvynėje, beveik 2000 metų šie nykštukiniai medžiai yra meditacijos objektai. Jie auginti vien iš laukinių medžių – pušų, klevų arba ąžuolų. Pradėjus juos gabenti į Europą, augalai žūdavo. Tuomet bonsų augintojams kilo mintis sukurti priešybę šiems “laukinukams” — “naminukus”, tai yra tropinius, subtropinius arba Viduržemio juros pakrančių medžius bei krūmus. Po ilgus metus trukusių bandymų bonsų specialistai išrinko geriausiai tam tikslui tinkančius.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here