gelininko zodynas

Dvinamis-Jei vienos rūšies vyriški ir moteriški žiedai auga atskirai ant skirtingų tos pačios rūšies augalų, jie vadinami dvinamiais. Toks yra, pavyzdžiui, gluosnis, o iš kambarinių gėlių — akalifa (Acalypha hispida) ir palmės.

Dviskilčiai-Botanikoje augalai su dviem iš šono išdėstytomis skiltimis (Dicotyle-doneaė). Pagrindinė šaknis dažniausiai išauga tiesi, lapai įvairių formų, juose — visas raizginys gyslų.
Epidermis-Viso augalo kūlio išorinis audinių sluoksnis. Kai kurių augalų epidermyje yra kalcio karbonato arba audinius stiprinančių silicio junginių.

Epifitai-Taip vadinami augalai, kurie savo atogrąžų gimtinėje apsigyvena medžių bei krūmų vainikuose arba šakose. Daugelis jų (kai kurie paparčiai, bromelijos, orchidėjos) išleidžia orines šaknis, jomis prisitvirtina ir pasiima maistą bei drėgmę, kurių negali pasiimti iŠ žemės. Gyvenantys ant kitų augalų epifitai nėra parazitai.

Epifitų kolonija-Dirbtinai sukurtas įrenginys kambariniams epifitams auginti. Tinka tikri medžių kamienai arba šakos, nendrių stiebai arba samanomis aprištos lazdos.
Eteriniai aliejai-Dažniausiai malonaus ir stipraus kvapo lakiosios medžiagos, kaupiamos liaukų ląstelėse arba mažytėse aliejų kaupyklose, pavyzdžiui, gardenijų žiedlapiuose, kvapiosios pelargonijos lapuose, imbiero šaknyse, cinamono žievėje, pipirų sėklose arba citrinų vaisių žievėje.

Etilenas-Dujų būvio augalų hormonas, kurį išskiria nokstantys vaisiai (pavyzdžiui, obuoliai, citrusiniai). Brotne-lijas skatina žydėti, orchidėjas bei kinrožes, priešingai, mesti žiedus ir pumpurus.

Etioliacija-Prancūziškai etiole = išblyškęs, sunykęs. Nenormalus augalų augimas dėl šviesos stokos ir šilumos pertekliaus: stiebai ir lapkočiai ištįsta, lapuose maža arba visai nėra chlorofilo, audiniai menki, dėl to augalai būna gležni, trapūs, greit lūžta arba išgula.

Evoliucija-Lotyniškai evolutio = išsirutuliojimas. Pasaulio kitimas, raida, lėti kokybiniai kitimai, mokslas apie gamtos raidą. Augalai, kaip ir visos gyvos būtybės, rutuliojosi iš paprastesnių į sudėtingesnius ir tobulesnius.
Fasciacija-Kitaip — sujuostėjimas. Anomali, panaši į gaidžio skiauterę kaktusų ir kitų sukulentų ūglių augimo forma. Uglys auga rangydamasis, todėl suformuoja pamėkliškus darinius.

Fertilus-Lietuviškai — vaisingas. Antonimas — sterilus (nevaisingas). Žiedai su lyties organais (tai yra su piestelėmis ir kuokeliais) yra vaisingi, žiedai be šių organų — nevaisingi, pavyzdžiui, padididėję kraštiniai hortenzijos žiedai.

Filoksera-Vabzdys kenkėjas PhyIloxera vastatrix.

Fosforas (P)-Viena iš trijų pagrindinių augalų maistingiįjų medžiagų. Fosforas itin reikalingas formuojantis šaknims, žiedams ir vaisiams, skatina tiokimą.

Fotoperiodizmas-Augalų priklausomybė nuo dienos ir nakties ilgumo santykio. Gėlininkų naudojama žiedų formavimuisi valdyti, pavyzdžiui, chrizantemų ir puansetijų.

Fotosintezė-Organinių junginių susidarymas iš neorganinių medžiagų dėl šviesos poveikio (graikiškai photos – Šviesa, synthesis = sujungimas, sudarymas). Jos metu lapai per savo mikroskopinio dydžio žioteles paima iš oro anglies dvideginį ir šviesos, chlorofilo bei vandens pagalba pavertę jį angliavandeniais, išlaisvina deguonį. Be augalų ir jų gebėjimo naudoti Šviesą kaip energijos šaltinį Žemėje negalima būtų įsivaizduoti gyvybės (—> Asimiliacija).

Fototropizmas-Graikiškai photos = šviesa, tropas = posūkis. Augalų judėjimas pagal šviesą. Ūgliai paprastai krypsta šviesos link, šaknys nereaguoja į ją arba lenkiasi jos.

Fungicidai-Cheminės priemonės nuo grybinių ligų .

Fuzariozė-Žemėje esančių Fusarium genties (lieliaus) grybų sukeltos ligos

 

Garinimo vėsa-Vėsa, atsirandanti garinimo, pavyzdžiui, lapų transpiracijos, bet gali kilti ir nuo drėgnos žemės arba molinių gėliapuodžių.

Gegniškas-Taip vadinamas netolygiai medėjantis augalas ilgais, netaisyklingai augančiais ūgliais.

Geležis (Fe)-Svarbus mikroelementas, be kurio augalai nepasigamintų chlorofilo ir baltymų. Kalkingose dirvose arba laistant kietu vandeniu geležis jungiasi su kalkėmis ir augalai nebegali jos įsisavinti. Tuomet pasireiškia jos trūkumas. Augalas gali tiesiogine žodžio prasme mirti badu, nes jam trūksta chlorofilui gaminti reikalingos geležies.

Geltonosios lentelės-Klijais apteptos tyskiai geltonos spalvos plastmasinės lentelės, viliojančios vabzdžius.

Genčių mišrūnai-Augalai, išauginti sukryžminus skirtingas gentis, ypač dažni tarp orchidėjų. Vengiant griozdiški] pavadinimų, daugiau negu trijų genčių mišrūnams parenkamas visai naujas pavadinimas. Pavyzdys: Patinara, kilęs iš Brassavola, Laelia, Cattleya ir Sophrortitis.

Generatyvinis dauginimas-Lotyniškai generare = gimdyti, gaminti, kurti. Lytinis augalo dauginimas sėklomis. Sėklose yra augalo embrionas, užsimezgęs susijungus lytinėms ląstelėms. Taigi palikuonys nebūtinai atrodo taip pat kaip motininis augalas. Priešingybė: vegetacinis dauginimas.

Genties pavadinimas-Pirmoji augalo botaninio pavadinimo dalis, visada rašoma didžiąja raide. Pavyzdžiui, A esc.hynanthus, Saintpaulia, Fiats.

Gentis-Botanikoje — sisteminis vienetas, jungiantis artimas augalų rūšis.

Gėliapuodis azalijoms-Tai žemesnis už įprastą, bet to paties skersmens (dar vadinamas trijų ketvirčių) gėliapuodis. Tinka augalams su paviršinėmis šaknimis, pavyzdžiui, azalijoms.

Gniužulas-Šaknų apraizgyta žemė (kitaip — šaknų arba gėliapuodžio gniužulas) arba tam tikras presuotų durpių kiekis (durpių gniužulas).

Granuliatas-Lotyniškai granulum = grūdelis. Kokia nors grūdėta medžiaga (trąšos, dirvožemis, cheminės medžiagos).

Grybai-Žemesniųjų augalų skyriaus augalai, kurių kūną, neturintį chlorofilo, sudaro gijų pavidalo hifai, micelis. Laikomi “šiukšlių rijikais”, mat gali suvirškinti celiuliozę ir ligniną. Jie gyvena puvėsiuose, parazituoja (sukelia žmonių, gyvūnų ir augalų ligas) arba simbiotiškai gyvena su kitais augalais, pavyzdžiui, orchidėjomis. Kai kurie jų tiekia svarbias žmonėms medžiagas (peni-ciiiną) arba sukelia tam tikrus procesus (pavyzdžiui, rūgimą). Jiems gyvuoti reikalinga tam tikra drėgmė ir temperatūra, itin svarbi pH norma, deguonies ir angliavandenilio koncentracija.

 

Grynas smėlis-Upės arba kvarcinis smėlis be kalkių, maišomas į dirvožemį, kad jis būtų pralaidėsnis vandeniui ir geriau pasiskirstytų trąšų druskos. Šis smėlis — svarbi sudėtinė žemės sėjinukams dalis. Kambarinėms gėlėms netinka spalvotas arba statybinis smėlis.
Grūdinimas-Atsargus augalo pratinimas prie pakitusių temperatūros bei Šviesos sąlygų. Dar vadinamas aklimatizacija.

Gumbas– Sustorėjusi stiebo arba mažiau mėsinga ūglio ar šaknies dalis. Būna po žeme, pavyzdžiui, ciklamenų bei gumbinių begonijų, arba virš jos, pavyzdžiui, ceropegijų. Gumbuose augalai kaupia maisto atsargas.
Habitas-Botaninis terminas augalo pavidalui, jo išvaizdai nusakyti (lotyniškai habitus).

Haustorijos-Lotyniškai haustor = skubėjas. Parazitinių augalų išaugos, kuriomis jie prisitvirtina prie augalo maitintojo ir siurbia iš jo sultis.

Hibridas-Augalas, atsiradęs sukryžminus nevienodo paveldimumo (skirtingų veislių, rūšių arba genčių) augalus. Lotyniškai hibridą = mišrūnas.

Hidroponika-Augalų auginimas be žemės. Jie sodinami į specialų gruntą, leidžiantį jiems Įsišaknyti, pavyzdžiui, keramzitą, ir įstatomi į indą su maitinamuoju tirpalu.

Hifai-Graikiškai hyphe = audinys, voratinklis. Siūliškos ląstelės, sudarančios grybų vegetatyvinę dalį, jų vaisiakūnius.

Higrometras-Kitaip — drėgmėmatis. Prietaisas oro drėgnumui matuoti.

Hormonai-Augalų gaminamos veikliosios medžiagos. Net labai maži jų kiekiai stimuliuoja arba stabdo augalų augimų bei raidą. Dar vadinami fitohormonais.

Humusas-Organinė dirvožemio dalis, susidaranti dėl augalų ir gyvūnų liekanų biocheminio kitimo, kitaip tariant — puvenos. Lotyniškai humus = žemė, dirvožemis.
Ilgadieniai augalai-Augalai, kuriems reikia ilgų šviesos ir trumpų tamsos periodų, kad sukrautų žiedus. Jiems priešingi trompadieniai augalai.

Ilgalaikės trąšos-Tokios trąšos (dažniausiai grūdėtos), kurių maistingosios medžiagos labai pamažu tirpsta dirvoje, ilgą laiką po truputį maitindamos augalą.

Indų kūleliai-Augalo indai, kuriais vanduo ir jame ištirpusios maistingosios medžiagos keliauja aukštyn, o perdirbtos maistingosios medžiagos — žemyn, į apačią.

Insekticidai-Augalų apsaugos priemonės, kuriomis naikinami vabzdžiai.
Jautrumas druskoms-Kai kurie augalai itin jautrūs didelei trąšų druskų koncentracijai. Aprašymuose jie pažymėti tam tikru ženklu. Jiems reikia daugiausia pusės arba ketvirčio nurodyto trąšų arba organinių trąši; kiekio.
Jonizuotos trąšos-Ilgalaikės dirbtinių saki; grūdelių pavidalo trąšos, iš lėto išskiriančios maistingąsias medžiagas. Be to, šie dirbtiniai sakai suriša vandenyje esančius kietintojus — chlorą bei kalkes ir ypač praverčia auginant augalus hidroponiniu būdu, kai reikia suminkštinti labai kietą vandentiekio vandenį.

 

Juodoji kojelė-Sėjinuku ir auginių liga, kurią sukelia, ypač jei tankiai susodinta, dirvožemyje esantys grybeliai — šaknų kenkėjai. Dėl to augalai nuvirsta.

Kaktusą trąšos-Mažai azoto turintis trąšų mišinys, tinkantis kaktusams ir kitiems sukulentams, tik jokiu būdu ne epifi-tams. Galima įsigyti gėlių parduotuvėse.

Kolcifoboi-Augalai, kurie nemėgsta kalkių, esančių vandenyje arba dirvožemyje (azalijos, kamelijos, apelsinmedžiai).

Kalcis (Ca)-Baltas metalas. Augalams — viena pagrindinių maisto medžiagų. Stiprina audinius, sudaro sąlygas asimiliacijai, suriša augale atsirandančias rūgštis.
Kalis (K)-Viena iš trijų pagrindinių maistingųjų medžiagų. Teigiamai veikia ląstelių vandens balansą ir yra gyvybiškai svarbus: jo dėka augalai tampa atsparūs sausrai, šalnoms ir tam tikroms grybelinėins ligoms. Kalio yra visose pilnosiose trąšose. Kalio trąšomis galima laistyti visus peržydėjusius augalus, kurie iki žiemos turi sumedėti.

Kalius-Žaizdas užtraukiantis audinys, kurį užaugina sužeistas augalas. Tik jam susidarius auginiai gali išleisti šaknis. Lotyniškai colius = Stora oda, nuospauda.

Kamienas-Daugiametis, dažnai sumedėjęs ir labai storas, šakotas arba nešakotas, Žiemą neapmirštantis ūglis.

Kamieno auginys-Kamieno gabalėlis (pavyzdžiui, di-fenbachijoSį dracenos arba jukos), kurį galima naudoti dauginimui.

Kapiliarinis efektas-Fizikinis reiškinys, kuomet vanduo siaurais vamzdeliais “keliauja aukštyn”. Naudojamas dirbtiniam augalų drėkinimui per atostogas.

Kaupimo organai-Organai, kaupiantys vandens ir maisto medžiagų atsargas — gumbai, svogūnėliai, tariamieji svogūnėliai ir šakniastiebiai.

Keiktai-Šitaip vadinamos orchidėjų ataugos.

 

Kekė-Tokia žiedyno forma

Kimbamosios šaknys-Šliaužiantys ir laipiojantys augalai jomis tvirtinąs! prie medžių kamienų, sielių bei atramų.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here