darzininko terminai

Sukamstėjimas-Suberino (kamštinės medžiagos) susidarymas. Jis kaupiasi ląstelių sienelėse ir yra nepralaidus orui bei vandeniui. Kai kuriems augalams kamštiena gali tiesiog suvešėti dėl per drėgno oro ar dirvos arba dėl šviesos stokos. Klivijoms kamšti-nių dėmių atsiranda pertręšus. Itin dažnai sukamštėjimai žiemos laiku atsiranda kai kuriems karpažoli-niams augalams. Sukainštėję paviršiai nebegali asimiliuoti, bet augalui nekenkia, tik negražiai atrodo. Pasitaiko ir begonijoms, fi-kains, kaktusams, orchidėjoms, pelargonijoms ir peperomijoms

Sukulentai-Lotyniškai succulentus = sultingas. Daugiamečiai sausringų vietovių augalai, turintys storus, mėsingus, sultingus stiebus (kaktusai), lapus (agava, alavijas) arba šaknis (kai kurios pelargonijos).

Sumedėjimas-Lignino (celiuliozės) kaupimas ląstelių sienelėse. Tokiu būdu ūglis sutvirtėja.

 

Svyrantis augalas-Augalai su svyrančiais arba šliaužiančiais ūgliais. Jie itin patraukliai atrodo kabančiuose gėliapuodžiuose.

Svogūnas-Sustorėjęs požeminis stiebas, kurio ūglio ašis itin sutrumpėjusi. Ant jo išauga mėsingi žvynai arba lukštai, sudaryti iš lapo pagrindo arba apatinių lapų. Svogūnas skirtas maisto atsargoms kaupti. Pavyzdys: meilenis.

Svogūnėlis-Tai žvynelio ar lapo pažastyje susidaręs pumpuras sultingais lapeliais, lengvai nukrintantis. Nepainioti su orchidėjų tariamaisiais svogūnėliais (gumbais), kurie yra sustorėjo ūglių tarpubambliai.

Šakniagumbiai-Gumbais išaugusios šaknys, skirtos kaupti atsargoms, pavyzdžiui, žemės orchidėjų.

Šaknies kaklelis-Tarpinė vieta tarp šaknies ir augalo ūglio ašies. Kai kurių rūšių labai jautrus!

Šaknijimosi preparatai-Hormoniniai preparatai (milteliai, skystis arba pasta), kurie skatina auginių šaknijimąsi.

Šaknys-Daugeliui augalų šaknys reikalingos įsitvirtinti dirvoje, siurbti vandenį ir maistingąsias medžiagas bei jas perduoti toliau, kaupti atsargas. Bet yra dar, pavyzdžiui, orinės, atraminės ar kimbamosios šaknys.

Šakny gniužulas-Gniužulas.

Šarminis-Kitaip — bazinis, priešingas rūgštiniam arba rūgščiam. Dirvožemis laikomas šarminiu, kai jis itin kal-kingas — jo pH norma daugiau kaip 7. Šarminiu dirvožemis pasidaro laistant jį kalkingu, kietu vandeniu ir netinka beveik visiems kambariniams augalams. Dirvožemis laikomas silpnai šarminiu, jei jo pH rodiklis nuo 7,1 iki 8.

Šeima-Botanikoje — augalų sisteminis vienetas, jungiantis artimas gentis su tam tikrais giminingais požymiais. Bene didžiausia augalų šeima — orchidėjos. Jos sudaro beveik 10 % visų žiedinių augalų.
Šeimos pavadinimas-Nurodo augalo priklausymą tam tikrai šeimai. Pavyzdžiui, klumpelė yra gegužraibinių {Orchidciceae) šeimos, sanpaulija — gesnerinių (Gesneriaceae), fikas — (Moracc-ne) šilkmediniu šeimos.

Šiaudas-Žolinis stiebas, būdingas varpiniams ir viksviniams augalams. Jis būna apvalus ir tuomet dažniausiai tuščiaviduris (kukurūzų ir cukra-švendrių — su šerdimi) arba tribriaunis ir užpildytas šerdimi. Didžiųjų varpinių augalų, pavyzdžiui, bambuko, stiebai tvirčiausi, storiausi, ilgiausi ir sumedėję.

Šilta dirva-20°C ir šiltesnė. Reikalinga augalams, kurie gimtinėje pratę prie šilumos ir vėsoje ima sirguliuoti. Daugelis atogrąžų augalų dygsta tik tokioje dirvoje, tad jiems daiginti reikalingi tam tikri šildomi dubenys sėjai.

Šliaužiantis augalai-Augalas, leidžiantis šoninius lengvai įsišaknijančius ūglius, dar vadinamus šliaužiojančiaisiais. Gerai tinka dirvai padengti. Pavyzdžiui: uoiaskėlė ir šliaužiantysis fikas.

 

Šluotelė-Šakotas žiedynas

Šviesa-Ji būtina fotosintezei, taigi nuo jos priklauso, kaip augalas atrodo ir auga, kada ir kiek sukrauna žiedų, kada sudygsta jo sėklos arba ima kristi lapai.

Šviesoįe dygstančios sėklos-Joms sudygti reikalinga šviesa. Jas geriau sėti ne per tankiai ir jokiu būdu neapiberti žemėmis.

Šviesomotis-Kitaip  liuksometras. Prietaisas šviesai matuoti. Galima Įsigyti sodo arba foto reikmenų parduotuvėse

Šviesos trūkumas-Kenkia visiems augalams, nes tuomet sutrinka fotosintezė. Dėl šviesos trūkumo žaliuosius augalus ištinka etioliacija, margalapiai pažaliuoja, ūgliai ištįsta arba visai nustoja augti, ima kristi lapai. Mūsų platumose kambarinės gėlės itin stokoja šviesos spalio-vasario mėnesiais.

Šviesos žymė-Žymė ant gėliapuodžio sienos reikalinga tam, kad augalai, nuprausus juos vonioje po dušu arba išvalius langus, vėl lygiai taip pat būtų pastatyti kaip stovėjo

Tamsoje dygstančios sėklos-Dygsta tik visiškoje tamsoje. Sėjinukai iki sudygstant turi būti uždengti, kad neprasiskverbtų šviesa.

Tariamieji svogūnėliai-Sustorėję orchidėjų ūgliai, skirti vandeniui bei maistingosioms medžiagoms kaupti ir padedantys orchidėjoms ištverti sausros periodus. Kasmet užauga naujas stangrus, lygus tariamasis svogūnėlis ir išleidžia vienų arba daugiau lapų. Senasis susitraukia, numeta lapus, bet jaunesnįjį dar aprūpina maistu. Tai tam tikras gumbas.

Tarpubambliai-Stiebo sritys tarp bamblių, sustorėjusių stiebo dalių, iš kurių auga lapas.

Taurelė-Varpo, rutulio, vamzdžio arba piltuvėlio formos darinys, sudarytas iš taurėlapių.

Taurėlapiai-Apsauginis, paprastai žalias vainiklapių, kuokelių bei vaislapių gaubtas.
TKS-Santrumpa, reiškianti durpių žemę. Prekiaujama TKS 1, mažai patręšta sodinimo ir dauginimo dirva, bei TKS 2, daugiau patręšta ir labiau tinkančia suaugusiems augalams persodinti.

Transpiracija-Lotyniškai priešdėlis traus — reiškia perkėlimą į kitą vietą, spira — kvėpuoju. Vandens gan} šalinimas iš augalo, dar vadinamas garinimu. Augalai šalina vandens garus daugiausia per poras . Esant aukštesnei temperatūrai augalai vandens išgarina daugiau. Jei išgarintas vanduo nepakeičiamas kitu, augalas vysta. Transpiracijos metu aplink augalo lapus susidaro garinimo vėsa. Ji apsaugo augalą nuo perkaitimo.

Trąšos-Maitinamosios augalų medžiagos, kurias augalams pateikia žmogus. Svarbiausios maitinamosios medžiagos: azotas(N), fosforas (P) ir kalis (K). Gali būti mineralinės, organinės bei mišrios trąšos.

Tripsai-Graikišikai thrips. Vabzdžiai Thysa-noptera. Kenkia augalams, platina ligas

Trumpadieniai augalai-Augalai, kuriems tam tikru laikotarpiu reikia trumpų dienų, tai yra trumpų šviesos ir ilgų tamsos periodų, kad sukrautų žiedus. Pavyzdžiai: chrizantema, puansetija. Priešingi jiems ilgadieniai augalai

Trūkumo ligos-Jomis suserga neteisingai arba nepakankamai tręšiami augalai

Uždaras gėlių langas-Itin plati tarpulangė, įrengta panašiai kaip šiltnamis. Ją galima aklinai uždaryti, Įrengti joje oro drėkintuvus, šildymą, vėdinimą ir kitas priemones. Ypač tinka atogrąžų augalams, kuriems reikia šilumos ir labai drėgno oro.

Ūsas-Augalų kopimo viršun organas. Vieni ūsai išauga iš ūglių, kiti — iš lapų. Ūglių ūsus išaugina, pavyzdžiui, pasiflora ir vynuogės, lapų ūsus turi žirniai ir vikiai.

Vabzdžiaėdžiai-Vabzdžius ėdantys augalai, tokie kaip saulašarė, musėkautas arba tuklė. Jie dar vadinami “mėsėdžiais”.

 

Vaisiai-Susidaro sėkmingai apvaisinus žiedus. Dažniausiai vaisių sudaro labai išaugusi mezginė, gaubianti sėklas.

Valymas-Nuolatinis mirusių augalo dalių ir nuvytusių žiedų šalinimas. Gerina augalo sveikatų.

Vandens kietumas-Kalkių kiekio vandenyje matavimo vienetas. 1° dH = 10 mg kalcio oksido litre vandens. Nuo 0 iki 8°dH vanduo minkštas, nuo 8 iki 12° dH — vidutinio kietumo, daugiau kaip 13° dH — labai kietas. Jei norite žinoti vandens kietumų savo bute, pasiteiraukite siurblinėje arba namų valdyboje. Kietesnis negu 10°dH vanduo kambariniams augalams turėtų būti minkštinamas

 

Vanduo-Žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybei būtinas elementas, maistingųjų medžiagų gabenimo ir tirpdymo priemonė, svarbus fotosintezės veiksnys. Be vandens augalai vysta, lapų žiotelės užsiveria, nutrūksta fotosintezė ir transpiracija. Daugelis kambarinių augalų kilę iš kitų augalijos zonų, todėl nemėgsta musų kalkingo vandens. Jiems vandeni būtina minkštinti

Varpa-Žiedyno forma

Vasarinis aliejus-Taip vadinamas specialus mineralinis aliejaus produktas (baltasis aliejus), ardantis vaškinį vabzdžių apvalkalą ir užkemšantis jų kvėpavimo organus. Naudojamas nuo skydamarių.

Vaško sluoksnis-Labai plona danga arba apnašas, kai kurių augalų lapus saugantis nuo perdžiūvimo.

Vegetacinis dauginimas-Nelytinis dauginimo būdas augalo dalimis, šaknimis, ūgiais ir lapais. Taip išaugintas naujas augalas išoriškai ir genetiškai toks pat, kaip ir motininis
Vegetacijos laikotarpis-Mūsų kraštuose dėl metų laikų kaitos augalų vegetacijos laikotarpis prasideda vėlyvą žiemą arba ankstyvų pavasarį, kai padaugėja šviesos, o baigiasi — kai dienos sutrumpėja. Vegetacijos laikotarpio pradžią rodo nauji ūgliai.

Veisimas-Pastangos kryžminant ir atrankos būdu išauginti naujų veislių, atitinkančių kokius nors poreikius. Veisimo tikslas, be kita ko — didesni ir pilnesnį žiedai, naujos žiedų spalvos, augalų atsparumas ligoms ir klimato poveikiui.

Veislė-Išvestas augalo rūšies variantas, dar vadinamas atmaina. Veislės pavadinimas rašomas viengubose kabutėse, pavyzdžiui, Campanula isophyUa ‘Mayi’.

Vėdinimas-Patalpas, kur auga kambarinės gėlės, būtina gerai vėdinti, ypač žiemą. Slogiame, sausame ir šiltame ore itin greitai plinta ligos ir kenkėjai. Bet reikia nepamiršti, kad gėles dar greičiau pražudo skersvėjis ir tiesioginis šaltas oras!

Vėduoklė-Liaudiškas palmių arba paparčio lapų pavadinimas.

Vėsus žiemos sodas-Žiemą ne šiltesnis kaip 2 -12°C šiltnamis. Augalai, kuriems būtina vėsiai žiemoti, vadinami vėsiųjų žiemos sodų augalais.

Vienamečiai augalai-Augalai, kurie kalendoriniais sėjos metais žydi, veda vaisius ir tuomet miršta.

Vienanamiai-Jei tas pats augalas turi ir vyriškus, ir moteriškus žiedus, tai jis — vie-nanamis. Dvinamių  augalų vyriškus ir moteriškus žiedus sukrauna skirtingi augalai, todėl vieni tos rūšies augalai vadinami vyriškais, kiti — moteriškais. Tokios, pavyzdžiui, yra palmės.
Vienaskilčiai-Augalai, kurių sėklos turi tik vieną sėklaskiltę, pavyzdžiui, palmės ir varpinės žolės. Vienaskilčių augalų grupė vadinama Monocotyledoneae.

Vijokliai-Taip vadinami augalai, kurie lipa į viršų per svetimus ūglius, medžių kamienus, šakas, ar kopėtėlės specialiai tam skirtais organais, pavyzdžiui, haustorijomis (—»), kimbamosiomis šaknimis, ūglių ir lapt! ūsais, kablio formos šoniniais ūgliais, plaukeliais kopimui, spygliais, dygliais arba šliaužiojamai-siais judesiais.

Virozė-Virusinė liga

Viršūnės auginys-Auginys, nupjaunamas nuo ūglio viršūnės

Visimo pumpurai-Kitaip dar vadinami gemaliniais.Tai maži gumbeliai lapų pažastyse, lapų įrantose arba žiedynuose. Gerai tinka dauginimui. Taip atsiranda jau susiformavusios kai kurių rūšių (pavyzdžiui, kalankės) ataugos.

Visžaliai-Augalai, kurie rudenį lapų nemuneta. Jie savo lapijų atnaujina ne iš karto, o palaipsniui ir ne kokiu nors vienu metų laiku.

Vitrina-Įstiklinta dėžė augalams, kuriems reikia itin drėgno oro. Galima vadinti ir kambarinius šiltnamius. Vitrinos būdavo mėgiamos jau praėjusiame amžiuje. Jos būdavo dailiai nuliedinamos iš ketaus (Vardo dėžės). Šiuolaikinės vitrinos tobulesnės: jose įrengtas šildymas, oro drėkintuvai, apšvietimas ir vėdinimas. Rėmai paprastai gaminami iš aliuminio arba drėgmei atsparaus medžio.

Vonelės-Pirmosios pagalbos priemonė visai išdžiūvus šaknų gniužului

Žaliavimas-Margalapiai augalai dėl Šviesos stokos pažaliuoja, kad pakaktų chlorofilo asimiliacijai (—jį)

Žemė gėlėms-Žemė, kuri susideda iš 60-80% samaninių durpių ir 20-40% podirvio molio. Be to, pridedama kalkių ir maitinančių medžiagų. Ypač tinka kambarinėms gėlėms. Skiriamos rūšys “O”, “P” ir “T”. Gėlių žemėje O nėra mineralinių trąšų, tik kalkės pH normai reguliuoti. Žemė P („pikuoti”) yra šiek tiek patręšta, pagal maistingųjų medžiagų kiekį atitinka maždaug TKS 1. Šios abi žemės rūšys naudojamos sėjinukams, sodinukų dauginimui, pikavimui ir kaip dirvožemis druskų pertekliui jautriems augalams, Žetnė T (vokiškai “Topf’en” — sodinti į gėiiapuo-džius) pagal maistingųjų medžiagų kiekį atitinka maždaug TKS 2 ir naudojama gėlėms persodinti arba paūgėjusiems, sutvirtėjusiems sodinukams toliau auginti.

Žemiausios ir aukščiausios temperatūros termometras-Matavimo prietaisas, fiksuojantis aukščiausią ir žemiausią temperatūrą, taigi jame matomas dienos ir nakties temperatūrų skirtumas. Reikalingas auginant orchidėjas, kurioms reikia žemesnės temperatūros naktį, kad sukrautų žiedus.

Žiedadulkės-Žiedų dulkės, tiksliau, žiedinių augalų inikrosporos, esančios dulkinėję. Žiedadulkė yra vyriškoji lytinė ląstelė.

Žiedas– Patraukliausia daugelio augalų dalis, skirta lytiniam dauginimuisi.
Žiediniai augalai-Tai tobuliausi augalai. Gamtininkai vadina juos gaubtasėkiiais. Senesni ir primityvesni yra plikasėkliai (cikas, ginkmedis, spygliuočiai). Dar senesni yra paparčiai, samanos, kerpės, grybai, dumbliai, bakterijos.

Žiedynas-Daugelio žiedų grupė, sutelkta specialiame ūglyje.

Žiedynkotis-Neišsišakojęs stiebas, ant kurio auga žiedai arba žiedynai, kartais ir lapai. Pavyzdžiai: meilenis, kalija.

 

Žiotelės-Labai mažos lapo kiaurymės, daugiausia apatinėje lapo pusėje. Per jas kvėpuojama, vyksta dujų apykaita fotosintezės metu, garinamas vanduo.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here