ukininko zodynas

Kiminai-Pelkių samanos (Sphagnum sąuar-rosum ir Sphagnum cuspidatum), anksčiau naudotos kaip dirvožemio orchidėjoms sudėtinė dalis, dabar baigia išnykti. Galima pakeisti perlini arba stiklo vata.

Koiembolos-Vabzdžiai Collembola. Gyvena tarp samanų, žolių, ant žemės, vandens augalų. Kai kurios rūšys — kenkėjai.

Kontaktiniai nuodai-Augalų apsaugos priemonė. Kenkėjai žūsta prie jos prisilietę.

Konteineris-Didelis platus indas augalams, dažniausiai plastmasinis, vientisomis arba grotuotomis sienelėmis.

Krauiavimas-Sužeisti kai kurie augalai (fikas, pu-ansetija, karpažolė) “kraujuoja” — iš jų teka syvai.

Krūmas-Augalas sumedėjusiais ūgliais ir būdingu šaknijimusi beveik nuo pat žemės.

Kserofitai-Daugiamečiai, atsparūs karščiui ir sausrai augalai, gebantys mažai išgarinti vandens arba kaupti jo atsargas savo audiniuose (kaktusai, agavos, alavijai, phioštagėlės).

Kuokštinės Šaknys-Smulkiausios šoninės šaknys. Kaip tik jos ir siurbia iš dirvožemio vandenį bei maisto medžiagas. Todėl kuokštinės šaknys dar vadinamos siurbiamosiomis.

Kutikulė-Lotyniškai cuticula = odelė. Plona kutino plėvelė, dengianti augalų lapų bei stiebų epidermį, dažniausiai atrodo kaip sidabro atspalvio apnaša ant kai kurių augalų lapų arba stiebų, pavyzdžiui, sukulentų (Colyledon, Sėdam) arba kaktusų (Cerius perimomis). Kutikulė apsaugo augalus nuo šviesos pertekliaus ir išdžiūvimo (transpiracijos).
Kvėpavimas-Augalas, kaip ir mes, dieną naktį kvėpuoja visomis savo dalimis. Iš oro jis pasisavina deguonį, o išskiria vandeni ir anglies dvideginį. Taip išlaisvinama energija, sukaupta fotosintezės metu. Todėl kvėpavimas, kaip asimiliacijos priešybė, vadinamas dar disimiliacija

Laikymas šešėlyje-Daugelį augalų patartina laikyti šešėlyje, ypač vidudienį bei pavasarį, kai jie po tamsaus metų laiko dar nepripratę prie intensyvios šviesos. Pridengti galima užuolaidomis, žaliuzėmis, plonu popieriumi arba šešėlį metančiais kaimyniniais augalais.

Laipiojantys augalai-Augalai, kurie ūsų galuose išaugina apresorijas, arba kibias šaknis, pavyzdžiui, gebenė.

Laistymo kraštas-Gėliapuodžio nereikia prikrauti žemių ligi pat viršaus, tuomet laistant vanduo nebėgs per viršų, neišplaus žemių ir tolygiai susigers į dirvą.

Lapas-Svarbi augalo dalis, skirta mitybai, be to, aprūpina augalą deguonimi, bei reguliuoja vandens apykaitą. Lapą sudaro lapo pagrindas, lapo kotas ir lapo lakštas. Lapai gali būti plokšti, ploni kaip popierius, stori, mėsingi, bet būna ir spyglio formos arba vamzdiniai.

 

Lapo gyslos-Tai tokie kanalėliai, kuriais į lapą atiteka vanduo ir maisto medžiagos.
Lopų dėmėtligė

 

LapŲ metimas-Dažnai augalai meta (daugiausiai apatinius) lapus dėl neteisingos priežiūros arba šviesos stokos, nors kai kuriems tai būdingas rūšies požymis. Numetę apatinius lapus jie suformuoja kamieną, pavyzdžiui, Dracena margi nata arba Yucca.

Lateksas-Lotyniškai latex ~ skystis, sultys. Tai potirštis, baltos ar kitokios spalvos kiek nuodingas skystis, kurį išskiria kai kurie augalai juos sužeidus, pavyzdžiui, karpažbliniai.

Lavos skalda-Akyta vulkaninės kilmės uoliena. Smulki jos skalda maišoma į dirvožemį kaktusams, kad jis būtų pralaidesnis vandeniui, naudojama auginti augalus hidroponiniu būdu. Tos galima įsigyti sodininkų parduotuvėse.

Lianos-Dirvoje įsišakniję augalai su lyno pavidalo sumedėjusiais kamienais, kurie stiebiasi į šviesą lipdami, rangy darni esi arba kopdami aukštyn ir leisdami šaknis. Pavyzdžiai: monstera, filodendtas, skindapas.

Lietuviškas pavadinimas-Lietuviškas, kartais liaudiškas augalo pavadinimas. Dažnai — tai sulietuvintas mokslinis pavadinimas, pavyzdžiui, klivija (Clivia). Tačiau daugelis augalų dar neturi lietuviško pavadinimo.

Lipaus-Lipnios amarų bei skydamarių išskyros, aptinkamos ne tik ant lapų, bet ir ant palangių, grindų bei baldų. Lipčius privilioja ne tik skruzdėles, bet ir rūdis, kurios labai apteršia lapus. Tučtuojau nuplauti!

Litofitai-Augalai, kurie gyvena ant uolų ir akmenų (graikų kalba lithos = akmuo, phylon = augalas).

Liuksometras-Sviesomatis.

Lūpa-Vidurinysis, labiausiai atsikišęs orchidėjos žiedo vainiklapis, iš tiesų panašus į lūpų “nusileidimo takas” vabzdžiams, kurie apdulkina žiedus. Lotyniškai labelhim.
Magnis (Mg)-Svarbi augalų maisto medžiaga, būtina chlorofilui gaminti.

Maistingosios medžiagos-Tam tikros mineralinės medžiagos, kurių reikia augalams augti ir bręsti. Pagrindinės maistingosios medžiagos yra azotas (N), fosforas (P), kalis (K), kalcis (Ca), magnis (Mg) ir siera (S). Mikroelementai — tai visų pinna sunkieji metalai. Augalas gauna maistingąsias medžiagas su trąšomis, kuriomis jį trę-šiame,

Margalapiai-Taip vadinami augalai su baltomis arba geltonomis dėmėmis ar juostomis ant lapų (jose nėra chlorofilo, jos negali jo asimiliuoti). Margalapiai augalai paprastai mėgsta šviesą, bet dažniausiai nepakelia tiesioginių saulės spindulių. Augdami tamsoje jie vėl sukaupia chlorofilo, kad padidintų maitinirnuisi reikalingus asimiliacijos plotus. Margalapiškumą, pavyzdžiui, dryž-ligę, gali sukelti ir virusai.

Margalapiškumas-Lapai tuomet būna žalsvai baltai arba žalsvai geltonai dėmėti. Šviesiuose plotuose nėra chlorofilo, o tik bespalvės arba gelsvos ląstelės. Margalapiškumą sukelia mutacija (—0, virusinės ligos arba jis išvedamas specialiai.
Medžiagų apykaita-Asimiliacijos ir disimiliacijos (->) vienovė ir visuma — maisto medžiagų įsisavinimas, perdirbimas ir pašalinimas, vadinamas dar metabolizmu (graikiškai metabole = permaina, kaita).

Merantis-Sodinimo medžiaga orchidėjoms, gaminama iš atogrąžų medžio Skarda medienos, kuri šiaipjau naudojama langų rėmams gaminti. Iki šiol neaišku, kodėl orchidėjos taip gerai šaknijasi šio medžio drožlėse.

Meristema-Graikiškai meristos = dalus. Augalų gaminamasis audinys (augimo kūgelis, brazdas), iš kurio susidaro pastovieji audiniai. Daugiausia yra ūglių ir šaknų galuose.

Metūgliai-Nauji ūgliai — tai ženklas, kad vegetacija vėl prasideda, augalas atgijo, pavyzdžiui, po žiemos miego. Augalas, kuris gerai leidžia metūg-lius, yra sveikas ir sparčiai auga.

Micelis-Graikiškai mykęs = grybas + belos — atauga. Grybiena, plonų gijų, hi-fų (-»), rezginys.

Mikroelementai-Graikiškai rnikros = mažas. Tai boras, geležis, varis, manganas, molibdenas, cinkas ir kiti cheminiai elementai, būtini augalui. Nors jų reikia labai nedaug, trūkumas gali sukelti ligas.

Mikroklimatas-Vienam ar grupei augalų tamtyč sukurta geriausiai jiems tinkanti aplinka. Ji kuriama šildant arba drėkinant orą bei dirvožemį ir panašiai (—> piešiniai P. 43).

 
Mimikrija-Graikiškai mimikos = mėgdžiojimas. Biologijoje — augalo supanašėjimas su aplinkos daiktais arba kitais augalais, padedantis apsisaugoti nuo priešų, daugintis arba prisitaikyti prie aplinkos.

Mineralinės trąšos-Neorganinės trąšos, įvairios druskos, tinkamos iš karto vartoti augalams. Pavojus: jomis galima augalus pertręšti. Priešingos joms yra organinės trąšos, kurių maistingąsias medžiagas pirmiausia įsisavina mikroorganizmai ir pritaiko vartoti augalams, o tai trunka ilgiau.

Mišrios trąšos-Jose yra Įvairių organinių bei mineraliniu maistingųjų medžiagų.

Mišrūnas-Įvairių augalų rūšių, porūšių, atmainų arba veislių kryžminimo rezultatas. Mišrūnai dar vadinami hibridais

Molio gurvuoliai-Itin gerai vandenį sugerianti medžiaga, iš kurios augalų šaknys gali netrukdomai pasiimti drėgmės tiek, kiek reikia. Jų galima įsigyti sodo reikmenų parduotuvėse.

Monopodinis-Graikiškai manos = vienas, vientisas. Vienaašis augimo būdas. Jį galima atpažinti iš statmeno pagrindinio ūglio, iš kurio auga šoninės šakos (pavyzdžiui, araukarijos). Priešingas jam — simpodinis.

Motininis augalas-Augalas, ant kurio išauga ataugos, nuo kurio pjaunami auginiai, arba moteriškosios lyties augalas.

Mutacija-Lotyniškai mutatio = pasikeitimas, permaina. Biologijoje — staigus paveldimas augalo genetinės medžiagos pakitimas, dėl kurio atsiranda naujų savybių. Įvyksta atsitiktinai arba paveikus augalą ultravioletiniais, rentgeno bei radioaktyviaisiais spinduliais arba chemikalais. Veislininkystėje vėlyvio nuodais kolchicinu sukeliamas dirbtinai.

Naudingieji vabzdžiai-Vabzdžiai, kurie naikina kenkėjus. Jų įsigyti galima specialiose parduotuvėse

Nekrozė-Graikiškai nekros = miręs. Vietinė žūtis — gyvo augalo audinių arba organų žuvimas, kurį gali sukelti įvairios priežastys: neteisingas tręšimas, per stiprūs saulės spinduliai, vandens stoka arba perteklius, per sausas oras, be to, ligos arba kenkėjai.

Nematodai-Graikiškai neina (kilmininkas neina los) = siūlas. Apvaliosios kirmėlės Nematod.es. Daugelis — parazitai

Netikrasis skėtis-Tokia žiedyno forma

 

Nykštukiniai augalai-Itin mažo ūgio augalai gali būti išvesti atrankos būdu arba išauginti iš nonnalių, paveikus juos augimą stabdančiomis medžiagomis arba laikant itin mažame dirvos kiekyje.

NPK-Trąšos, prisodrintos trijų pagrindinių maistingųjų medžiagų — N (azoto), P (fosforo), K (kalio). Skaičiais išreiškiama kiekvienos jų dalis, pavyzdžiui: 14+7+14 arba 14 /7/14 (tai reiškia: 14% azoto, 1% fosforo, 14% kalio).
Nuodingi augalai-Juose yra nuodingų medžiagų, nuo kurių žmonės arba gyvūnai miršta arba suserga. Dažnai būna nuodingi aralinių, ajerinių, stepukinių, bulvinių šeimos augalai. Atkreipkite dėmesį į įspėjančiuosius ženklus prie kai kurių augalų aprašymų
Oranžerija-Taip vadinami botanikos sodų šiltnamiai, kiniuose vidutinė temperatūra yra 20 – 25°C. Juose auginami atogrąžų, vadinamieji oranžerijų augalai.

Organinės trašos-Trąšos iš augalinės ar gyvulinės kilmės medžiagų (mėšlas, kraujo miltai, ragų nuodrožos, srutos arba guanas). Jų nesunku pasigaminti patiems, liet galima ir įsigyti parduotuvėse. Organines trąšas pirmiausia turi įsisavinti dirvoje gyvenantys mikroorganizmai, kad augalas galėtų jas pasiimti. Kadangi tai trunka tam tikrą laiką, jos veikia iš lėto. Kambarinėms gėlėms jos ne itin tinka, nes ribotoje gėliapuodžio erdvėje mikroorganizmai gyvuoja labai menkai.

Orinės šaknys-Jas turi daugelis atogrąžų augalų.Jos geba tiesiai iš oro siurbti vandenį, deguonį ir maistingąsias medžiagas. Patekusios ant dirvos jos išsišakoja ir virsta tvirtomis atraminėmis šaknimis (pavyzdžiui, mons-teros). Orines orchidėjų šaknis dengia sidabrinė odelė. Svarbu: orinių Šaknų niekada nenupjauti
Oro drėgnumas-Vandens molekulių kiekis ore, išreikštas procentais. 0% — visiškai sausa, 100% — vandens gani prisotintas rūkas. Kambariniams augalams priklausomai nuo jų kiknės reikia 50 -70% oro drėgmės. Centriniu šildymu šildomas oras visuomet per sausas. Įvairiomis priemonėmis jį galima drėkinti.

Paankstintas žydėjimo laikas-Kai kurias gėles (pirmiausia svogūnines) galima pražydinti norimu laiku pasitelkus dirbtinį šildymą ir apšvietimą. Pavyzdžiui, krokus, hiacintus arba tulpes jau vėlų nidenį pradėjus auginti šiltame kambaryje, jie pražysta Kalėdoms.

Pakenkimai nuo druskų-Atsiranda pertręšus arba susikaupus trąšų druskoms “sestajame” substrate. Gali pasireikšti sulėtėjusiu augimas, įsimesti chlorozė  arba žūti tam tikri audiniai.

Patalpos-Virš žemės arba po žeme esantys šoniniai ūgliai, išaugę iš stiebo pagrindo, lapų skrotelės, motininio augalo arba Šaknų kaklelio, dar vadinami stolonais. Juos išaugina, pavyzdžiui, uolasėklė, inkst-papartis.

Papėdlapis-Kitaip spatas (graikiškai spathe = mentė). Platus kambarinės kalįjos, antinio ir kiti; ajerinių pažiedlapis, dažniausiai būna ryškių spalvų, nes skirtas vabzdžiams privilioti.

Paprastieji žiedai-Turi daug mažiau žiedlapių negu pilnaviduriai, todėl tarp jų dažniausiai aiškiai matyti kuokeliai.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here