azaleja

Azalija, visžalis krūmelis arba žemastiebis medelis plonomis šakomis, smulkiais lapais ir dideliais įvairių spalvų tuščiaviduriais arba pilnaviduriais žiedais. Augalą su žiedpumpuriais (atsinešus iš parduotuvės arba šiltnamio) reikia pastatyti į šviesų vėsų kambarį arti lango. Laistyti geriausia ištirpusio sniego arba atšildomame šaldytuve surinktu vandeniu; galima apdėti žemę varvekliais. Taip laistant greičiau ir vienodžiau prasiskleidžia žiedpumpuriai, azalija ilgiau žydi. Azalijai peržydėjus, gerokai patrumpinami visi pernykščių metų ūgliai, pašalinamos silpnos arba praretinamos tankios šakelės ir persodinama į naują žemę ir didesnį vazoną. Žemės mišinys daromas iš durpinės ir lapinės žemės, primaišius 1 dalį viržinės ir 1 /2 dalies spygliuočių žemės vazono dugną reikia įdėti šukių ir upės smėlio. Persodinant nereikia apiberti šaknų kaklelio. Orams atšilus, persodintas augalas laikomas ant palangės arba balkone, bet apsaugomas nuo tiesioginių saulės spindulių, reguliariai laistomas (geriausia lietaus vandeniu) ir purškiamas. Kad greičiau išaugtų šoninės šakelės, labai ištįsę ūgliai apkarpomi. Liepą— rugpjūtį formuojasi žiedpumpuriai; šiuo metu, kartą per dvi savaites, patartina augalą patręšti organinėmis arba mineralinėmis trąšomis. Rudenį azalija laikoma kambaryje kuo arčiau lango, kad temperatūra nebūtų aukštesnė kaip 12—14 °C, laistoma tiek, kad neperdžiūtų žemės gniužulas. Likus dviems mėnesiams iki pageidautino žydėjimo, azalija pernešama į šiltesnę vietą, vėl reguliariai
purškiama purkštuvu ir laistoma (pašildytu vandeniu). Žiedpumpuriams išsiskleidus, augalas vėl perkeliamas į vėsią vietą.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here