alijosius

Alavijas (alijošius), lelijinių šeimos lapinis sukulentas. Kilęs iš Pietų Afrikos. Lapai mėsingi, dygliuotais pakraščiais, kai kurių rūšių margi; žiedynai didelių šluotelių pavidalo. Kambaryje daugiausia auginamas medėjantysis, blakstienotasis, nedidelis raibasis alavijas su dekoratyviais baltai juostuotais lapais. Augalas labai gerai auga vazonuose ant pietrytinių langų palangių. Laistomas saikingai. Aktyvaus augimo laikotarpiu tręšiamas amonio salietros tirpalu (1g 1litrui vandens) arba tūbės antpilu. Žemės mišinys daromas iš 2 dalių velėninės, 1 dalies lapinės žemės ir dalies upės smėlio. Dar įmaišoma plytų duženų ir medžio anglių. Dauginamas auginiais (jaunų stiebų viršūnėmis) ir atžalomis — jaunais augliais, augančiais prie stiebo pagrindo. Nupjautos augalo dalys parą padžiovinamos, po to susodinamos į vazoną arba dubenį su drėgnu upės smėliu, kad įsišaknytų. Įsišakniję augalėliai sodinami į nedidelius vazonus.

Iš medėjančio alavijo lapų gaminamas ekstraktas, kuriuo gydomos akių, kai kurios skrandžio, žarnų ir kitos ligos. Šviežių lapų sultimis gydomos pūliuojančios žaizdos, nudegimai, odos uždegimai. Vartotinas tik pagal gydytojo nurodymą, nes sergantiems kai kuriomis širdies bei kraujagyslių ligomis jis kenkia.


Komentarai:

Palikti atsakymą

Please enter your comment!
Please enter your name here